„Nuo vaikystės savo svajonėse įsivaizduodavau didelį namą su laiptais, tokiais kaip dabar įsirengėme, namuose bėgiojančius vaikus, nuolatinį šurmulį. Apie ką svajojau, tą likimas ir sudėliojo“, – šypsosi Jolita Rumskienė.
Alytaus rajone gyvenanti moteris šiuo metu yra nuolatinė globėja, taip pat moteris vykdo ir budinčio globotojo veiklą, suteikdama namus laikinai tėvų globos netekusiems vaikams. Jos su vyru namuose jau devynerius metus auga globotinis, kuriam dabar 15 metų.
Kasdien Lietuvoje bent 6 vaikams reikalingi budintys globotojai arba globėjai. Artėjant didžiosioms metų šventėms globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda iniciatyvą „Mano akims reikia Tavo akių“, kurios metu atkreipiamas dėmesys į globėjų laukiančius vyresnius vaikus ir kviečiama pasvarstyti apie jų globą.
Iki šiol prisimena dovanoto baliono istoriją
Globėjos keliu Jolita žingsniuoja jau daugiau nei dešimtmetį. 2012 m. jos dukros klasiokė neteko mamos ir mergaitė pateko į vaikų globos namus. „Pagalvojau, kad štai ir atėjo laikas tapti globėja. Ji buvo mūsų pirmoji globotinė, kuri gyveno su mumis septynerius metus, o po to pradėjo savarankišką gyvenimą“, – pasakoja globėja.
Globojant mergaitę Jolitai norėjosi namuose dar daugiau šurmulio, tad nusprendė į šeimą priimti ir dar vieną tėvų globos netekusį vaiką. Šįkart berniuką.
„Kai globos specialistai pateikė turimą informaciją apie vaiką, iš karto pasakiau, kad noriu su juo susipažinti. Nuojauta neapgavo. Kai su juo susitikau, iš karto pajutau emocinį ryšį. Jis daugiau nei dvejus metus buvo praleidęs vaikų globos namuose, tad troško šeimos, suaugusiųjų dėmesio. Tas pirmas kontaktas man buvo neįtikėtinai svarbus ir tik patvirtino apsisprendimą globoti“, – pasakoja Jolita.
Globėja prisimena, kad po svečiavimosi savaitgalio, ji berniukui padovanojo balioną, kurį jis išsivežė į vaikų namus. „Po savaitės susitikome, berniukas rankose laikė jau subliuškusį balioną, kuris jam priminė mane. Jis taip nuoširdžiai saugojo tą dovaną – tai mane labai sugraudino“, – prisimena moteris.
Reikėjo supažindinti su supančiu pasauliu
Pirmosios dienos, savaitės, mėnesiai globotiniui buvo pilni iššūkių ir atradimų. Į pradinę mokyklą tuomet einančiam berniukui trūko savarankiškumo, gyvenimo supratimo. Jis bijojo vandens, stebėjosi iš kur pas karvę atsiranda pienas, pirmą kartą pamatė vištas, nelabai suprato, kaip užauga pomidorai ir agurkai. Ūkininkaujantiems Jolitai su vyru reikėjo daug įdirbio ir kantrybės supažindinant globotinį su supančiu pasauliu.
„Atrodė lyg berniukas nieko nematęs, užaugęs nuo kasdienio pasaulio izoliuotoje aplinkoje. Pradžioje net bijojome jį į lauką išleisti, kad ko nors nenutiktų. Tačiau nuoširdumą ir dėkingumą globojamas berniukas dalindavo visiems su kaupu“, – pasakoja globėja.
Dabar globotiniui penkiolika, jam patinka bokso treniruotės, vaikščioti į sporto salę, baseiną, lanko šaulių būrelį, savanoriauja Maltos ordino pagalbos tarnyboje. „Iki šiol išliko pavyzdingu vaiku, iš mokytojų nesulaukiu jokių priekaištų“, – teigia moteris.
Vaikams lengviau adaptuotis padeda šuniukai
Jolita jau daugiau nei pusantrų metų yra budinti globotoja. Šiuo metu šeimoje prižiūrimi 1,5 m. berniukas ir jo 7 m. sesė.
Pasak moters, vaikams lengviau adaptuotis padeda ir įvairių veislių šuniukai – globėjai ne tik ūkininkauja, bet ir yra įkūrę šunų veislyną. „Rūpinimasis augintiniais vaikams lyg terapija, jiems lengviau priprasti prie naujos aplinkos. Šiuo metu šeimoje prižiūrima mergaitė taip susižavėjo šuniukais, sako, būsiu veterinare“, – šypsosi globėja.
Neretai globėjų šeimą su lauktuvėmis aplanko ir suaugę Jolitos vaikai. Globotinis stengiasi sekti įvairių apdovanojimų laimėjusio sportuojančio sūnaus pėdomis. Be to, stengiasi lygiuotis į gražiai piešiančią Jolitos dukrą ir iš dailės pamokos grįžta su geriausiais pažymiais. Pernai su globėjais ir jų dukra berniukas atostogavo Madeiroje.
Gavo neįkainojamos patirties
Pasak Jolitos, tapti globėju labiausiai stabdo baimė, nes nežinai, ar tau pavyks, kaip reikės elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. „Patariu tiesiog būti drąsesniems. Priimdami vaiką į savo namus, jūs ne tik duosite jam meilę, šilumą, bet labai daug ir patys gausite“, – atvirauja globėja.
Kartu su vyru įvairius mokymus baigusi globėja tikina, kad gavo neįkainojamos patirties, žinių, kurios padėjo ir padeda augti kaip žmogui ir kaip globėjui. Be to, ji savarankiškai domisi saviugda, psichologija, sveika gyvensena.
„Mums patiems psichologiškai reikia pakrauti vidinę bateriją, kad galėtume daug savęs atiduoti vaikams. Turime kaskart save papildyti ir toliau važiuoti“, – sako globėja.
Visą informaciją apie globą ir įvaikinimą surasite www.globoscentrai.lt, taip pat paskambinę į nemokamą Vaiko teisių liniją 8 800 10 800.
R. Vaitkevičiaus nuotraukos
