Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai. Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi – mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, LR Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius, Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorato direktorė Katarina Ivanković Knežević, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, globos ekspertė ir projekto „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė.
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą.
Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose – 261, o šeimose – 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje. Tad šiandien visi globojami vaikai jau gyvena arba šeimoje, arba šeimai artimoje aplinkoje.
Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį vaikų globos sistema Lietuvoje išgyveno reikšmingą virsmą – nuo institucinės priežiūros link šeimos artumo, nuo vienatvės prie bendrystės, nuo sistemos prie žmogaus.
„Tačiau kiekviena didelė kelionė prasideda nuo mažų žingsnių. Pradėję vaikų globos pertvarką 2014 metais, visą dešimtmetį daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiai augti savo tėvų šeimose – savivaldybėse šeimoms pradėjome teikti kompleksines paslaugas, sustiprinome jų socialinę priežiūrą“, – kalbėjo ministrė I. Ruginienė.
Siekiant stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą, 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma. Reforma leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai. Tais pačiais metais Lietuvoje startavo globos centrai, atsirado profesionalių globotojų institutas.
„Dar laukia daug darbų, tačiau nueitas kelias rodo, kad einame tinkama kryptimi – link visuomenės, kur kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, nes kiekvienas yra vertas augti šeimoje“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.
Konferencijos dalyvius Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vardu sveikinęs ir jo žodžius perdavęs Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius kalbėjo, kad Prezidentas visada pabrėžia, jog noras gyventi šeimoje – tai ne prabanga. Tai pamatinė teisė, kuri turi tapti mūsų visų bendru įsipareigojimu. Noras tampa tikslu, kai dėl jo sutariame ir dirbame išvien. Būtent ši vienybė, ši bendrystė ir yra didžiausia mūsų stiprybė.
„Šiandien, pažvelgę į nueitą kelią, matome, kad pokytis yra įmanomas. Tačiau mūsų kelionė dar nesibaigė. Lietuvoje dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos. Vis dar yra šeimų, kurioms reikia paramos. Todėl svarbu ne tik švęsti pasiekimus, bet ir drąsiai, su atsakomybe žiūrėti į ateitį – išsikelti naujus tikslus ir susitarti, kad jų sieksime kartu. Mūsų visuomenės ateitis kuriama ne vien politiniais sprendimais ar ekonominiais pasiekimais – ji kuriama kiekvienu žvilgsniu, kiekvienu žodžiu, ji kuriama vaiko ir suaugusiojo ryšiu. Gyvu kasdieniu buvimu šalia. Mūsų vaikams reikia mūsų. Ypač – paaugliams. O jie dažnai lieka paskutiniai, kai kalbama apie globą. Bet paaugliai taip pat trokšta artumo, jie nori būti išgirsti, jie nori turėti, į ką atsiremti. Neatstumkime jų. Juk paauglystė – tai ne problema, tai – galimybė kurti tvirtą, brandų ryšį visam gyvenimui“, – Prezidento G. Nausėdos žodžius perdavė V. Augustinavičius.
Lietuvos pasiekimus vaikų globos srityje konferencijoje įvertino Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktoriato Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovė Katarina Ivanković Knežević, spaudos konferencijoje pakvietusi švęsti Lietuvos pasiekimus.
„Nuo institucinės vaikų globos reformos Lietuvoje praėjo 10 metų, ir mes pastebime, kokia sėkminga buvo ši reforma. Per dešimtmetį vaikų globos įstaigų skaičius reikšmingai sumažėjo, tuo pat metu matėme, kaip stipriai išaugo globa šeimoje ir bendruomenėje. Tai įspūdingas pokytis, norėtume Lietuvą pasveikinti atlikus šį svarbų darbą ir praėjus tokią nepaprastą kelionę“, – konferencijoje kalbėjo K. Ivanković Knežević.
Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovės nuomone, Lietuvoje vykusi institucinės globos reforma yra viena svarbiausių, įgyvendintų po Nepriklausomybės atkūrimo.
„Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje – skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų. Europos Sąjungoje vis dar turime nemažai valstybių narių, kuriose šis rodiklis viršija 40 proc. Vaikų globos formos valstybėse skiriasi, tačiau šie skaičiai aiškiai rodo, kad jūs einate teisingu keliu“, – kalbėjo K. Ivanković Knežević, spaudos konferencijoje taip pat pabrėžusi Europos Komisijos ir Lietuvos bendradarbiavimo svarbą.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad pastaraisiais metais globos srityje pavyko įgyvendinti išties reikšmingus pokyčius – atrasti naujas globos formas, pritraukti vis daugiau norinčių globoti šeimų, suteikti kokybiškesnių paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams, atsisveikinti su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais.
„Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti, paspartinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių bei atvertų namų durų“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, spaudos konferencijoje ypatingai pabrėžusi vaiko teisę augti saugioje aplinkoje.
Spaudos konferencijoje pristatyta ir šių metų Vaikų globos savaitės temą „Mano akims reikia tavo akių“. Savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais. Savo globos patirtimi dalijosi ir renginio moderatorė Nomeda Marčėnaitė.
Viena iš nacionalinės vaikų globos savaitės „Mano akims reikia tavo akių“ organizatorių, globos ekspertė, iniciatyvos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė teigė, kad šūkiu „Mano akims reikia tavo akių“ norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. „Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems. Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Mes taip nenorime juo su niekuo dalintis, kad dažnai užmirštame net ir savo vaikus, o ką kalbėti apie tėvų netekusius. Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys – būtini. Stengiamės apie tai kalbėti žodžiais, veiksmais, gausybe renginių ir edukacinių užsiėmimų“, – kalbėjo R. Ladauskienė.
Po spaudos konferencijos Prezidentūros kiemelyje buvo rašomi atvirlaiškiai, ant kurių atspaustos šeiminiuose namuose augančių vaikų sukurtos frazės. Tai vaikų mėginimas prisibelsti į širdis tų, kurie galėtų jiems sukurti namus.
Pristatyta ir naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“. Nuotraukose jautriai įamžinta globojančių šeimų kasdienybė. Kiekviena fotografija eksponuojama tarsi šeimos albumo puslapis, kuriame atsiveria akimirkos, kai vaikai tampa šeimos istorijos dalimi. Parodą papildo šeimos narių mintys, prisiminimai ir komentarai – tylūs, bet iškalbingi liudijimai apie globos prasmę.
Fotografas Mantas Bartaševičius
Susiję straipsniai
