Kai vos kelių savaičių Sofija pateko į budinčios globotojos Lauros namus, niekas negalėjo pasakyti, kaip klostysis jos raida. Mergaitė buvo silpna, netrukus išryškėjo sveikatos ir valgymo sunkumai, tačiau laiku suteikta specialistų pagalba ir kasdienis globotojos darbas padėjo pasiekti didelių pokyčių. Sofijos istorija atskleidžia, kodėl budinčiam globotojui ypač svarbi specialistų komanda.
Vieną rudens vakarą budinčiai globotojai Laurai Sivakonenko suskambo telefonas. Buvo pranešta, kad skubiai reikia pasirūpinti vos kelių savaičių kūdikiu. Mergaitė į jos namus atkeliavo labai silpna – mažo svorio, o netrukus paaiškėjo ir pirmieji sveikatos bei raidos sunkumai. Tuomet niekas negalėjo pasakyti, kaip klostysis jos kelias. Šiandien Sofija – smalsi, judri ir aktyvi mergaitė, besidžiaugianti naujais atradimais. Tačiau už šio pokyčio slypi ne stebuklas, o kasdienis budinčios globotojos darbas ir visa specialistų komanda, padėjusi kūdikiui nuo pat pirmųjų dienų.
Kaip pasakoja Laura, budintys globotojai visuomet gyvena pasirengę – sulaukę skambučio per trumpą laiką turi paruošti namus ir priimti vaiką, kuriam tuo metu labiausiai reikia saugios aplinkos. „Maždaug po valandos mergaitė jau buvo mūsų namuose“, – prisimena ji. Tačiau budinčio globotojo vaidmuo neapsiriboja tik kasdiene vaiko priežiūra. Kad vaikas galėtų sveikti ir augti, dažnai prireikia įvairių sričių specialistų pagalbos. Sofijos istorija atskleidžia, kokį pokytį gali sukurti bendras darbas, kai globotojas ir specialistai veikia išvien dėl vaiko gerovės.
„Kai pirmą kartą ją pamačiau, supratau, kad laukia nelengvas kelias. Ji buvo labai mažytė ir silpna, mažo svorio. Apie mergaitės sveikatos istoriją beveik nieko nežinojome, todėl kiekviena diena buvo kupina nežinomybės“, – prisimena budinti globotoja Laura Sivakonenko.
Netrukus paaiškėjo ir daugiau iššūkių – Sofijai diagnozuota trečio laipsnio klubų displazija, todėl teko nešioti „Freiko“ pagalvėlę. Vėliau išryškėjo ir valgymo sunkumai, tapę vienu didžiausių kasdienių iššūkių.
Vien rūpesčio nepakanka
Augant Sofijai tapo aišku, kad kai kuriems jos raidos etapams reikia daugiau laiko ir papildomos specialistų pagalbos.
„Atėjo primaitinimo laikas, tačiau ji visiškai nesidomėjo maistu. Atrodė, kad maistas jai tiesiog neįdomus. Bandydavome įvairius produktus, skirtingas tekstūras, tačiau pažangos beveik nebuvo. Tuomet supratau, kad vien savo jėgomis šio iššūkio neįveiksime,“ – pasakoja L. Sivakonenko.
Šeima kreipėsi pagalbos į specialistus. Pirmiausia prasidėjo darbas su valgymo terapeute Vaida Gudeliūnaite-Kažukauskiene, vėliau prisijungė miofunkcinės terapijos specialistė, kineziterapeutė Evelina Vičiulė. Dar anksčiau Sofija lankė ir Vojta terapijos užsiėmimus. Įvertinus Sofijos būklę paaiškėjo, kad jai buvo išlikęs stiprus liežuvio stūmimo refleksas, dėl kurio buvo sunku priimti maistą, mokytis valgyti ir pereiti prie įprastos mitybos.
Tačiau, kaip pabrėžia Laura, konsultacijos buvo tik dalis viso proceso: „Specialistai nepadaro visko už globotoją. Jie padeda suprasti, kas vyksta, parodo kryptį ir išmoko, ką daryti. O didžiausias darbas vyksta namuose – kiekvieną dieną kartojant pratimus, stebint vaiko reakcijas ir kantriai laukiant pokyčių.“
Būdavo situacijų, kai specialistė stovėdavo šalia, rodydavo, kaip atlikti pratimus, o visą darbą su Sofija atlikdavo pati Laura. Tai padėjo mergaitei jaustis saugiau, o globotojai suteikė žinių ir įgūdžių, kuriuos ji galėjo taikyti kasdienybėje.
Pokyčius kuria kasdienybė
Didžiausias pokytis, pasak budinčios globotojos, neįvyko per vieną dieną. Pamažu Sofija pradėjo domėtis maistu, mokėsi kramtyti, ragauti naujus skonius, gerti iš puodelio. Kartu sparčiai gerėjo ir jos motorinė raida.
„Labai džiaugiuosi, kad nelaukėme tikėdamiesi, jog sunkumai išsispręs savaime. Pagalbos ieškojome iš karto, todėl ir rezultatai atėjo greičiau. Kai matai, kad vaikas, kuris anksčiau visiškai nesidomėjo maistu, pats ima valgyti, ragauti ir džiaugtis naujais skoniais, supranti, kad visas įdėtas darbas buvo prasmingas. Tokios akimirkos suteikia labai daug jėgų“, – su džiugesiu kalba budinti globotoja.
Šiandien Sofija valgo įvairų maistą, aktyviai juda, smalsauja ir kiekvieną dieną žengia naujus žingsnius. „Tai didžiulis džiaugsmas. Žinoma, kiekvienas vaikas vystosi savu tempu, tačiau šiandien matau visai kitą vaiką nei tą, kuris į mano namus atvyko prieš daugiau nei metus,“ – prisimena L. Sivakonenko.
Pagalba vaikui prasideda nuo pagalbos globotojui
SOS vaikų kaimai Lietuva Globos centro vadovas Dovydas Španagelis pabrėžia, kad budintys globotojai neturi likti vieni:
„Į budinčių globotojų namus dažnai patenka patys pažeidžiamiausi vaikai – kūdikiai ir mažamečiai, patyrę nepriežiūrą, netektis ar kitus sudėtingus išgyvenimus. Todėl kartu su vaiku pagalbos reikia ir globotojui. Specialistų komanda padeda ne tik spręsti sveikatos ar raidos sunkumus, bet ir suteikia globotojui žinių bei pasitikėjimo, kaip kasdien padėti vaikui augti. Specialistai kartu su globotoju ieško tinkamiausių sprendimų ir padeda rekomendacijas pritaikyti kasdienybėje. Būtent toks bendradarbiavimas leidžia pasiekti geriausių rezultatų.”
Pasak jo, ankstyva kompleksinė pagalba gali turėti lemiamos reikšmės vaiko ateičiai.
„Kuo anksčiau pastebimi sunkumai ir pradedama teikti kompleksinė pagalba, tuo daugiau galimybių vaikui pasivyti raidą ir augti saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje. Tam būtinas komandinis darbas – specialistų žinios ir kasdienis globotojo įsitraukimas.“
Nė vienas globotojas neturi likti vienas
Laura sako, kad budinčio globotojo kelias reikalauja daug kantrybės ir vidinės stiprybės. Tačiau ji įsitikinusi, kad nė vienas globotojas neturėtų likti vienas.
„Nė vienas globotojas neturi visko žinoti. Kai atsiranda sunkumų, labai svarbu nebijoti kreiptis pagalbos. Specialistai padeda pamatyti tai, ko pats galbūt nepastebi, o dirbdami kartu galime pasiekti labai daug“, – sako Laura.
Ji tikisi, kad Sofijos istorija padrąsins kitus globotojus nenuleisti rankų, nebijoti kreiptis pagalbos ir tikėti, kad kantrus bendras darbas gali atnešti didelių pokyčių vaiko gyvenime.
Kartais atrodo, kad situacija labai sudėtinga ir pokyčių nebus. Tačiau vaikai turi nepaprastai daug galimybių augti ir stiprėti, jei šalia jų atsiranda žmonės, kurie tiki, dirba kartu ir nepasiduoda.“
