„Rūpestis, meilė, šiluma, ramybė, supratimas, atjauta – daugybe žodžių galėčiau apibūdinti vaikų globą. Tačiau daug ką reikia daryti tyliai. Kūdikį priglausti, apkabinimų nemėgstančiam paaugliui galvą paglostyti ar per petį paplekšnoti ir parodyti, koks jis svarbus“, – sako Kuršėnuose gyvenanti Odeta Remeikienė, kuri šiuo metu globoja 17-metį paauglį bei iš šeiminių namų atkeliavusią nepilnametę merginą su dviejų mėnesių kūdikiu.
Likus trims savaitėms iki birželio 22-28 dienomis visose Lietuvos savivaldybėse vyksiančios Vaikų globos savaitės, Vaiko teisių gynėjų Globos centrų tinklo projektas „Vaikai yra vaikai“ kviečia susipažinti su globėjais ir išgirsti jų mintis apie pasirinkimą globoti, kaip jie atliepia tėvų globos netekusių vaikų emocinius poreikius, kokius vyraujančius mitus vis dar tenka paneigti ir ką jiems reiškia globa.
Geriausias sprendimas gyvenime
2010 m. Lietuvą palikusi Odeta su vyru, sūnumi ir dviem dukromis dešimtmetį savo gyvenimą kūrė Londone. Vyras siekė karjeros nekilnojamojo turto sektoriuje, ji – aukštosios mados srityje, vaikai mokėsi mokykloje. Tačiau pasaulį užklupusi Covid-19 pandemija paskatino moterį sugrįžti į gimtąjį kraštą.
„Vyras su sūnumi liko Londone, o aš kartu su dukromis nusprendžiau pasukti į gimtinę. Norėjosi, kad mergaitės geriau pramoktų lietuviškai ir pagyventų Lietuvoje, o mano mintyse buvo globa. Esu užsispyrusi žemaitė iš Telšių, visada darau, ką širdis kužda. O ji kaip niekad stipriai šaukė globoti. Mano dukros mane taip pat įkalbinėjo: „Mama, tu gi norėjai globoti, kada, jei ne dabar“, – prisimena 2020 m. Kuršėnuose apsigyvenusi moteris.
Po kelių mėnesių, išklausiusi Globėjų ir įtėvių rengimo programos (GIMK) mokymus, ji tapo budinčia globotoja, kurios namuose apsigyvendavo laikinai tėvų globos netekę vaikai. Po pusmečio – ji apsisprendė tapti nuolatine globėja trims 13, 15 ir 17 metų broliams.
„Namai dideli, tad vietos užteko visiems – ir mano dukroms, ir atkeliavusiems berniukams. Tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime. Vyriausias iš brolių jau gyvena savarankiškai, vidurinysis, neseniai 20-metį paminėjęs, dar kartu su mumis, kaip ir jaunesnysis jo broliukas. Su jais užmezgiau labai stiprų ryšį, vadinu savo vaikais ir be jų savo gyvenimo neįsivaizduoju“, – tvirtina Odeta.
Visuomet klauso širdies
Prieš porą mėnesių Odeta savo namus ir širdį atvėrė ir nepilnametei, vaikelio besilaukiančiai, globotinei iš šeiminių namų. Šiuo metu ji yra nuolatinė 16-metės globotoja ir budinti globotoja jos dviejų mėnesių kūdikiui.
„Globos specialistai ieškojo šeimos, kuri galėtų priglausti tiek merginą, tiek kūdikį. Turėjau patirties, nes laikinai pas mane jau gyveno nepilnametė su vaikais. Be to, su paaugliais man patinka bendrauti. Kaip visuomet, paklausiau širdies“, – sako moteris.
Pasak Odetos, su ką tik kūdikio sulaukusia mergina ji dar tik mezga ryšį, dalyvavo gimdyme ir dabar rūpinasi naujagimio priežiūra. „Žiūriu į tą dviejų mėnesių kūdikį ir dėkoju jam, kad mane pasirinko iš milijardo žmonių ir suteikia man tokią laimę“, – jautriai prisipažįsta globėja.
Svarbu – nelaikyti pykčio ir mokėti atleisti
Visuomet optimistiškai nusiteikusi Odeta prisipažįsta, kad tikrai ne viskas rožėmis klota. „Vaikų problemos man nėra svetimos, bet to nepaverčiu tragedija. Buvo, kad paaugliai bėgo iš mokyklos. Gali pykti, šaukti, o gali pasikalbėti apie šią problemą. Ką tu vaikui padarysi? Aš visuomet pradėdavau pokalbį apie tai, kad jis man labai svarbus ir kad kalbėsime ne apie jį, o apie nederamą poelgį. Vaikai išgirsdavo“, – apie bendravimo su vaikais metodus pasakoja globėja.
Pasak Odetos, labai svarbu – mokėti atleisti. „Nemoku pykti. Jeigu kažkas nutinka, sakau, dabar visi pabūname savo kambariuose, o aš einu pasivaikščioti su šuniuku. Nusiraminu, o tada jau einame kalbėtis. Jeigu buvome susipykę, kitą dieną atsikeli ir toliau gyveni, juk visur šeimose būna ir ginčų, ir džiaugsmo momentų“, – sako Odeta.
Ji reguliariai medituoja, eina pabėgioti, meldžiasi. „Galbūt malda man padeda nusiraminti ir sugrįžti į save, surasti žodžius kaip su vaikais kalbėti. Mes bejėgiai prieš tai, kas nutiko tėvų globos netekusių vaikų gyvenime. Galime priimti tai, kas yra, apglėbti tais nematomais sparnais, megzti ryšį ir auginti jų pasitikėjimą“, – neabejoja globėja.
Jeigu ne šeimos palaikymas, vargu, ar galėčiau duoti tiek meilės
Odeta jaučia besąlygišką vyro palaikymą, kurį aplanko Londone, kartu su ten gyvenančiu sūnumi. Sutuoktiniai kone kasdien bendrauja nuotoliu.
„Kai dėl ko nors dvejoju ar išgirstu iš aplinkinių klausimus, kam man to reikia, vyras man sako, ar tau, kada nors buvo svarbi kitų žmonių nuomonė. Jis mane padrąsina, kaip ir sūnus su dukromis, padeda ir suaugę globotiniai, už jų jaučiuosi kaip už mūro. Visi šeimos nariai įtraukti, čia ir yra stiprybė. Jeigu ne šeimos palaikymas, vargu, ar galėčiau duoti tiek meilės“, – sako Odeta.
Kuršėnuose gyvenančiai moteriai norėtųsi bent keliems vaikams suteikti galimybes geresniam ir lengvesniam gyvenimui. „Jeigu jums širdyje sukrebždėjo mintis, kad norite būti globėju, bandykite. Man pavyko – šie vaikai labai praturtino mano gyvenimą. Niekada nebebūsiu tokia, kokia buvau anksčiau“, – tikina globėja.
Balandžio duomenimis, šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4046, o globos institucijoje (šeiminiuose namuose) – 958 vaikai. Lietuvoje šiuo metu yra 255 budintys ir 54 nuolatiniai globotojai, 56 šeimynos ir 3096 globėjų šeimos, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai.
Vaikų globos savaitė šiemet minima birželio 22-28 dienomis. Tradicinis globojančių šeimų festivalis „Vaikai yra vaikai“ birželio 27-ąją įvyks Šiauliuose. Visą informaciją apie globą ir įvaikinimą rasite www.globoscentrai.lt, taip pat paskambinę į nemokamą Vaiko teisių liniją 0 800 10 800.
Susiję straipsniai
