Sėdite gydytojo kabinete ir išgirstate, kad jūsų vaikui reikalinga operacija. Vos per kelias sekundes gali užlieti visas jausmų vandenynas. Kaip sumažinti baimės dramblį iki telpančio į kišenę ir paversti nerimą labiau pakeliamu?
Jau kelerius metus „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ Santaros klinikų Vaikų ligoninėje vykdo programą „Juoko procedūra“. Čia gydomiems vaikams emociškai pasiruošti operacijoms padeda gydytojas klounas – šmaikščiai supažindina su laukiančiomis procedūromis ir naudojamais įrankiais, padeda nurimti, palydi iki operacinės. Klounai meistriškai moka nukreipti dėmesį jautriose situacijose, tad ilgametė gydytoja klounė ir „Juoko procedūros“ koordinatorė Justė Liaugaudė dalinasi patarimais – o kaipgi vaiką emociškai paruošti operacijai prieš atvykstant.
Norėdami emociškai paruošti vaiką, tėveliai turėtų pradėti nuo savęs
Nors operuos vaiką, ši žinia kelia stresą visai šeimai. Pirmoji užduotis – su kylančiomis baimėmis susitvarkyti tėvams. Į ligoninę patariama vykti tam, kuris intuityviai jaučiasi ramiau, nes ramiau jausis ir vaikas. Tėveliai turi aktyviai įsitraukti į šį procesą, visus šeimos narius supažindinti, kaip viskas vyks ir, svarbiausia – nusiteikti psichologiškai. Kaip tai padaryti?
Išsiklausinėti visų rūpimų klausimų gydytojo, net jei tie klausimai atrodo patys kvailiausi. Žinojimas padės suprasti, kad operacija reikalinga ir būtina. Jaudulys niekur nedings, tačiau su šiuo galima tvarkytis – iškalbėti savo emocijas vyrui ar žmonai, draugei, kolegai. Svarbu išleisti emocijas, kad atsilaisvintų vietos bent lašui ramybės. Nerimą, baimę puikiai padeda paleisti kvėpavimo pratimai. Net jei netikite jų nauda, pakvėpuokite, pamatysite, kaip susitelkimas į šį veiksmą atpalaiduoja įtampą galvoje.
Svarbu suprasti, kad bus laukimo, bus ašarų, bus skausmo, tačiau personalas ir tėvai yra viena komanda. Galime padėti vieni kitiems. Bendradarbiaudami galime pasiekti, kad vaiko patirtis ligoninėje būtų kuo šviesesnė, o viso to rezultatas – sklandi operacija ir spartesnis gijimas po to.
Kaip namų sąlygomis pristatyti būsimą operaciją žaismingai?
Ligoninėje vaikas, žaisdamas su gydytoju klounu, pats tampa gydytoju ekspertu ir gali persodinti mamai širdį, išoperuoti ranką, gali pagydyti savo žaislus. Tėvai gali inicijuoti tokius žaidimus ir namuose. Nors namuose neturime medicininių instrumentų, galime verstis su tuo, kas yra namų vaistinėlėje, – termometru, švirkštu (be adatos), bintu, pleistru, tarp vaiko žaislų dažnai rasime žaislinį stetoskopą, „vaistų“ buteliukų. Padeda edukacinės knygutės ir filmukai.
Vaikui ne tiek svarbu pamatyti tikrus instrumentas, kiek suvokti eigą: atvykus tave apžiūrės, pakalbins gydytojas, papasakos, ką darys. Atėjus laikui lipsi į lovą su ratukais (įsivaizduoji lova su ratais!) ir vyksi iki operacinės, ten užmigsi, o kai atsikelsi aš jau būsiu šalia. Svarbu priminti, kad būsite šalia.
Žodynas – labai svarbus, jei vieni žodžiai gąsdina, galima parinkti kitus
Kartu su skyriaus gydytojais išskyrėme tris vaikų paruošimo tipus. Vieni atvykstantys vaikai yra tėvų paruošti operacijoms, jie žino, kas jų laukia. Antra grupė – vaikai, kurie žino, kad bus operuojami, tik nežino tikslios eigos. Trečioji – sudėtingiausia grupė – vaikai, kurie net nenutuokia apie operaciją, o tėvai ligoninėje vaikus ramina: „Nieko nebus, čia tik truputį pažiūrės“. Be galo svarbu sakyti vaikui tiesą. Informacija apie operaciją tiek neišgąsdins, kiek nežinomybės jausmas ir jausmas, kad tave apgavo mylimiausi žmonės.
Jei vieni žodžiai gąsdina, galima parinkti kitus, atsispiriant nuo vaiko amžiaus. Tėveliai neretai persistengia ir pasakoja nerealius dalykus, pvz., važiuosime į kelionę, į šventę, kosmosą ir pan. Deja, tai visiškai neatitinka realybės. Nemeluokite vaikui, ieškokite tinkamų frazių. Jeigu vaikas bijo žodžio operacija, galima naudoti žodį procedūra. Jeigu vaikas bijo žodžių: durti, adatos, kraujas, galite apibūdinti, koks jausmas bus įdūrus – kaip įkandus uodui. Kai reikės dėti kateterį, galima sakyti tau ant rankos nutūps drugelis, truputį nudilgins, bet praeis.
Kokių žodžių geriau nevartoti
Tėveliai nesąmoningai vaikus ramina sakydami: tau nieko nedarys arba neskaudės. Geriau sakyti: tau darys procedūrą, truputį paskaudės, bet praeis, o po operacijos pasijausi geriau. Kartais išsprūsta nevalingų pasakymų: „neklausysi, gydytojas tuoj įdurs su adata“. Negąsdinkite, nes vaiko sąmonėje formuojate įvaizdį, jog gydytojas ar slaugytoja yra „baubas“, tuomet vaikai konsultacijos metu įsitempia, o baimė liejasi per kraštus.
Pamenate? Juk mes komanda – vaikas, gydytojas ir tėvai. Siekiant kuo sklandesnio proceso, reikėtų stengtis formuoti gydytojo draugo, kuris padeda, įvaizdį. Ligoninėje leiskite gydytojui sukurti ryšį su vaiku pačiam. Jei gydytojas kalbina vaiką ir vaikas jau gali pats atsakyti, leiskite, tai suteiks jausmą, kad vaikas bent kažką kontroliuoja.
Vaikas, sužinojęs apie operaciją, jaučia stresą, nerimauja, verkia – kaip švelninti jo baimes?
Pamenu vieną istoriją. Berniukas Titas su dar dviem vaikais laukė operacijos. Slaugytojos negalėjo prieiti prie jo arčiau nei per metrą, tik prisiartina – ir cypimas neišpasakytas. Į palatą atėjusi klounė Rožė pradeda bendrauti su kitais vaikais – gydo jų mašinas, rodo, kaip skraido kateteriai-drugeliai ir kokį žalią balioną reikės pūsti operacinėje. Rožė vis atsisuka per petį ir mato, kaip Titas vis akyliau stebi ir kaip jam smalsu. Bet Rožė žino – dar ne laikas. Ji toliau žaidžia su kitais vaikais, kol galiausiai pats Titas ištaria: „i mano masina“. Rožė su Titu pagydo mašiną, išbando visus gydytojų instrumentus, o tada ramiai be jokių dramų nuvyksta iki operacinės.
Jeigu namuose vaikas jaučia stresą tik užsiminus apie laukiančią operaciją, reikia duoti jam laiko ir erdvės. Tada bandyti sudominti netiesiogiai, imant jo žaislus, juos gydant, žaidžiant operaciją. Vaikai yra vaikai, žaidimas yra lengviausias būdas patraukti jų dėmesį. Tik tam prireiks jūros kantrybės. Nepavyko iškart? Bandykite kitą dieną. Jei vaikas isteriškai bijo, jam reikės daugiau laiko prisijaukinti šią mintį.
Visiškai normalu, kad mažam žmogui baisu ir jis jaudinasi. Juk ir mus, suaugusiuosius, apima tie patys jausmai. Ir šių jausmų nereikia ištrinti ar ignoruoti. Mūsų pareiga padėti vaikui išbūti negatyvias emocijas, ir tada jos sumažės.
***
„Juoko procedūra“ veikia Santaros klinikų Vaikų ligoninėje, Vaikų ausų, nosies, gerklės ligų (LOR) skyriuje nuo 2021 m. „Raudonų nosių“ tikslas – padėti vaikams emociškai pasiruošti operacijoms. Kodėl? Nes tai padeda užtikrinti sklandesnį gydymą ir greitesnį sveikimą po operacijos. „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ gyvuoja jau 13-tus metus ir pradžiugino beveik 200 tūkstančius vaikų ir senjorų.
