Skirtinguose amžiaus tarpsniuose pasakos ir istorijos atlieka vis kitus, svarbius vaidmenis ir funkcijas, tiek kiekvieno žmogaus kultūroje, tiek ir visuomenėje. Išgirdus žodį „pasakos“, kiekvienam iš mūsų kyla asociacija su vaikyste, su įdomiomis fantastinėmis istorijomis, mums svarbiais personažais, didvyriais ir herojais. Pasakose – daug pamokymų, tiesų, kurias suvokiame jau skaitydami suaugusiojo akimis.
Pripažinkime, kad pasakos prisideda ir prie mūsų psichologinės, emocinės ir socialinės gerovės stiprinimo. Štai keletas priežasčių, kodėl svarbu diskutuoti su vaikais apie pasakų veikėjus, jų savijautą, emocijas, elgesį, kodėl reikia skaityti pasakas vaikams, neužmiršti jų paauglystėje ir būtinai prisiminti brandžiame amžiuje.
Moralės pamokos ir vertybės. Pasakose dažnai bandoma stipriai ir įsimintinai perteikti moralines pamokas ir vertybes. Veikėjams patiriant įvairius išbandymus ir laimėjimus, pasakos atskleidžia mūsų veiksmų pasekmes ir moko mus dorybių, tokių kaip gerumas, geraširdiškumas, atjauta, drąsa ir kt., svarbą.
Kultūros pažinimas ir perteikimas. Istorijos ir pasakos yra svarbi kultūros paveldo dalis, perteikianti papročius ir tradicijas, supažindindama vaikus su skirtingais pasauliais, šalimis bei jų tradicijomis. O tai padeda jiems geriau suprasti skirtingas kultūras. Ispanijoje įsikūrusiame Madrido universitete jau penktus metus vykdomas projektas, aprėpiantis dailės terapiją ir psichologiją. Projekto komanda įrodė, kad istorijos padeda ugdyti empatiją, skatindamas vaikus įsijausti į istorijos veikėjus, jų išgyvenimus ir pagalvoti apie savo veiksmus, reakcijas ir svarbiausia, apie elgesio priežastis.
Vaizduotė, kūrybiškumas ir smalsumas. Pasakos įkvepia vaizduotę ir skatina kūrybiškumą, perkeldamos skaitytoją ar klausytoją į įsivaizduojamą pasaulį, kuriame viskas įmanoma. Tai būtina pažintiniam susidomėjimui, kūrybiškumui, aktyviam mąstymui, problemų analizavimui ir sprendimų priėmimui ugdyti. Pasakos sužadina smalsumą ir baimę bei verčia vertinti ir priimti keistas būtybes, stebuklingas vietas ir nuostabius nuotykius. Šis jausmas ugdo žingeidumą ir visą gyvenimą trunkančią meilę mokytis.
Atsparumas ir viltis. Daugelyje pasakų veikėjai įveikia sunkius išbandymus, jiems suteikiami keli šansai sunkumams įveikti. Šios istorijos augina atsparumo ir vilties jausmą, parodydamos, kad ir ištikus nelaimei sumanūs, ištvermingi, drąsūs žmonės gali ir ištverti, ir atrasti būdus laimingai pabaigai.
Socialinis ir emocinis vystymasis. Istorijos padeda ugdyti socialinį ir emocinį intelektą, supažindindamos su įvairių veikėjų bendravimu, pagarba kitam, savitvarda, veikėjų tarpusavio santykiais ir tarpasmenine dinamika bei suteikdamos galimybę aptarti sudėtingas emocines ir socialines situacijas.
Dėmesys ir socialiniai įgūdžiai. Pasakodami istorijas, vaikai skatinami klausytis ir klausyti – tiek pasakotojo, tiek kitų pasakojimo klausytojų. Jie išmoksta susikaupti, būti kantresniais ir leisti kalbėti kitiems. Vaikai ima suprasti, kad kiti šalia esantys (artimieji, broliai, draugai ir kt.) gali interpretuoti dalykus kitaip nei jie. Pasakų klausytojų dėmesys ir klausymosi įgūdžiai vystosi, kai jie sutelkia dėmesį į tai, ką pasakotojas sako, nes jeigu nesiklausoma, tuomet yra praleidžiama siužeto, veiksmo istorijos dalis.
Universalios temos. Nepaisant kultūrinių skirtumų, pasakose dažnai nagrinėjamos universalios temos, tokios kaip meilė, išdavystė, teisingumas ir tapatybės paieška. Šis universalumas leidžia skirtingų sluoksnių, kultūrų ir šalių žmonėms rasti bendrą kalbą bei pasidalinti patirtimi.
Iš tiesų reikia pripažinti, kad pasakos žanras mūsų gyvenime vaidina svarbų vaidmenį ir prisideda prie mūsų kultūrinio, emocinio ir pažintinio vystymosi. Pasakos – ne tik pramogų šaltinis, bet ir vertinga mokymosi, supratimo, sudėtingų situacijų įveikimo pavyzdys bei priemonė. Pasakojimas yra interaktyvus menas, kuris lavina vaizduotę, žodžiais ir veiksmais atskleidžiant istorijos ir vaizdo elementus. Įdomu tai, kad klinikiniai pranešimai rodo, kad pasakojimas gali turėti įtakos ir klausytojo elgesiui, pavyzdžiui, aistringam klausymuisi ar emocingam atsakui į istoriją. Taigi, nuo mažens skiepijama meilė pasakoms labai svarbi vaiko raidai, be to, tai yra ir labai smagus laikas kartu su vaiku!
Pasaulyje vykstantys geopolitiniai procesai neigiamai veikia visų mūsų, taip pat vaikų bei paauglių, psichinę sveikatą. Pasekmės matomos jau dabar ir bus dar ilgai jaučiamos ateityje. Siekiant lavinti vaikų ir paauglių psichologinio atsparumo įgūdžius, gausi VŠĮ „Emocijų kodo“ tarpdisciplininė specialistų komanda – etnologės, folkloristės, psichologė, psichologė-psichoterapeutė, dailės terapeutės ir dailininkė, sukūrė metodinę priemonę – „Kartą gyveno… Herojus“. Priemonė apjungia kultūrą, psichologiją bei meną, ir yra rekomenduojama vaikų ir paauglių, nuo 7 iki 17 metų, psichologinio atsparumo įgūdžių lavinimo ir socialinių – emocinių kompetencijų stiprinimo veikloms. VŠĮ „Emocijų kodo“ specialistai, užsibrėžė tikslą sukurti įrankį, kuris padėtų tiek švietimo pagalbos specialistams, tiek ir platesnei auditorijai (šeimoms, globėjams) lavinti vaikų ir paauglių psichologinio atsparumo įgūdžius.
Kuriant metodinę priemonę buvo ieškota sprendimų, kurie įgalintų kaitalioti perspektyvas, leistų pažvelgti skirtingu, gal net ir netikėtu, aspektu, atvertų plačias interpretavimo galimybes, skatintų diskutuoti. Siekta, kad priemonė būtų kultūriškai artima, sava, pažįstama iš vaikystės. Taip gimė idėja pasitelkti lietuvių stebuklines pasakas ir, remiantis jomis, sukurti asociatyvines korteles, žodžių korteles bei sudaryti galimų aštuonių užsiėmimų veiklos planą.
Metodinę priemonę sudaro: knygelė, kurioje atrinktos dvylika lietuvių stebuklinių pasakų; psichologų komentarai bei klausimai refleksijoms, kurie skatina ir provokuoja skaitytoją bei auditoriją apmąstyti tam tikrus pasakų veikėjų poelgius, situacijas, diskutuoti, formuluoti naujus klausimus; rekomenduojamos aptarimui aktualios, šiandienos realijas atspindinčios temos (tapatumo jausmas, prekyba žmonėmis, emocinis intelektas ir empatija, santykis su gyvūnais, gedulas, smurtas). Taip pat asociatyvinės vizualios bei žodžių kortelės, sukurtos parinktų pasakų siužetais; rekomendacinio pobūdžio aštuonių užsiėmimų veiklos planas; kūrybinės užduotys.
Šios metodinės priemonės kūrėjams, yra labai svarbu, kad naudojant priemonę liktų pakankamai erdvės visų (specialistų ir vaikų, paauglių) vaizduotei ir kūrybiškumui. Tai kaskart leis patirti savo ir kiekvieno Herojaus unikalumą. Tad kviečiame kartu su savo Herojais leistis į užburiančią, viliojančią, pamokančią pasakų kelionę, kartu tyrinėti ir eksperimentuoti.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.
Susiję strauipsniai
