Leidykla „Briedis“ išleido dr. Margot Sunderland knygą „Ką turi žinoti visi tėvai“. Dalinamės ištrauka, o teksto pabaigoje rasite platesnį knygos pristatymą.
Geriau suprasdami socialinių ir emocinių poreikių kilmę vaikų smegenyse galėsime atverti duris į klestinčių mažylių pasaulį. Priešmokyklinis amžius ypač svarbus kiekvieno vaiko sėkmei ateityje. Knygoje nagrinėjami naujausi vaikų smegenų raidos tyrimai ir pritaikomi realiems gyvenimo scenarijams, su kuriais susiduria visi tėvai.
Norint gerai sutarti su žmonėmis, reikia socialinio intelekto, o ne gudrumo. Yra labai daug protingų žmonių, kurių socialinis intelektas prastas, todėl jiems sunku išlaikyti pasitenkinimą teikiančius, artimus, ilgalaikius santykius.
Be to, kai kurie žmonės su kitais bendrauja paviršutiniškai, nuobodžiai, be humoro, nesidomėdami asmeniu, su kuriuo kalbasi; jie šneka, užuot klausęsi. Tokie žmonės gali sėkmingai uždirbti pinigus, bet dažnai jų asmeninis gyvenimas klostosi sunkiai. Negana to, verslo pasaulio tyrimai rodo, kad didžiausios sėkmės lydimi lyderiai yra ne patys įžūliausi ar ryžtingiausi žmonės, o tie, kurie gerai suvokia kitų asmenų jausmus ir poreikius. Socialinio intelekto geno nėra. Jūsų vaikui prireiks pagalbos, kad jis taptų socialiai brandžiu žmogumi.
Daugelis nesulaukia reikiamos pagalbos
Kad mokėtumėte palaikyti, puoselėti ir plėtoti mylinčius, artimus santykius, reikia įvairių bendravimo įgūdžių ir socialinio intelekto. Milijonai žmonių to nesugeba. Kitaip tariant, jiems nenaudinga tai, ko vaikystėje iš tėvų išmoko apie socialinį intelektą ir pagrindinius bendravimo įgūdžius.
Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, pusė Didžiosios Britanijos vaikų kilę iš išsiskyrusių šeimų, o ketvirtadalyje šeimų yra tik vienas gimdytojas. Ketvirtadalis vaikų patiria stresą dėl iširusios šeimos. Dar tiek pat mato, kaip jų tėvai rėkia vienas ant kito ir pykstasi. Be to, tyrimai rodo, kad nekokie artimi santykiai labai kenkia sveikatai. Bet gyventi vienam – taip pat ne išeitis, nes vienatvė žaloja imuninę sistemą: ji laikoma tokia pat žudike kaip ir nutukimas bei tokia pat pavojinga sveikatai kaip per dieną surūkytos penkiolika cigarečių.
Vaikams reikia tėvų pagalbos
Reagavimas į kitų žmonių emocinius signalus – socialinio intelekto esmė. Tyrimai rodo, kad vienuolikmečiai, gerai reaguojantys į kitų vaikų jausmus, kur kas dažniau sulaukia ir tinkamo tėvų atsako į savo jausmus. Taigi, kad vaikai išsiugdytų būtinus bendravimo įgūdžius, tėvai turi rodyti pavyzdį: ne tik bendrauti su jais, bet ir tarpusavyje, taip pat su broliais, seserimis ir kitais žmonėmis. Jūs turite parodyti mažyliui, kad turite šiuos įgūdžius:
- jus jaudina kito žmogaus nelaimė;
- jūs gebate reflektuoti, o ne reaguoti, jausdami kam nors pyktį, ir apsvarstyti savo indėlį į tai, kas nutiko, užuot kritikavę ir kaltinę;
- jūs galite atkurti nutrūkusius santykius;
- jūs mokate išreikšti nuoskaudą ir pyktį pagarbiai, negėdindami ir nekritikuodami kito asmens;
- jūs gebate išklausyti kitą asmenį susidomėję ir išlikti smalsūs;
- jūs mokate paguosti ir emociškai padėti sunerimusiam žmogui.
Kai kuriuos socialinio intelekto kelius vaikams galima parodyti išugdant konkrečius įgūdžius, bet daugelio atskleisti taip ir nepavyks. Taip yra todėl, kad „socialinis šokis“ yra labai subtilus ir sudėtingas. Galite išmokyti vaiką paprastų socialinių įgūdžių, tarkim, kaip pasiūlyti kam nors draugauti, papasakoti apie savo jausmus, pasakyti „ne“, kaip ko nors aiškiai ir mandagiai paprašyti. Tačiau socialinis intelektas yra kai kas daugiau. Vaiko neišmokysi patirti jaudulį dėl kito žmogaus nelaimės, – jis arba jaus, arba ne. Neišmokysi natūraliai domėtis kitu žmogumi ir tą smalsumą išreikšti taip, kad kitas asmuo jaustųsi vertinamas ir įdomus. Neišmokysi paguosti ir nuraminti nelaimės ištiktą žmogų. Visos šios aukštesniosios žmogiškos funkcijos įmanomos tik tada, jei smegenyse susikūrę būtini neuronų keliai, sudėtingos cheminės kaskados ir gerai išugdytas gebėjimas reaguoti. Toks vystymasis įmanomas tik per ypatingą santykių patirtį, o tėvai yra pradinis taškas. Kartais pasitaiko, kad suaugusiųjų, vaikystėje nepatyrusių turtingų ir emociškai jautrių santykių akis į akį, raida sustoja ir jie pasižymi mažo vaiko socialiniu intelektu.
SOCIALINIO INTELEKTO MOKSLAS
Socialinis intelektas susijęs su aukštesniųjų ir žemesniųjų smegenų neuronų keliais, sklandžiai veikiančiais kartu. Jūs, kaip tėvai, galite smarkiai paveikti šių svarbių tinklų sistemų vystymąsi vaiko smegenyse. Pavyzdžiui, jei mažyliai šeimos namuose patyrė tik paviršutiniškus emocinius ryšius, jie turbūt užaugs nemokėdami kurti prasmingų santykių su kitais žmonėmis. Jei tėvų ir vaikų bendravimas dažnai būdavo paremtas gąsdinimu, gėdinimu ar skaudinimu, užaugęs vaikas gali smarkiai nepasitikėti žmonėmis ir atstumti pasiūlymus draugauti, taip pat gerumą ar rūpestį. Jam tai atrodys per daug pavojinga. Vaikas, nuolat matydamas, kaip tėvai ginčijasi, gali pamanyti, kad santykiai susiję tik su valdžia ir kontrole, tad su įskaudintais arba supykusiais žmonėmis mokės bendrauti tik pasitelkdamas šiuos dalykus.
Kodėl auklėjimas turi tokią didelę įtaką socialiniams vaiko įgūdžiams?
Net ir suaugus galinga santykių patirtis gali paveikti socialinių smegenų sistemų vystymąsi (nes tai vyksta ne tik vaikystėje). Tačiau turime būti atviri pokyčiams. Bėda ta, kad vaikystėje susiformavę neigiami bendravimo būdai įsitvirtina labai lengvai. Vaikai, kurie namuose daugiausia juto tik paviršutinišką bendravimą, užaugę dažnai nemoka užmegzti gilesnių santykių su kitais, nes vaikystėje neišmoko bendrauti su žmonėmis. Mažyliai bus atviresni draugystei, gerumui ir rūpesčiui, jei jų bendravimas su tėvais visada bus empatiškas. Jei ne, užaugę jie nepasitikės kitais. Be to, vaikystėje patirtas piktas tėvų ir vaikų ar abiejų tėvų bendravimas taip pat gali lemti ilgalaikį, įsišaknijusį įsitikinimą, kad visi santykiai susiję su valdžia ir kontrole.
Jautrios smegenys ir socialinis intelektas
Socialiniam intelektui būtinos kelios smegenų dalys: kaktinė skiltis, smegenėlės, didžioji jungtis ir priekinė juostinė žievė. Bendravimu paremtas auklėjimas padės susiformuoti naujiems neuronų keliams šiose vaiko smegenų srityse.
Svarbi kaktinė skiltis
Čia išsivystę neuronų keliai būtini, kad vaikas išsiugdytų savimonę ir gebėjimą derėtis, priimti sprendimus, spręsti konfliktus ir puikiai žaisti komandoje. Taip pat gali nuraminti stiprius jausmus ir padėti vaikui juos apmąstyti, o ne išleisti per įsiūčio, susijaudinimo ar nerimo protrūkius.
Smegenėlių vaidmuo
Ši dalis yra už smegenų kamieno, žemiausioje smegenų dalyje. Geras auklėjimas taip pat gali nutiesti neuronų kelius tarp kaktinės skilties viršaus ir smegenėlių. Šie keliai jūsų vaikui padeda išmokti tiksliai reaguoti į tai, ką sako kitas žmogus, rasti tinkamą ritmą ir emocinę išraišką. Jie taip pat padeda mažyliui įgusti perkelti dėmesį nuo vieno pokalbio aspekto prie kito. Mokslininkai tik neseniai suprato, kad smegenėlės susijusios su socialiniu elgesiu. Autizmo sutrikimų turinčių vaikų tyrimai beveik visada parodo apsigimimus šioje smegenų dalyje.
Dešiniosios ir kairiosios smegenų dalies jungtis
Didžioji jungtis – komunikacijos tiltas tarp dešiniosios ir kairiosios aukštesniųjų smegenų pusės. Kairėje pusėje išsidėstę verbaliniai centrai kalbai suvokti ir formuluoti, o dešinė pusė pirmiausia fiksuoja jausmus. Gerai veikianti didžioji jungtis padeda mums rasti žodžius jausmams išreikšti. Kitaip sakant, tai yra emocinis raštingumas.
Kairioji smegenų dalis turi silpnas jungtis su žemesniosiomis, emocinėmis, smegenimis ir menką atsaką į kūno jaudą. O štai dešinioji pusė yra jautrios smegenys, turinčios stiprias jungtis su emocijų sistemomis ir nuojauta. Jos labai greitai perpranta emocinę atmosferą. Kūdikių ir mažų vaikų organizme didžioji jungtis vis dar vystosi, todėl ryšys tarp abiejų smegenų pusių yra silpnas. Štai kodėl jie kartais visiškai nesivaldo, reaguodami į įtemptus įvykius, užuot juos apmąstę.
- Jūs galite padėti vystytis komunikacijai tarp abiejų smegenų pusių. Labai lengva manyti, kad vaikai gali žodžiais gerai išreikšti jausmus, bet dažniausiai to nesugeba, nes didžioji jungtis nepakankamai išsivysčiusi. Todėl jie linkę savo jausmus išreikšti elgesiu, nes tebėra jausmų, o ne apmąstymų etape. Pagelbėję vaikui įvardyti jausmus žodžiais, padėsite vystytis didžiajai jungčiai. Suaugusieji, vaikystėje nesulaukę tokios pagalbos, streso metu irgi reaguoja, o ne reflektuoja.
Tėvų ir vaikų bendravimo ekspertės Adelė Faber ir Eleina Mazlish siūlo išmokyti vaikus žodžių, kuriais jie galėtų išreikšti pyktį broliams ir seserims, o ne bausti už įsiūtį. Štai vienas iš būdų reaguoti į keturmetį Šaktį, pykstantį ant jaunesniojo brolio Akašo, kad šis paėmė jo naują, geltoną sunkvežimiuką: „Taip negerai. Liaukis. Tavo brolis tik norėjo pasižiūrėti.“ Tačiau Šaktį galima supažindinti ir su kitokiais žodžiais ir pasakyti: „Liaukis, Šakti. Negerai ką nors skaudinti. Pasakyk savo broliui, koks esi piktas. Pavyzdžiui, gali jam tarti: „Ei, Akašai, man nepatinka, kai tu žaidi su mano geltonu sunkvežimiu. Pirma paprašyk.“ Tada pasiūlykite Šakčiui pagalbą – padėti pasikalbėti su Akašu. Tai berniukui bus tik į naudą.
- Jei, kilus konfliktui, padėsite vaikui jausmus išreikšti žodžiais, ugdysite jo gebėjimą reflektuoti, o ne reaguoti. Jausmus išreiškus žodžiais, pavojaus sistemos mūsų smegenyse nurimsta, sulėtėja širdies ritmas ir sumažėja streso hormonų lygis¹¹. Tas pats pasakytina ir apie blogą nuotaiką, kuri, žinoma, irgi yra bežodė. Todėl padėkite vaikui savo būseną išreikšti žodžiais. Ignoruodami prastą nuotaiką arba kritikuodami praleidžiame didžiulę progą vystyti socialinį intelektą.
Jei vaikas paniuręs, pabandykite paklausti: „Ar nori ir toliau būti vienas? O gal norėtum, kad apkabinčiau ir padėčiau susidoroti su jausmais?“ Jei nesulaukiate atsakymo, tarkite ką nors panašaus: „Gerai, čia tau paliksiu žaislinį šuniuką ir varlę. (Arba bet kokius du turimus daiktus). Eidamas pro šalį, nuolat patikrinsiu. Jei šuniuką padėsi ant varlės, tai reikš, kad nori, jog padėčiau tau susidoroti su jausmais.“ Kai kelis kartus praeisite pro šalį, šuo negulės ant varlės, bet vėliau greičiausiai atsidurs ant jos. Šis būdas veikia, nes vaikams paprastai reikia pagalbos susitvarkyti su skausmu: jie ima jaustis be galo vieniši, o skausmingų jausmų negali išreikšti be jūsų pagalbos. Dar vienas veiksmingas metodas – paklausti vaiko: „Gal galėtum užbaigti sakinį „Jaučiuosi piktas, nes… Jaučiuosi liūdnas, nes…“ Kiekvieną sakinį lėtai pakartokite, kad jis turėtų laiko pagalvoti.
Empatija ir užuojauta
Priekinė juostinė žievė yra smegenų limbinės sistemos dalis. Kai susiduriame su kito žmogaus kančia, ji suaktyvėja ir leidžia pajausti skausmą taip smarkiai, kad net įgalina imtis veiksmų. Empatiškas auklėjimas vaikams irgi padės jausti tokią empatiją. Įdomu, kad priekinė juostinė žievė visai neaktyvi patyčių meistrų smegenyse – užuot pajutę norą padėti pažeidžiamiems ar bejėgiams (nemėgę kančios), jie jaučia potraukį kančiai ir nori juos skaudinti. Prisišliejęs branduolys jų smegenyse ima išskirti atlygio chemines medžiagas.
Naujų neuronų kelių kūrimasis
Emociškai jautrus auklėjimas taip pat gali padėti sukurti naujus neuronų kelius tarp momeninės ir kaktinės skilties. Šie keliai (ypač dešinėje smegenų pusėje) atsakingi už mokėjimą įvertinti tarpasmeninę erdvę. Tai reiškia gebėjimą neįsiveržti į kieno nors asmeninę erdvę arba neatrodyti pernelyg nutolusiam nuo kito žmogaus!
Kokį poveikį serotoninas daro santykiams?
Serotoninas – pagrindinis socialinio ir emocinio intelekto veiksnys. Optimalus jo lygis stabilizuoja nuotaiką ir mažina agresiją, todėl atlieka svarbų vaidmenį kuriant gerus santykius. Tyrimai rodo, kad bendruomenėje gerbiamų beždžionių, esančių socialinės hierarchijos viršūnėje, serotonino lygis yra optimalus. Mažas serotonino kiekis smegenyse siejamas su impulsyviu elgesiu. Jei nesugebate nuslopinti primityvių impulsų, jūsų santykius gali sugadinti dažni pykčio ar nerimo protrūkiai. Taip pat tikėtina, kad dažniau kentėsite ir dėl prastos nuotaikos. Vaikams ir suaugusiesiems, kurių serotonino kiekis mažas, sunku ramiai išreikšti neigiamus jausmus. Serotonino kiekį smarkiai veikia žmonių santykiai – į gerąją arba blogąją pusę. Tyrimai rodo, kad anksti gyvenime patirtas stresas gali neigiamai paveikti serotonino sistemą besivystančiose kūdikio smegenyse, o gražūs tarpusavio santykiai daro teigiamą įtaką šios medžiagos kiekiui. Su jumis gerai leisdamas laiką vaikas pripranta prie optimalaus serotonino lygio – tai tampa jo asmenybės dalimi.
APIE KNYGĄ
Pirmą kartą supratusi, kokią didelę įtaką kasdienis tarpusavio bendravimas turi vaiko smegenų vystymuisi ir ilgalaikei psichinei sveikatai, Vaikų psichoterapeutė, Londono vaikų psichikos sveikatos centro direktorė dr. Margot Sunderland patyrė šoką. Tačiau daugybė mokslinių tyrimų šia tema nepasiekdavo tėvų ar viešumos. Būtent tai ir pakurstė autorės aistrą parašyti knygą, kurioje būtų ne dar viena nuomonė apie tėvystę (jų ir taip yra užtektinai), bet kuri veikiau leistų tėvams priimti pagrįstus, moksliniais tyrimais paremtus sprendimus dėl savo vaikų.
Ši knyga nebūtų atsiradusi, jei ne novatoriški JAV profesoriaus Jaako Pankseppo tyrimai. Jis daugiau nei keturiasdešimt metų tyrė emocines smegenis. Mokslininko atradimai – ne tik svarbūs neuromokslo pasaulyje, bet ir turi didelę reikšmę žmonijai. Jo ir kitų mokslininkų darbuose rasime bendrų idėjų, kodėl tiek daug vaikų užaugę kenčia nuo depresijos, nerimo ar pykčio ir kaip galima to išvengti.
Jei ryšimės savo veiksmus pagrįsti tuo, ką mokslas teigia apie auklėjimą, kursime pažangią visuomenę, kurioje vyraus didesnė užuojauta, gebėjimas mąstyti ir pagarba kitoniškumui. Galbūt ir visuomenė pradės suvokti, kad, mokant tėvus, juos informuojant apie naujausius vaikų raidos tyrimus ir psichikos sveikatos neuromokslą, vaikams bus suteikta galimybė klestėti.
Šiame puikiame optimalaus vaikų auklėjimo vadove rašoma, kad sveikas protas atsiranda, kai smegenys yra brandžios emociškai. Rūpinimasis vaikų emocijomis ir kognityvinėmis savybėmis – net prieš gimimą – gali turėti ilgalaikį poveikį psichikos sveikatai. Vaikai, kurių jausmai puoselėjami ir gerbiami, gyvens daug laimingiau už tuos, kurių ankstyvieji poreikiai nebuvo pripažįstami ir skatinami. Didelis nerimas ir rūpestinga meilė daro ir neigiamą, ir teigiamą ilgalaikę įtaką emocinėms jungtims bei kognityviniams gebėjimams besivystančiose smegenyse.
Šiuolaikinis neuromokslas atskleidė, kaip smegenų struktūros ir neurochemija sukuria gyvūnų emocionalumą, kuris turi tiesioginių padarinių kūdikių ir vaikų psichikos sveikatai. Geriau suprasdami socialinių ir emocinių poreikių kilmę vaikų smegenyse galėsime atverti duris į klestinčių mažylių pasaulį. Priešmokyklinis amžius ypač svarbus kiekvieno vaiko sėkmei ateityje.
Knygoje nagrinėjami naujausi vaikų smegenų raidos tyrimai ir pritaikomi realiems gyvenimo scenarijams, su kuriais susiduria visi tėvai. Autorė, remdamasi išsamiais tyrimais, pateikia įrodymais pagrįstas strategijas tėvams, ieškantiems patikimos informacijos ir patarimų, kaip geriausiai auklėti savo atžalas. Tėvystės strategijos apima tiek naujagimio mokymą miegoti, tiek dvylikamečio raminimą, atsiskyrimo, nerimo, socialinės raidos ir kitus klausimus. Šioje knygoje dėmesio skiriama ne tik vaiko, bet ir tėvų poreikiams, pateikiama patarimų, kaip pasirūpinti savimi.
Susiję straipsniai
