Vaikystė ir pasakos – neatsiejami. Tinkamai parinkta pasaka gali ir pamokyti, ir pagydyti. Konsultuoja Elnora Jachjajeva, GEROVĖS AKADEMIJOS tyrimų plėtros vadovė, psichologė-psichoterapeautė, dailės terapijos magistrantė.
Kodėl paskaičius pasaką verta pasikalbėti su vaiku?
Išgirdus žodį „pasakos“, kiekvienam iš mūsų kyla asociacija su vaikyste, fantastinėmis istorijomis, mums svarbiais ar palikusiais įspūdį personažais, didvyriais ir herojais. Pasakose daug pamokymų, tiesų, kurias suvokiame skaitydami suaugusiojo akimis. Jos prisideda ir prie mūsų psichologinės, emocinės ir socialinės gerovės stiprinimo.
Štai keletas priežasčių, dėl ko reikia skaityti pasakas vaikams ir dėl ko svarbu diskutuoti su vaikais apie pasakų veikėjus, jų savijautą, emocijas, elgesį. Kodėl reikia neužmiršti jų paauglystėje ir būtinai prisiminti brandžiame amžiuje.
Moralės pamokos ir vertybės. Pasakose dažnai bandoma stipriai ir įsimintinai perteikti moralines pamokas ir vertybes. Veikėjams patiriant įvairius išbandymus ir laimėjimus, pasakos atskleidžia veiksmų pasekmes ir moko dorybių – gerumo, geraširdiškumo, atjautos, drąsos.
Kultūros pažinimas ir perteikimas. Pasakos ir istorijos yra svarbi kultūros paveldo dalis, jos perteikia papročius ir tradicijas, supažindina vaikus su skirtingais pasauliais, šalimis bei jų tradicijomis. O tai padeda geriau suprasti skirtingas kultūras.
Madrido universitete jau penktus metus vykdomas projektas, aprėpiantis dailės terapiją ir psichologiją. Projekto komanda įrodė, kad kuriamos istorijos padeda ugdyti empatiją. Vaikas įsijaučia į istorijos veikėjų išgyvenimus, pagalvoja apie veiksmus, reakcijas ir svarbiausia – apie veikėjų elgesio priežastis.
Vaizduotė, kūrybiškumas ir smalsumas. Pasakos įkvepia vaizduotę ir skatina kūrybiškumą, perkeldamos skaitytoją ar klausytoją į įsivaizduojamą pasaulį, kuriame viskas įmanoma. Pasakos sužadina smalsumą ir baimę bei verčia vertinti ir priimti keistas būtybes, stebuklingas vietas ir nuostabius nuotykius. Šis jausmas ugdo smalsumą ir visą gyvenimą trunkančią meilę mokytis.
Atsparumas ir viltis. Daugelyje pasakų veikėjai įveikia sunkius išbandymus, jiems suteikiami keli šansai sunkumams įveikti. Šios istorijos augina atsparumo ir vilties jausmą, parodo, kad ir ištikus nelaimei sumanūs, ištvermingi, drąsūs žmonės gali ir ištverti, ir atrasti būdus laimingai pabaigai.
Socialinis ir emocinis vystymasis. Pasakos padeda ugdyti socialinį ir emocinį intelektą, supažindindamos su įvairių veikėjų bendravimu, pagarba kitam, savitvarda, veikėjų tarpusavio santykiais ir tarpasmenine dinamika.
Dėmesys ir socialiniai įgūdžiai. Pasakos, jeigu skaitomos keliems vaikams, skatina klausytis ir klausyti – tiek pasakotojo, tiek kitų pasakojimo klausytojų. Vaikai išmoksta susikaupti, būti kantresni ir leisti kalbėti kitiems. Vaikai ima suprasti, kad kiti šalia esantys (artimieji, broliai, draugai ir kt.) gali interpretuoti dalykus kitaip nei jie.
Universalios temos. Nepaisant kultūrinių skirtumų, pasakose dažnai nagrinėjamos universalios temos, tokios kaip meilė, išdavystė, teisingumas ir tapatybės paieška. Šis universalumas leidžia skirtingų sluoksnių, kultūrų ir šalių žmonėms rasti bendrą kalbą bei pasidalinti patirtimi.
Pirmosios pasakos – dar besilaukiant
Pasakos nebūtinai turi išspręsti konkrečią problemą, ir nebūtinai turime turėti problemą, kad skaitytume pasakas. Tačiau yra rekomenduojama pasakas skaityti ir sekti jau nuo mažų dienų, kartais kalbama, kad vertėtų kurti istorijas dar kūdikiui esant įsčiose, nes taip jis išmoksta atpažinti mūsų balsą ir mokosi megzti ryšį.
Pasakos – ne tik pramogų šaltinis, bet ir vertinga mokymosi, supratimo, sudėtingų situacijų įveikimo priemonė. Pasakojimas yra interaktyvus menas, kuris lavina vaizduotę, žodžiais ir veiksmais atskleidžiant istorijos ir vaizdo elementus. Klinikiniai tyrimai rodo, kad pasakojimas gali turėti įtakos ir klausytojo elgesiui, pavyzdžiui, aistringam klausymuisi ar emocingam atsakui į istoriją. Taigi nuo mažens skiepijama meilė pasakoms labai svarbi vaiko raidai, be to, tai yra ir labai smagus laikas kartu su vaiku!
Kartą gyveno herojus
Kad pasakos turi didžiulę jėgą, suprato „Gerovės akademijos“ tarpdisciplininė specialistų komanda (etnologės, folkloristės, psichologė, psichologė-psichoterapeutė ir dailininkė), kuri ir sukūrė metodinę priemonę „Kartą gyveno… Herojus“. Tai pasakų rinkinys su mokomąja medžiaga, kuris gali padėti tiek švietimo pagalbos specialistams, tiek ir platesnei auditorijai (šeimoms, globėjams) lavinti vaikų ir paauglių psichologinio atsparumo įgūdžius.
Siekta, kad priemonė būtų kultūriškai artima, sava, pažįstama iš vaikystės. Taip gimė idėja pasitelkti lietuvių stebuklines pasakas ir, remiantis jomis, sukurti asociatyvines korteles, žodžių korteles bei sudaryti galimų aštuonių užsiėmimų veiklos planą.
Metodinę priemonę sudaro: knygelė, kurioje atrinktos dvylika lietuvių stebuklinių pasakų; psichologų komentarai bei klausimai refleksijoms, kurie skatina ir provokuoja skaitytoją bei auditoriją apmąstyti tam tikrus pasakų veikėjų poelgius, situacijas, diskutuoti, formuluoti naujus klausimus; rekomenduojamos aptarimui aktualios, šiandienos realijas atspindinčios temos (tapatumo jausmas, prekyba žmonėmis, emocinis intelektas ir empatija, santykis su gyvūnais, gedulas, smurtas). Taip pat asociatyvinės vizualios bei žodžių kortelės, sukurtos parinktų pasakų siužetais; rekomendacinio pobūdžio aštuonių užsiėmimų veiklos planas; kūrybinės užduotys.
Kokias pasakas skaityti
Lietuvos archyve yra apie 20 tūkstančių skirtingų pasakų. Metodinei priemonei pasirinktos populiariausios pasakos, kurių vieną ar kitą formą esame visi girdėję ar bent kartą skaitę, pvz., „Sigutė“, „Lukošiukas“, „Gulbė karaliaus pati“, „Eglė – Žalčių karalienė“, „Meškos trobelė“ ir t.t.
Visi pasakų herojai simboliškai patiria tuos pačius iššūkius, kuriuos gali patirti ir skaitytojai: santykiai su broliais ar sesėmis, santykiai su tėvais, tapatumo klausimas, laimės paieškos.
Kodėl stebuklinės? Nes nukelia mus į fantazijų pasaulį, kuriame galime patikėti, kad viskas yra įmanoma, – keliaudami su pagrindiniais veikėjais, mes leidžiamės į nuotykius, iššūkius, visi sunkumai išsprendžiami, mūsų kelionėse mus gali lydėti mitinės būtybės, įkūnijančios vienas ar kitas stiprybes bei vertybes. Stebuklinėse pasakose vyksta labai daug transformacijos. O svarbiausia, kad stebuklinės pasakos žadina smalsumą ir kūrybiškumą, o būtent tai tampa investicija į mūsų turimus išteklius ir vidinį potencialą.
Kas vakarą po pasaką?
Taip! Pasakų skaitymas vakarais gali tapti bendra šeimos veikla, kuri kuria ypatingą prisiminimų ir tradicijų laiką. Nereikėtų pamiršti jų teikiamos naudos, kūrybiškumo ir vaizduotės skatinimo. Pasakų skaitymas ne tik moko, bet ir teikia emocinę paramą, prisideda prie asmeninio ir emocinio augimo.
