10 patarimų, kaip sudominti vaiką skaitymu

profesorė

Prof. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė

Kad padėtume vaikui pasirinkti knygą, skaitytume kartu su juo, nereikia būti mokytoju. Kiekvienas tėtis, mama, senelis ar močiutė, brolis ar sesė gali tai padaryti.

Kokie yra paprasčiausi ir veiksmingiausi būdai, kad vaikas būtų laimingas, norėtų išmokti skaityti ir domėtųsi knygomis?

Pataria Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė

Mokslininkai yra įrodę, kad domėjimasis knygomis ir noras skaityti labai padeda vaiko vystymuisi. Tik ne visada taip lengva vaikus skatinti skaityti, kaip norėtume. Užaugo nauja paauglių karta, kuri teikia pirmenybę laikui prie ekranų (telefono, planšetės, kompiuterio, televizoriaus), tačiau nenori skaityti.

Tad kuo skaitymas naudingas vaikui (ir tėvams):

Norėčiau pabrėžti, kad mokymas skaityti ir knygų skaitymas kartu su vaiku naudingas ne tik vaikui, bet ir suaugusiesiems. Skaitydami tėvai gali labiau pažinti vaiką dominantį turinį, iš arčiau pamatyti, kokias problemas sprendžia vaikai, kas juos domina ir kodėl.

Skaitymas sukuria palankias sąlygas kartu su vaiku kalbėtis apie knygos siužetą, pagrindinę mintį, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Skaitymas kiekvienam padeda augti ir tobulėti.

Skaitydamas vaikas auga ir bręsta kaip asmenybė, mokosi pasitikėti savimi, suprasti save ir kitus, kurti ir įsivaizduoti, klausytis, pajausti laisvę, įsitikinti, kodėl ir kaip pasielgęs, žmogus jaučiasi vienaip arba kitaip.

Skaitydamas vaikas ugdosi kritinį mąstymą, mokosi priimti sprendimus, spręsti problemas.

Vaikai mokosi klausti ir atsakyti į klausimus.

Jeigu vaikai domisi knygomis, vadinasi, jie yra smalsūs, norintys eiti į priekį, ieškantys ir siūlantys sprendimus. Dėl šių priežasčių labai svarbu sudominti vaiką skaitymu kuo jaunesnį.

Nauda aiški, bet kaip sudominti

skaito

Nuotrauka Pexels.com

Tėvai klausia, o kaip išmokyti mažą vaiką skaityti? Kaip sudominti vyresnį vaiką knyga ir skaitymu?

Daugelis vaikų yra pajėgūs pradėti skaityti būdami 5 ar 6 metų. Tai ilgas procesas, todėl nesitikėkite labai greito rezultato. Čia pateiktais patarimais naudokitės ne vienu metu, bet pakaitomis skaitykite įvairias būdais. Svarbu, kad tai būtų sisteminga veikla, trunkanti kiekvieną dieną ne mažiau kaip 20 minučių. Žinoma, galima ir ilgiau, jeigu tik norite!

  1. Skaitykite vaikui nuo gimimo

 Skaitykite savo vaikui nuo kūdikystės arba net ir kai laukiatės. Pirmiausia galite raiškiai artikuliuodami skaityti įvairius tekstus, kuriuos vaikas klausys, pajus jūsų balso tembrą, malonų pokalbį ar netikėtumą. Mamos ir tėčio balso virpesiai labai svarbūs mažyliui, kuris jaučia meilę, rūpestį, dėmesį ir jam skirtą laiką. Nebijokite skaitydami juoktis, meiliai ir maloniai elgtis, kad ši veikla būtų kuo jaukesnė. Toks kasdienis veiklos ritualas jus suartins. Be to, ugdys tiek jūsų, tiek vaiko estetinį skonį. Mažiems vaikams (0–1,5 metų) svarbu girdėti žodžių sąskambius. Kadangi teksto turinio dar neanalizuosite, galite pasirinkti įvairią literatūrą: poezijos rinkinį, romaną ar žurnalą. Venkite blogų, niūrių naujienų, nerimą keliančių tekstų, todėl nerekomenduojama skaityti laikraščio ar portalo.

  1. Pateikite klausimų

Klausti yra labai gerai ne tik todėl, kad vaikas gali aktyviai įsitraukti, pajausti istoriją ar pasakojimą, bet ir todėl, kad klausimai padeda suprasti išgirsto kūrinio turinį. Be to, klausimai yra labai svarbūs kiekvienam, nes padeda mąstyti ir spręsti įvairias problemas.

Jei jūsų vaikas labai mažas, vos pradėjęs kalbėti, galite pateikti jam nesudėtingus klausimus, susijusius ne tiek su knygos turiniu, kiek su iliustracijomis, paprašydami vaiko stebėti ir atsakyti: Kokios spalvos skrybėlė? Kur yra namai? Kur pasislėpė šuo? – galite nukreipti pirštą analizuojamo objekto kryptimi. Vėliau klauskite vis sudėtingesnių klausimų, neparodydami paveikslėlio.

Vyresniam vaikui galite pateikti tokių klausimų, kurie reikalaus gilesnių atsakymų: Kodėl veikėjas taip pasielgė? Kas nutiktų, jei jis nebūtų taip elgęsis? Kodėl, tavo manymu, autorius sukūrė šią istoriją? Kodėl buvo naudinga mums ją perskaityti? Kaip tu užbaigtum šį pasakojimą?

Vaikui augant, po skaitymo galite pateikti jam vis sudėtingesnius klausimus: Kas nutiko veikėjui, kai jis….? Kaip veikėjas elgėsi prieš šį poelgį? O kaip po jo? Kas rodo, kad veikėjas jaudinosi? Kaip manai, apie ką šiandien bus pasakojimas? Tuomet, kai jau skaitote, sustiprinsite vaiko numatymo jausmą paklausdami dar kartą: Kaip, tavo nuomone, kapitonas/berniukas/mergaitė (bet koks pasakojimo veikėjas) galėtų pasielgti dabar? Tai padės lavinti vaiko vaizduotę. Vėliau galite jo paklausti, ką jis mano apie tokią situaciją, tokį požiūrį. Kokias pasekmes turės, pavyzdžiui, toks veikėjo sprendimas?

Kiekvienas klausimas yra puikus būdas skatinti ir pagerinti skaitomo teksto supratimą.

  1. Būkite patys aktyvūs skaitytojai
    skaito

    Nuotrauka Pexels.com

Vaiką labiau sudomins knygos, jeigu jis matys aktyviai skaitančius tėvus ar senelius. Net jei jūsų vaikas nuo mažų dienų žavisi knygomis, jo susižavėjimas greitai išnyks, jei jis nematys savo namuose skaitančių žmonių. Jei nesate užsidegę skaitytojai, sąmoningai stenkitės, kad vaikas pamatytų jus skaitančius! Tai gali būti žurnalas, kulinarinė knyga, romanas ar laikraštis. Nuspręsite patys. Tačiau svarbu parodyti vaikui, kad skaityti smagu ir suaugusiesiems.

Berniukai rečiau domisi knygomis, todėl būtų naudinga, jeigu namuose skaitytų tėtis.

  1. Venkite televizoriaus, telefono ar kompiuterio

Kai vaikas žiūri animacinius filmukus, jo smegenys tik pasyviai stebi. Atsiminkite vieną svarbų dalyką: funkcijos, kurių nenaudojame, išnyksta! Kuo daugiau jūsų vaikas galvos, tuo daugiau nervinių jungčių bus vystoma, o kuo daugiau nervinių jungčių bus išugdyta, tuo geriau jam seksis, nes tarp smegenų ir fizinės sveikatos yra tiesioginis ryšys.

  1. Skatinkite pažangą, džiaukitės progresu

Kai kalbate apie skaitymą, mokymąsi skaityti, nesitikėkite per daug ir labai greitai. Už skaitymą ankstyvajame amžiuje svarbiau, kad vaikas taisyklingai ištartų visus garsus. Leiskite vaikui ištarti garsus, įvardyti garsus žyminčias raides, kurias jis pažįsta, kasdieniuose stebėjimuose, tyrinėjimuose: parduotuvėje jis jums dažnai sakys: štai P. O čia – O, A, E… Jei vaikas teisus, džiaugsmingai pasveikinkite jį. Tačiau mažylis gali klysti. Kai taip nutinka, nesakykite jam ne, o paklauskite: ar tu tikras? Pasižiūrėk atidžiau, tiesa, kad ši raidė panaši į …  arba į Tiesą sakant, tai yra R, mes šį vakarą daugiau šių raidžių paieškosime kartu.

Teigiamas nusiteikimas neleidžia nusivilti, siekti per greitos pažangos, o per didelis greitis sukelia nusivylimą ir sąstingį tiek mažam vaikui, tiek paaugliui.

  1. Atsirinkite tekstus

Tinkamo teksto atsirinkimas padeda mokytis skaityti. Nuo maždaug 5 metų vaikai gali atskirti tikrus įvykius, objektus nuo įsivaizduojamų. Todėl nuo tokio amžiaus kartu su vaiku skaitydami pasirinktas knygas, galite pristatyti knygos žanrą: Šį vakarą mes perskaitysime tikrą istoriją, t. y. istoriją, kuri iš tikrųjų nutiko vaikams, kurie gyveno… Galima pristatyti ir išgalvotas pasakas: Šį vakarą siūlau pasaką, tai yra sukurtą istoriją, kuri vyksta neegzistuojančioje šalyje su išgalvotais veikėjais.

Galite pateikti skirtingų žanrų kūrinius ir paklausti vaiko, kuris tikras, o kuris išgalvotas. Pradėkite nuo tikros istorijos, o toliau keliaukite prie pasakos.

Vėliau galima analizuoti vaikams skirtas istorines knygas, knygas apie gyvūnus, augalus, automobilius, sportininkus ir pan. Taip pat tinka receptai, instrukcijos, atsiminimai, lankstinukai, brošiūros. Tik neskubėkite, skaitykite iš lėto, aptarkite su vaiku ir kalbėkite apie perskaitytus įvykius.

  1. Patys kurkite istorijas
    skaito

    Nuotrauka Pexels.com

Vieną dieną vietoje vakaro skaitymo kartu su vaiku sukurkite ir užrašykite kokią nors istoriją. Tokia veikla patiks vaikui. Kaip smagu suprasti, kad mama ar tėtis pats gali sugalvoti istoriją! Įsivaizduokite, kokį poveikį tai gali turėti vaiko protui! Tai stebuklas, kad jūs galite sukurti ir knygą! Ši veikla priartina pasakojimą prie vaiko, leidžia patirti, kaip kuriami pasakojimai. Jei mama ar tėtis gali tai padaryti, vadinasi, vieną dieną vaikas galės tai padaryti pats.

  1. Analizuokite žodžių šeimas

Galite paaiškinti vaikui, kad yra žodžių, kurie skirstomi į tam tikras grupes. Kai kurie nusako veiksmą, jie yra veiksmo žodžiai arba veiksmažodžiai. Pavyzdžiui, eina, bėga, skaito, dainuoja ir t.t. Kiti reiškia daiktų pavadinimus, jie yra daiktavardžiai, pavyzdžiui, stalas, kėdė, batas, durys, spinta ir pan. Yra vardai. Gali būti žmonių vardai, gyvūnų vardai, miestų, kaimų, valstybių, upių pavadinimai ir pan. Galvokite mergaičių, berniukų vardų, miestų ar valstybių pavadinimų ir pan. Taip vaikas supras, kad skaitymas yra konstrukcinis žaidimas, jį galima sudėti, jis nėra neprieinamas. Tačiau šias veiklas reikia taikyti palaipsniui, neskubant, kitu atveju, ypač, jeigu veikla per sudėtinga, gali nutikti priešingai: informacijos perteklius gali atgrasyti nuo skaitymo. Svarbiausia – šią veiklą paverskite žaidimu, nes nuobodžių žodžių analizė gali taip pat nepatikti. Pagirkite, jeigu vaikas šia patirtimi pasirems klausydamas pasakojimo, pavyzdžiui, rodydamas į paveikslėlį pasakys ne tik pavadinimą, bet, kad tai yra daiktas.

9. Iškoduokite žodžius

Pradėkite nuo vaiko vardo. Parašykite vaiko vardą ir paprašykite jį atkartoti – nukopijuoti raides. Kai vaikas tai padaro, aptarkite kiekvieną raidę. Paprašykite vaiką patį parašyti vardą dar kartą. Lai jis taip padaro keletą kartų skirtingomis dienomis. Paprašykite, kad vaikas galvotų žodžius iš tokios pačios raidės, kaip jo vardas. Kad kituose žodžiuose ieškotų savo vardo raidžių. Vėliau, palaipsniui taip analizuokite kitus žodžius, pavyzdžiui, nesudėtingus daiktavardžius: lėlė, namas, mama, tėtė, sesė, dėdė ir pan. Pasakykite žodį, o vaikas tegul pamėgina jį sudėlioti iš raidžių arba pats užrašo, bet prieš tai įvardija garsą. Šie žodžiai turėtų būti iš raidžių, kurias vaikas pažįsta. Jeigu vaikas pažįsta bent 5–7 raides, jau galite pradėti dėlioti žodžius. Kitas raides mokykitės pamažu, neversdami vaiko, o išlaukdami, kol jis paklaus, kokia tai raidė.

  1. Tyrinėkite raides

Galite mėginti sudaryti ilgesnį žodį, kuriame dauguma raidžių vaikui bus pažįstamos, o viena ar dvi raidės – nežinomos. Perskaitęs jau žinomas raides, vaikas gali numanyti, kokia nežinoma raidė. Tokiu būdu dažniausiai vaikai skaito žodžius, kuriuose yra retai vartojamų raidžių, tokių kaip Č, C, F, H, CH, Z, Ž. Sudėtingo žodžio užtektų vieno vienam vakarui, jį galima sudėti po kelis kartus, pavyzdžiui, ČESNAKAS, FOTELIS, CHALVA, ŽALTYS.

***

Prisiminkite, kad vaikas raides tyrinėti pradeda nuo 3 metų.

knyga1

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Būdamas 4 metų dažniausiai dar nežino, kaip reikėtų skaityti, pradeda mokytis. Įvairiomis aukščiau aprašytomis veiklomis jau galite pradėti užsiimti nuo šio amžiaus. Tik laikas galėtų būti trumpesnis, pavyzdžiui, iki 10 minučių. Jeigu veikla trunka neilgai, yra įdomi, vaikas po truputį spontaniškai mokosi, taip pasiruošia vėlesniam laikui.

Mokymasis skaityti aktualiausias nuo 5 iki 6 metų Šiuo laikotarpiu svarbiausia yra kasdienė praktika. Nors po mažai, bet kasdien, yra geriau nei sunkios treniruotės kartą per 3 dienas.

Kokias knygas skaityti kartu su vaiku?

Jeigu skaitysite kartu su vaiku, kai dalį teksto skaito vaikas, o kitą dalį – jūs, svarbu leisti rinktis knygą pačiam vaikui. Patariama pradėti skaityti neilgas ir nesudėtingas linksmas istorijas, kuriose daug iliustracijų ir nedaug teksto.

Svarbu neprarasti vaiko skaitymo motyvacijos per daug sudėtingomis knygomis. Jeigu knygos turinys per sudėtingas, kai vaikas ne tik sunkiai perskaito tekstą, bet dalies jo ir nesupranta, jaunasis skaitytojas gali neperskaityti knygos iki pabaigos ir nusivilti.

Geriau pasirinkti knygą, kuri yra per lengva nei per daug sudėtinga. Pasirinkite istoriją, kuri yra paprasta, trumpa, bet kurios pradžia ir pabaiga yra labai aiški ir suprantama.

Knygos, kurių iliustracijose yra paslėptų užduočių, padeda išlaikyti vaiko dėmesį. Tokia intriga, laikinas sustojimas leidžia atsikvėpti, pailsėti nuo skaitymo ir sutelkti norą perskaityti knygą iki galo. Tad leiskite vaikui išsirinkti knygą pačiam. Nenustebkite, kad jis pasirinks patrauklią knygą su gražiomis, spalvingomis iliustracijomis. Mokymasis skaityti – tai laikas, kai nuo dominuojančių vaizdų po truputį mokomasi pereiti prie teksto.

Iš pasirinktos knygos galima atskirti, ar vaikas yra pažengęs skaitytojas, ar tik pradedantysis. Pradedantieji dažniausiai renkasi gausiai iliustruotas ir spalvotas knygas-albumus, o pažengę skaitytojai renkasi knygas su vis mažiau iliustracijų, kol pradeda skaityti knygas be vaizdų. Tad, jeigu skaitote kartu su vaiku, galite mėginti vieną kartą rinktis gausiau iliustruotas, o kitą kartą – mažiau iliustruotas knygas.

Stebėkite, ar vaikui bus įdomu klausytis jūsų skaitymo. Jeigu ne, rinkitės kitą knygą. Jeigu knyga liko neperskaityta, tikėtina, kad ji buvo per sudėtinga. Grįžkite prie tos pačios knygos, kuri liko neskaityta, po pusmečio ar metų. Galite tą pačią knygą skaityti po kelis kartus, tiek kartų, kiek prašo vaikas. Ypač taip knygas patinka skaityti 3–5 metų vaikams.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − = 6

Kitos temos: