Kuo vertingos paveikslėlių knygos? Ar jas išvis galime laikyti knygomis, kai tiek mažai raidžių?
Daiva Gerdzevičienė, darželio „Vaikystės takas“ ugdymo vadovė
Pažintis su knygomis turėtų prasidėti anksčiau, nei išmokstama vaikščioti. Paveikslų knygos – tai pirmoji vaiko lektūra. Magija prasideda tada, kai vaikas ar suaugęs skaitytojas atveria knygą. Dar prieš išmokdami skaityti vaikai knygas pažinti gali jas matydami, liesdami, palaižydami, griebdami rankytėmis, vartydami, klausydamiesi, glostydami tam tikras knygos vietas ar net uostydami… Ir vis dėlto kokios įtakos turi iliustruotos knygos?
Paveikslėlių knygos turtina vaizduotę. Paveikslėlių knygose vaizduojamas pasaulis ribojasi su vaikų pažįstama namų aplinka, o veiksmas perkeltas į išgalvotas pasakų šalis, kuriose veikia visai kitokia realybė. Piešiniai puikiai padeda atskleisti vaikų vaizduotę, papildo, pratęsia klausomą tekstą. Todėl dažnai knygų autoriai linkę savo sukurtus personažus vesti iš vienos knygos į kitą. Paveikslėliai padeda sukurti personažą bei puikiai tinka jį pristatant. Tad nenuostabu, kad vaikas ilgainiui save tapatina su knygos personažu.
Paveikslėliai perteikia siužeto prasmę. Paveikslėliai perteikia prasmę, kuri padeda vaikams suprasti, net jei jie nemoka arba mokosi skaityti. Paveikslėlių knygų skaitymas yra daugialypė jutiminė patirtis, žodžiai padeda gausinti žodyną, o kalbos kartojimas leidžia vaikui dalyvauti ir mokytis naujus žodžius, lavina mąstymą bei moko reikšti mintis. Paveikslėlių knygos turėtų būti pirmasis skatinimas vaikams, pradedantiems mokytis žodžių, apibūdinančių aplinkinį pasaulį.
Skatina ryšį tarp kartų. Ryšys tarp suaugusiojo ir vaiko kartu skaitant knygą yra esminė vaikystės dalis ir gali sustiprinti santykius su tėvais ir seneliais. Vaikai nori girdėti mamos, tėčio, senelių balsus bei klausytis ypatingo žodžių skambesio.
Suteikia moralinį pagrindą. Paveikslėlių knygos gali padėti išspręsti įvairius vaikui kylančius klausimus. Emocinius nuogąstavimus, susijusius su pykčiu, nerimu, baime bei turtinti jausmų žodyną. Padeda išsiaiškinti, kaip elgtis teisinga arba ne, kas yra gėris ir blogis, padeda pažinti save. Taip pat padeda sprendžiant aktualius savarankiškumo, aprangos, miego bei tualeto klausimus.
Paveikios iliustracijos skatina nuolatinį ir detalų tyrinėjimą. Spalvingi personažai ar smagūs jų nuotykiai įprastai įtraukia vaikus kiekvieną dieną versti ir tyrinėti tuos pačius knygelės puslapius. Todėl nenuostabu, kad vaikas vieną knygelę gali vartyti itin ilgą laiką.
Stiprina meilę menui. Tinkamai parinktos paveikslėlių knygos supažindina vaikus su menu tokiu būdu, kurio neįmanoma pasiekti nuvežant vaiką į meno galeriją. Iliustracijos nėra tik teksto puošyba. Jie sustiprina istoriją ir emocijas. Kontekstas skatina vaiką ir vėl grįžti prie skirtingų paveikslėlių, pastebėti naujus dalykus, skaityti veikėjų emocijas ir sąveiką, galimus antrinius pogrupius, kurie pasakojami tik nuotraukose.
Paveikslėlių knygos ugdo pasitikėjimą savimi. Pasaulyje, kuriame, atrodo, kad yra tiek daug dalykų, kurių vaikams neleidžiama daryti, ir kuriuose suaugusieji turi galutinį žodį, paveikslėlių knyga suteikia galimybę vaikui pasijusti istorijos dalimi ir kontroliuoti pasakojimo tempą. Vartydami knygą vaikai gali patys spręsti – pristabdyti tam tikrus puslapius, grįžti atgal, kad peržiūrėtų kitą istorijos dalį, ar versti toliau.
Knyga vaiko gyvenime turėtų užimti tiek pat vietos, kiek ir žaidimai. Kaip tėvai ir ugdytojai turėtų skatinti knygų atradimo džiaugsmą?
Ne skaityti, o sekti. Pasakas, istorijas stengtis sekti ir pritaikyti vaiko kalbos suvokimo ir išsivystymo lygiui. Mūsų ugdymo įstaigoje pedagogai stengiasi diferencijuoti tekstus, tai yra ne tik skaityti, bet ir sekti, ar įjungti savo sukurtas ir įgarsintas pasakas.
Klausinėti ir diskutuoti. Pasakojimas lengvai virsta pokalbiu, tad palaikykite vaiko klausimus bei patys klausinėkite. Dažnai ugdymo įstaigose paskaitę pasakas vaikai keliauja pietų poilsio, tačiau knyga turėtų būti neatsiejama visos dienos dalis: per ryto veiklas, prieš poilsį bei vakariniuose užsiėmimuose. Svarbu nepamiršti ne tik rodyti iliustracijas, bet ir klausti vaikų, ką jie mano, kokia jų nuomonė vienu ar kitu klausimu.
Intonacija ir kūno kalba. Skaitant ar sekant istoriją, pasakojant labai svarbu ne tik besikeičianti veido išraiška, akių kontaktas, bet ir intonacija, pauzės. Lėtesnis negu įprasta kalbos tempas padeda vaikui pasijusti veiksmo dalyviu, geriau suvokti informaciją ir ją prisiminti. Todėl skaitydami knygas skaitome pauzėmis, kad kurtume ne tik įsimintiną įvykį, bet ir skatintume vaikus klausinėti.
Žaiskite žaidimus. Žaiskite su skaitymu susijusius žaidimus: žodžių dėliones, knygos personažų dėliones, persirengę suvaidinkite personažus, stebinkite ir kartu džiaukitės juokingomis istorijomis. Šiam procesui kviečiame tėvelius. Tėveliai ne tikkartu skaito, bet ir leidžiasi į vaizduotės žaidimus.
Keliaukite į biblioteką ir muziejus. Bibliotekoje atraskite ne tik tas knygas, kurios labiausiai žavi jūsų vaiką, bet ir neįprastas, kupinas kitokių iliustracijų, formų ar dydžių. Tyrinėkite muziejus, atraskite paveikslų galerijas ir supažindinkite vaikus su vizualiuoju menu. Mūsų ugdymo įstaigos vaikai kartą per mėnesį visada keliauja į biblioteką.
Joje ieško ne tik vertingos informacijos pagal pasirinktas temas, bet ir stebi dailininkų parodas, dalyvauja dirbtuvėse ar renginiuose.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
