Pasakos skaitymas – tai malonus ir naudingas daugelio šeimų, auginančių vaikus, ritualas.
Tiesa, pasakos ne tik kuria šeimos bendrystę, stimuliuoja vaiko vaizduotę bei padeda jam lengviau užmigti, bet ir gali tapti puikia priemone mokantis pažinti ir suprasti skirtingas kultūras. Apie šią ir kitas pasakų naudas pasakoja ankstyvojo ugdymo psichologė Giedrė Sujetaitė–Volungevičienė.
Kuo pasakų skaitymas naudingas ikimokyklinukams? O vyresniems vaikams? Suaugusiems?
Su pasakomis ir jų įtaka esu susidūrusi tiek teoriškai, tiek praktiškai. Pasakų skaitymas – vienas geriausių būdų praplėsti akiratį, ypač ankstyvajame amžiuje. Pasakos – tai kultūrinis paveldas, perduodamas iš kartos į kartą, jose užkoduotos pamokos apie įvairias socialines situacijas ir emocijų pasaulį. Pasakų skaitymas ugdo pažintinį intelektą, vaizduotę, plečia žodyną, lavina empatiją, moralę, sąžinės jausmą. Iliustruotos pasakos dar visai mažiems vaikams gali padėti suprasti visus mus siejančias bendražmogiškas problemas. Augdami įprantame viską aiškinti žodžiais, o maži vaikai labai daug ką supranta iš iliustracijų.
Vyresniems vaikams ir suaugusiems pasakos taip pat naudingos – jos ugdo kūrybiškumą ir vaizduotės pasaulį, gali tapti įkvėpimu naujiems žaidimams arba vaikų ugdymui, tai esame išbandę praktiškai vaikų darželyje „Istorijų namai“. Pasakas skaitant drauge su vaiku, stiprinamas emocinis tarpusavio ryšys.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai, skaitydami vaikams pasakas? Kaip rekomenduojate tai daryti?
Visų pirma, skaitant vaikui pasaką ar bet kokią kitą istoriją, nevertėtų skubėti. Skaitant lėtai ir raiškiai, ypač ikimokyklinukams, patariu atkreipti dėmesį į įvairias smulkmenas, pavyzdžiui smulkias knygos iliustracijas. Tai skatina vaiko įsitraukimą, o suaugusiam, skaitančiam balsu, leidžia stebėti, ar vaikas atpažįsta knygos siužetą, kuo labiausiai domisi ir panašiai. Įprastai pasakos yra sukurtos taip, kad sukeltų įvairias emocijas, todėl skaitančiojo veidas turėtų būti išraiškingas, o intonacija nuolat kisti. Žinoma, dėmesį reikia atkreipti ir į laiką, kada vaikui skaitoma pasaka. Jei tai pasaka prieš miegą – patariu skaityti ramiau, o dieną – aktyviau. Iš patirties pastebėjau, kad vaikus pasakos pasaulis labiausiai įtraukia ir užburia tada, kai jiems skaitoma išraiškingai, lėtai ir įsijautus. 
Kokio amžiaus vaikai pradeda domėtis, užduoti klausimus apie skirtingas kultūras? Kodėl svarbu padėti jas pažinti?
Vaikai pradeda aktyviausiai domėtis lyčių, kultūrų skirtumais būdami maždaug 4–5 metų amžiaus. Atidesni tokio amžiaus vaikai jau ima pastebėti tendencijas, nori suprasti taisykles, gal net ir save priskirti prie vienos ar kitos grupės. Kultūrų ar socialiniais skirtumais susidomėjusiems vaikams suaugusieji turėtų padėti. Vaikų literatūros skaitymas – vienas iš efektyviausių būdų, leidžiantis vaikui informaciją įsisavinti ne tik klausantis ar skaitant tekstą, bet ir tyrinėjant iliustracijas. Pasakose kultūrų skirtumai ir panašumai dažniausiai pateikiami iš teigiamos arba neutralios perspektyvos, todėl ir tėvams, skaitantiems istoriją drauge su vaiku arba kalbantis su juo apie skirtingas kultūras, rekomenduoju įvairias išankstines nuostatas ir stereotipus palikti nuošalėje. Pasaulis jau tapo globalus, todėl ir įvairios kultūros yra arčiau mūsų nei bet kada anksčiau. Aš visada skatinu toleranciją.
Ankstyvas kultūrų pažinimas padeda išvengti šoko vyresniame amžiuje, pavyzdžiui, pirmą kartą nuvykus į tolimesnį užsienį. Šiais laikais nemažai vaikų keliauja su tėvais jau nuo ankstyvo amžiaus, todėl pasakos apie skirtingas kultūras gali ne tik padėti pažinti ir geriau suprasti kitų kultūrų atstovus, tradicijas, bet ir priminti apie smagios kelionės akimirkas.
Ar įmanoma padaryti klaidų vaikui pasakojant apie skirtingas kultūras? Jei taip, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti?
Svarbiausia – neniekinti kitų kultūrų, nesijuokti iš papročių, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįprasti, nes labai tikėtina, jog užaugęs vaikas taip pat turės negatyvių nuostatų kitų kultūrų atžvilgiu. Geriausia kartu pabandyti suprasti, pasidomėti, kaip tie papročiai atsirado ir kodėl išliko iki šių dienų. Pritardami mes linksime galva, o kai kurios kultūros galvą sukioja į šalis, tačiau tai reiškia tą patį. Tokios kultūrinės smulkmenos vaikus gali labai sudominti.
Knygoje „Vakaro pasakos iš viso pasaulio“ (leidykla „Nieko rimto“) surinkta net 70 pasakų iš pačių įvairiausių pasaulio šalių, tokių kaip Makedonija, Pakistanas, Belgija, Marokas, Indija, Kinija, Bolivija ir daugybės kitų. Kaip pasakos gali padėti pažinti skirtingas kultūras?
Pasakose dažnai būna užfiksuotos įvairios kultūrinės praktikos. Skaitydami pasaką galime suprasti, kaip istorijos herojai priima ar valdo savo emocijas, kaip elgiasi santykiuose su kitais.
Pasakos dažniausiai turi laimingą pabaigą – susipykę susitaiko, o liūdesys gali virsti laime. Vaikams svarbu suprasti, jog net ir sudėtingos situacijos turi išeitį ir sprendimą. Kultūriniai ir socialiniai pasakų herojų skirtumai vaikams padeda situaciją pamatyti iš skirtingų perspektyvų. Vienos kultūros yra linkusios atviriau reikšti ir priimti emocijas, kitos kultūros – uždaresnės. Pasakos iš įvairiausių pasaulio šalių ugdo empatiją ir vaikams padeda į įvairias situacijas pažvelgti įvairiapusiškai.
Kokia pasaka Jūsų mėgstamiausia?
Studijų metais prieš miegą pati klausydavausi įrašytų pasakų. Man jos taip patiko! Labiausiai įsiminė Gianni Rodari „Pasakos telefonu“, tikriausiai dėl netradicinio formato.
Ačiū už pokalbį!
