Kiekvieno mūsų viduje slypi narsuolis. Kaip vaikui padėti tuo patikėti?

Augdami vaikai susipažįsta su konkurencija. Jiems, kaip ir suaugusiems, visai nesunku imti tikėti, jog tie, kurie demonstruoja savo sėkmę ir laimę, yra pranašesni ar geresni už kitus.

Visgi nė vienas negimsta turėdamas laimės ar sėkmės geną, visi mes nuolatos mokomės jį ugdyti savyje, o vėliau ir savo vaikuose. Drąsa – vienas pagrindinių įrankių, kurį pasitelkus tampa lengviau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Kaip bebūtų, drąsos bent retsykiais pritrūksta daugeliui. O ką daryti, kai taip nutinka vaikui?

1. Kalbėkite su vaiku taip, tarsi jis jau būtų tikras drąsuolis.

Vaikai yra linkę pateisinti tėvų lūkesčius, todėl kalbėdami su vaiku pasidžiaukite drąsa, kuri slypi jo viduje. Tam puikiai tiks tokios frazės kaip „aš žinau, koks drąsus tu esi“, „džiaugiuosi kai priimi sunkius sprendimus ir pasirenki būti drąsus, net jei elgtis kitaip būtų lengviau“, „galbūt šiuo metu taip nesijauti, tačiau aš žinau, koks drąsus gali būti“ ir daugybė kitų. Svarbu parodyti vaikui, kad suprantate, jog baimė ar nerimas jo niekaip nesumenkina ir dėl to jis netampa silpnas, prastas ar mažiau mylimas. Išsigąstame visi, tačiau priimti baimę ir pasielgti drąsiau nei manėme, kad sugebėsime, tampa lengviau žinant, jog tavimi tiki.

2. Mokykitės drąsos iš knygų ir filmų herojų bei rodykite pavyzdį pats.

Viskas, ką daro ir kaip elgiasi tėvai ar kiti artimiausi vaiko aplinkos žmonės, jam atrodo teisinga ir pavyzdinga. Todėl atvirai kalbėkitės su vaiku apie savo jausmus – nuovargį, baimę, pyktį, nerimą, liūdesį ir tai, kaip sukaupę visą drąsą pasielgėte taip, kaip tuomet atrodė teisinga, net jei ir buvo labai baisu. Papasakokite, kaip baimė ima ir atsitraukia, kai žengiate bent vieną drąsų žingsnį pirmyn. Kai mažyliui taps baisu, girdėta padrąsinanti istorija gali priminti, jog baimė laikina. Juk kur kas smagiau džiaugtis savo drąsa ir ryžtu tą baimę įveikus.

Susipažinti su skirtingomis situacijomis, jose kylančiomis emocijomis ir problemų sprendimo būdais vaikui gali padėti ir kokybiška vaikų literatūra. Knygų skaitymas ir vartymas drauge su ikimokyklinukais ar pradinukais – puikus būdas ne tik aptarti knygos turinį, herojus, pasikalbėti vaikui aktualiomis temomis, bet ir sustiprinti šeimos ryšį, skatinti ir puoselėti atvirus, nuoširdžius bei pasitikėjimu grįstus santykius.

A. Macho iliustracija iš knygos „Gerda“

Viena naujausių paveikslėlių knygų apie drąsą, Lietuvos knygynuose pasirodžiusi šio mėnesio pradžioje, yra slovakų dailininko ir istorijų vaikams autoriaus Adriáno Macho kūrinys „Gerda. Istorija apie drąsą jūroje“ (leidykla „Nieko rimto“). Tai jau antroji A. Macho paveikslėlių knyga vaikams apie banginukę Gerdą ir jos nuotykius. Išraiškingos iliustracijos ir įtaigi istorija mažiesiems leidžia susitapatinti su pagrindiniais knygos veikėjais – banginuke Gerda ir jos broliu Larsu, kurie leidžiasi į kelionę po jūras šiaurės pašvaistės link, norėdami surasti trūkstamus posmus lopšinei, kurią dainuodavo jų mama. Nors keliauti vieniems į nepažintus vandenis neramu, brolius į priekį veda tikslas, prieš kurį baimė tampa bejėgė. Kelionėje jie susipažįsta su povandenine gamta ir jos gyventojais bei išmoksta priimti ir įveikti baimę.

3. Paskatinkite domėtis ir išbandyti ką nors naujo.

Vaikai, kaip ir suaugusieji, užsiimdami nauja, anksčiau dar neišbandyta veikla, praplečia savo mąstymo ir galimybių ribas. Todėl nepraleiskite progos paskatinti vaiką išbandyti ką nors naujo – tai gali būti dramos, sporto, muzikos būrelis ar šeimos išvyka į nuotykių parką. Svarbu, kad nauja veikla vaikui būtų maloni ir suteiktų galimybę pasijusti drąsiu bei galinčiu savarankiškai susidoroti su iškilusiais sunkumais.

Kartais gali atrodyti, jog drąsa – tai herojiški žygdarbiai, drakonų medžioklė ar karalaitės išvadavimas iš užkeikto bokšto. Netiesa! Tiek maži, tiek suaugę kasdien kovoja su savo drakonais, kurie iš pradžių gali pasirodyti neįveikiami. Kai jaučiamės sumišę, išsigandę, silpni ir beveik nematomi, turime prisiminti, kad kiekvieno mūsų viduje slypi tikras narsuolis, kuris pasirodys būtent tada, kai jo labiausiai reikės. Net jei šiuo metu tuo sunku patikėti.