Tėvai sako, kad išleisti vaiką į pirmą klasę yra tokia pati emocinė bomba, kaip vesti prie altoriaus per vestuves. Nerūpestingasis vaikystės etapas baigėsi, ir tik nuo mūsų priklauso, kaip vaikas žengs mokslo keliu: tvirtu žingsniu, ar drebančiais keliais.
Kaip prasmingai išnaudoti laiką iki rugsėjo 1-osios? Patarimais dalijasi Vilniaus privačios gimnazijos Pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Knystautienė.
Jolita, palaikykite už rankos būsimų pirmokėlių tėvus – ką jiems patariate nuveikti per vasarą?
Išleisti vaiką į pirmą klasę kainuoja daug emocijų ir jaudulio, ir dažnai tėveliai tą nerimą perduoda vaikučiams. Tad pirmiausia siūlyčiau nusiraminti ir perduoti vaikams tik geriausias emocijas.
Ką nuveikti per likusius mėnesius? Yra keletas žingsnių.
Pirmasis – pozityviai nuteikite vaiką mokyklai. Tėveliai neturėtų gąsdinti, sakydami, kad „baigsis tavo katino dienelės“. Ypač dažnai tokios replikos skamba iš vyresnių brolių ar sesių, kurie jau lanko mokyklas. Šie skuba bauginti, kad „dabar tai tau bus“. Nenuostabu, kad po tokių komentarų būsimąjį pirmoką apima nerimas.
Nereikėtų visko ir pernelyg nuglaistyti sakant, kad mokykloje bus tik nuostabu, vaikas su visais iškart susidraugaus, visi mokslai puikiai seksis. Galbūt vaikas susiras tik vieną draugą, gal kai kurie dalykai seksis mažiau. Tėveliai turėtų piešti realistišką vaizdą. Mokykloje bus visko: daug mokytojų, daug vaikų, daug pamokų, daug užsiėmimų. Ir įvairių emocijų – teks ir su kuo nors susipykti. Nereikėtų pasakoti, kad vaikas neturės absoliučiai jokių problemų. Juk ir tėveliai savo darbe patiria visko, net konfliktų, tačiau viską galima gražiai išspręsti.
Antras – ateikite su vaikučiu į mokyklą. Ypač kviečiame tas šeimas, kurių vaikas ne mokykloje lanko parengiamąją klasę. Porą metų dėl karantino tokia prabanga – su vaikučiu pasivaikščioti po mokyklą – buvo sunkiai pasiekiama, tačiau dabar vėl galima tai daryti. Puiku, jeigu pavyksta pabendrauti su būsimąja vaiko mokytoja. Net trumputė ekskursija po mokyklą gali sumažini susikaupusią įtampą, ir tuomet rugsėjo pirmoji bus kur kas didesnė šventė, ypač, jeigu vaikas jau pažins pagrindinį žmogų, kuris jį lydės 4 metus, – pirmąją mokytoją.
Trečias – per likusius iki rugsėjo 1-osios mėnesius skatinkite vaikučio savarankiškumą. Kaip tai padaryti? Reikia mokyti vaiką planuoti savo veiklas ir numatyti, ką vaikas veiks rytoj, poryt. Tai įžanga į režimą, kuris laukia pirmoje klasėje. Reikia su vaiku aptarti, kaip pasikeis jo diena pradėjus lankyti mokyklą. Artėjant mokslo metams (mes patariame bent jau nuo rugpjūčio mėnesio) reikėtų vaiką pratinti prie naujos rutinos – šiek tiek anksčiau eiti miegoti, šiek tiek anksčiau atsikelti. Paaiškinkite būsimam pirmokėliui, kodėl taip darote. Nes rudenį reikės anksčiau keltis, kad nepavėluotume į mokyklą. Mokykloje turi būti smagu, todėl reikės nueiti pailsėjus, išsimiegojus. Reikės daug energijos, nes bus ne tik pamokų, bet ir įvairių įdomių užsiėmimų, be to, reikės susidraugauti su klasės draugais.
Labai svarbu skirti vaikui nedideles savarankiško gyvenimo užduotėles: nueiti iki artimiausios parduotuvės ir kažką nupirkti, parnešti grąžą, susitvarkyti savo žaislus, susidėti į spintą drabužius. Vaikas jau nuo pirmų mokymosi dienų turės mokėti pats susidėti kuprinę, žinoti, kokie daiktai ir reikmenys bus reikalingi rytoj, o kokių nesinešti. Žinoma, iš pradžių reikės patikrinti, nes vaikai mėgsta susidėti į kurpinę visą savo gyvenimą. Jeigu vaikas nešiosis tik tai, kas reikalinga, kuprinė jam nebus per sunki, nekryps stuburiukas. Vis dėlto pastebime, kad tėveliai pirmoje klasėje ne tik sudeda, bet ir patys neša už vaiką jo kuprinę. To daryti nereikėtų.
Ar įtraukti vaiką į mokyklinio „kraitelio“ pirkimą, juk, būkime atviri, mums paprasčiau viską supirkti be vaiko, gal per akcijas, gal internetu?
Apie tai esame diskutavę su psichologais, jie vienareikšmiškai sako, kad būsimi pirmokėliai turėtų dalyvauti perkant mokyklinius reikmenis: kurpinę, kanceliarines prekes, fizinio lavinimo aprangą. Vaikas tuomet pasijunta suinteresuotas, svarbus. Be to, kai pasirinks pats, jis labiau daiktus brangins, saugos. Prieš apsipirkimą patariama su vaiku aptarti kainų ribas, kad paskui parduotuvėje neįvyktų nesusipratimų. Reikėtų pokalbio ir apie daiktų kokybę. Apsipirkimas būsimam pirmokui yra ritualinis, be galo svarbus, be to, suteikia gyvenimiškų pamokų, supratimo apie daiktų vertę.
Išleisdami vaiką į darželį, žinome, kad turime jį išmokyti savarankiškai pavalgyti, apsirengti, susitvarkyti tualete. Ką turi mokėti būsimas pirmokas?
Tokio amžiaus vaikų gebėjimai labai skirtingi. Kas parodo, kad vaikas jau pasirengęs mokyklai ir ką galėtų per likusius mėnesius padaryti tėveliai, jeigu mato, kad kai kur dar yra spragų?
- Pirmiausia, tėveliai turi atkreipti dėmesį, kaip vaikas bendrauja su aplinka: ar geba komunikuoti su suaugusiaisiais, užmegzti su jais pokalbį, diskutuoti, paklausti; ar geba bendrauti su kitais vaikais, spręsti konfliktus be kumščių.
Ką gali padaryti tėvai? Dar yra pakankamai laiko pokalbiams su vaiku apie bendravimo ypatumus ir nedidelėms gyvenimiškoms treniruotėms, kaip jau minėjau, – kad ir paprastas apsipirkimas, per kurį vaikas turės pabendrauti su pardavėja.
- Žinoma, labai svarbūs ir paprasti higienos suvokimo dalykai – vaikas be kito žmogaus pagalbos turėtų mokėti pavalgyti, apsirengti, naudotis tualetu. Tai atrodo elementaru, tačiau, patikėkite, pirmoje klasėje ne vienas vis dar prašo mokytojos, kad padėtų, pavyzdžiui, apsirengti.
Ką gali padaryti tėvai? Jeigu vaikas to dar neišmokęs, turite keletą mėnesių pasimokyti.
- Būsimas pirmokas turi mokėti laikytis taisyklių, tvarkos, mokėti išklausyti nurodymų, būti atidus užduočiai, susikaupti ir atlikti užduotį iki galo.
Ką gali padaryti tėvai? Skirti vaikui nedidelių užduotėlių, kurias jis galėtų atlikti nuo pradžios iki pabaigos.
- Dar – vaikas jau turi būti išmokęs kurį laiką pabūti paliktas vienas, be tėvų. Jis turi mokėti susitvardyti, o užklupus emocijoms mokėti nepratrūkti. Pernelyg jautrus ir emociškai pažeidžiamas vaikas gali mokėti skaityti ir skaičiuoti, tačiau jis nebus pasirengęs būti pirmoku.
Ką gali padaryti tėvai? Tėvai, žinoma, mato ir jaučia tokius dalykus. Todėl vasara prieš pirmąją klasę gali būti skirta psichologo konsultacijoms.
Mes savo gimnazijos parengiamojoje grupėje labiausiai ir ruošiame vaikus emociškai, nes manome, kad tai yra svarbiausia, einant į pirmąją klasę. Mūsų gimnazijoje į pirmą klasę ateina vaikučiai, kurie lankė parengiamąją grupę mūsų gimnazijoje ir tie, kurie lankė kitur. Matome, kad jų pasirengimas skiriasi. Mūsiškiai (kurie lankė parengiamąją klasę pas mus) stipresni emociškai, geba problemas spręsti ne kumščiais, piktais žodžiais ar ašaromis, džiugiau mokosi.
Galbūt kitose parengiamosiose grupėse ar klasėse akcentuojami vaiko gebėjimai skaičiuoti, skaityti, atlikti darbelius, bet mažiau kreipiamas dėmesys į jo emocinį-socialinį brandumą.
Jūsų nuomone, be reikalo mokome būsimą pirmoką skaityti, užuot jį mokę be baimės bendrauti, pasakyti savo nuomonę, neapsiverkti „lygioje vietoje“?
Būtent. Prieš mokslo metus bendraujame su būsimų pirmokų tėveliais, ir jie pabrėžia bei labai džiaugiasi, kad vaikas puikiai skaito, rašo sakiniais ir net moka daugybos lentelę! Žinoma, mes irgi džiaugiamės, nes tokiam vaikui pirmoje klasėje bus daug paprasčiau. Bet. Akcentai turi būti sudėti ne čia. Vaiko brandą pirmajai klasei parodo socialinis, emocinis ir intelektinis pasirengimas, vis dėlto šioje trijulėje labiausiai svarbi socialinė ir emocinė branda. Kai aukštas vaiko socialinis-emocinis intelektas, kyla daug mažiaus vaikų tarpusavio problemų, patyčių, nepalankaus naujo klasės draugo priėmimo. Mūsų gimnazijoje pirmoje klasėje (kaip ir parengiamojoje) aktyviai vyksta užsiėmimai su psichologu, kurių metu toliau auginamas vaikučių socialinis-emocinis intelektas.
Minėjote, kad vaikai ateina labai skirtingai pasirengę, ar mokote visus pagal tą pačią programą?
Vaikučių intelektinis pasirengimas pirmoje klasėje skirtingas, todėl būtų labai neteisinga visus mokyti to paties. Būtų neteisinga tą vaikutį, kuris jau moka daugybos lentelę iki 9, mokyti sudėti pirmuosius skaičius. Jau pirmomis savaitėmis mokytojai susipažįsta su vaikų gebėjimais, ir toliau mokslas vyksta diferencijuotai. Kiekviena grupelė gauna užduotis pagal savo gebėjimus. Sutikite, puikiai skaitančiam vaikui nebus įdomu klausytis, kaip kiti tik pradeda jungti garsus. Svarbiausia, kad vaikui būtų įdomu mokytis, tai ir stengiamės daryti – kūrybingai pateikiame užduotis, kad visi vaikai jaustųsi susidomėję. Pavyzdžiui, gerai skaitantys mokiniai „veda pamoką“ tik pradedantiems mokytis skaityti.
Daug metų dirbote pradinių klasių mokytoja, ar galite palyginti, koks buvo pirmokas prieš 10–15 metų ir dabar?
Nenustebinsiu pasakydama, kad dabartiniai pirmokai puikiai valdo išmaniuosius įrenginius – matyt, geriau negu tėveliai ar mokytojai. Jie neblogai pramokę kalbėti angliškai – ateina į pirmą klasę žinodami daug angliškų žodžių, net šiek tiek kalbėdami. Žinoma, jų platesnis akiratis, jie daugiau keliavę. Tuo dabartiniai pirmokai pranašesni už ankstesnius. Bet yra sritis, kurioje šių dienų pirmokas atsilieka, – tai kalbinė raiška. Dabartiniam pirmokui kur kas dažniau reikalinga logopedo pagalba, ir ne tik todėl, kad neištaria kokio nors garso, bet ir dėl žodyno skurdumo. Apie tai kalbamės su būsimų pirmokų tėveliais ir patariame – liko esminiai mėnesiai, per kuriuos galima kuo daugiau bendrauti su vaiku ir kuo labiau apriboti laiką prie išmaniųjų įrenginių. Reikėtų vaiką kasdien prašyti papasakoti, kaip jam sekėsi, pateikti klausimus, kartu skaityti, aptarti, ką perskaitėte, diskutuoti, klausti, kaip vaikas būtų pasielgęs toje ar kitoje situacijoje. Suprantu, kad tėveliai dabar labai užsiėmę, ir šis patarimas gali pasirodyti pats sudėtingiausias. Bet patikėkite, vaikui nuo to bus tik geriau.
Ačiū už patarimus.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
