Dainuoti ir šokti vaikus galime mokyti nuo gimimo, o kada nupirkti pirmąjį instrumentą? Koks instrumentas tinkamas groti nuo ankstyviausio amžiaus, o kuris tinkamas tik vaikui paaugus?
Pataria socialinių mokslų daktarė Dėja Aukštkalnytė, Kauno Suzuki progimnazija.
Grojimas – kaip užsienio kalba. Pradėsiu nuo to, kad mokėjimas groti, išreikšti save per muziką – tai daugiau negu užsienio kalbos mokėjimas. Tai universali kalba, suprantama visame pasaulyje, bet kurioje tautoje. Instrumentas – tai tik mūsų kūno pratęsimas, priemonė, darbo įrankis, kuris pats savaime neįgudusiose rankose yra bevertis. Profesionalus plaukikas naudojasi plaukmenimis, tačiau pirmiausia jis puikiai plaukioja ir be jų, vien savo kūnu. Dailininkas naudojasi dažais, tačiau tik nuo jo vaizduotės priklauso, koks bus sukurtas meno kūrinys. Muzikantas groja instrumentu, tačiau garsą iš jo išgauna savimi. Vadinasi, kad vaikas taptų muzikantu, jo viduje turi skambėti muzika. Nelavintas žmogus „neskamba“.
Argumentai už ir prieš. Instrumentą dažniausiai renkasi ne vaikai, o jiems parenka tėvai. Tėvų argumentai įvairūs: vieniems atrodo, kad lengviau groti garsus, kai juos matai (klavišais), kiti mano, kad neištvers čirpinimo smuiku, o mažasis trimitininkas ar būgnininkas apskritai sukels revoliuciją daugiabutyje. Tačiau kiekvienas instrumentas turi savo privalumų ir trūkumų. Pianinas puikus tuo, kad jame slepiasi viso orkestro garsų apimtis (diapazonas), be to, juo akomponuojama visiems instrumentams ir balsui.
Dėl pianino gremėzdiškumo galima būtų ginčytis – juk dabar yra ir elektroninių fortepijono versijų. Galima mokytis groti ir tokiu instrumentu.
Rinkitės su specialistu. Savo mokinių tėveliams visada rekomenduoju rinktis instrumentą, padedant specialistui (instrumentų derintojui ar bent jau profesionaliam muzikantui). Akustiniai muzikos instrumentai, jei gerai juos prižiūrėsime, liks ir mūsų proanūkiams. Besižavintiems elektroniniais žaisliukais pakaks ir pardavėjo konsultacijos – vis tiek jie pasens kartu su jūsų mobiliuoju telefonu.
Vaiko nuomonė irgi svarbi. Prieš spręsdami, koks instrumentas vaikui tinkamiausias, išklausykite ir vaiko nuomonę. Suteikite jam kuo daugiau informacijos. Vaikai konservatyvūs. Jie nori to, kas jiems pažįstama, ir vengia nepažįstamų dalykų. Vaikščiokite su vaikais į koncertus. Leiskite stebėti grojančius žmones. Pastebėjau, kad vaikai nekreipia dėmesio į „sintetinį“ elektroninių instrumentų garsą – ir taip šiais garsais perkrauta mūsų aplinka. Jie ypač suklūsta, išgirdę gyvą akustinio instrumento garsą, nesvarbu – smuiko ar tūbos. Gyvas orkestras gatvėje ar filharmonijoje palieka stiprų įspūdį. Tai jiems įdomu, nors ne viskas priimtina. Tik susipažinę su instrumentais jie gali pasirinkti.
Kitas būdas – jeigu suaugęs šeimos narys nuoširdžiai žavisi kuriuo nors instrumentu. Šis žavėjimasis tikrai persiduos vaikui. Jeigu varu neversite jo groti. Ir, žinoma, atsižvelgsite į fizinę vaiko brandą, nes ne kiekvienu instrumentu galima groti pagal amžių.
Pirmosios instrumento pamokos nuo 2–3 metų. Jeigu vaikas lavintas, nuo 2–3 metų galima pradėti lankyti fortepijono, gitaros, smuiko, violončelės, fleitos pamokas. Teks rasti mokytojus, mokančius dirbti su tokio amžiaus vaikais, bei nusipirkti adaptuotus instrumentus (išskyrus neadaptuotiną pianiną), ir pirmyn. Tik negalvokite, kad mokytojas iš karto duos vaikui instrumentą. Parengiamasis darbas gali trukti dar bent pusę metų.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
