Išleidžiant vaiką į pirmą klasę teks pasiruošti ne mažesniems linksmiesiems kalneliams, nei vėliau gyvenime jį lydint prie altoriaus, tačiau tiek šiuo, tiek parengimo mokyklai atveju, svarbiausia tinkamas nusiteikimas ir šaltas protas. Kitaip pirmojoje kuprinėje atsidurs visas kanceliarinių prekių asortimentas ir ši taps rimtu iššūkiu ne tik vaikui, bei ir šeimos biudžetui. Kaip paruošti vaiką, ką reikėtų žinoti ir kokių klaidų nedaryti, pasakoja knygynų tinklo „Pegasas“ rinkodaros vadovė Greta Kalvaitytė.
Kiekvienais metais vasaros gale kyla sujudimas ir parduotuvių šturmas – vaikai ruošiami į mokyklą. Turbūt, daugiausiai nerimo kyla tiems, kurių vaikai žengs į pirmąją klasę, nes baisu apie kažką nepagalvoti ar atvirkščiai – pripirkti to, ko vaikui mokykloje reikės tik po kelerių metų. Tad, metai iš metų stebėdami šią apsipirkimo pasiutpolkę, turbūt, jau galite įvardinti, kokių klaidų dažniausiai daro pirmokų tėvai?
Kai kažką darome pirmą kartą, natūralu, jog neturime patirties ir specifinių žinių, todėl akys iš baimės yra didelės – tai galioja pirmam bučiniui, naujai sporto šakai, atėjus pirmą dieną į naują darbovietę ar išleidžiant savo vaiką į pirmą klasę. Viskas suvaldoma, tereikia nepamesti galvos.
Kalbant apie pirmoko kuprinės turinį, dažniausios klaidos yra dvi: tėvai dėl nežinojimo ar tiesiog pamiršę kanceliarinių prekių nuperka per mažai arba atvirkščiai – superka per daug daiktų, kurių vaikui prireiks dar tikrai negreitai. Ypač svarbu tinkamą balansą išlaikyti dėl vaikui teksiančio fizinio krūvio, juk nereikalingų daiktų prikimštą kuprinę būtent jam teks kasdien nešiotis.
Kita dažna klaida – noras sutaupyti, tačiau ne veltui patarlė sako, kad šykštus moka du kartus: prastos kokybės rašikliai, pieštukai ar kitos kanceliarinės priemonės gali būti nepatogūs naudoti, greitai lūžta, pigūs sąsiuviniai – plyšta rašant ir panašiai. Jeigu kanceliarinės prekės yra kokybiškos, dažniausiai prie jų sukūrimo dirbo nemaža komanda, kuri rėmėsi mokslu, kad šios priemonės būtų ergonomiškos – pavyzdžiui, ergonomiškas rašiklis minkštu paviršiumi nevargina vaiko pirštų, nes sukurtas taip, kad jų nespaustų. O jeigu vaikas kairiarankis, yra sukurta ir kairiarankiams skirtų rašiklių ar net sąsiuvinių, kurių rišančioji spiralė yra priešingoje pusėje, kad vaikui rašyti būtų patogiau.
Nekalbu jau apie tai, kad pigūs daiktai dažniausiai yra gaminami iš netvarių medžiagų, o jos ne visada yra saugios vaiko sveikatai – juk dažnai mažesni vaikai, kai yra itin susikaupę, tušinukus ar pieštukus ir pagraužia, ir paseilėja. Visi tokie, atrodo, smulkūs trukdžiai ilgainiui susiveda į vieną – vaikui trukdoma mokytis, kaip trukdo ir perteklinis įvairių lipdukų, spalvotų rašiklių ir žaisliukų „lauknešėlis“, sukraunamas neštis į mokyklą. Atsižvelgus į priemonių naudojimo dažnumą, investuoti reikia į kokybę ir tik į tai, ko vaikui tais metais tikrai reikia – taip išleisite mažiau, tačiau daiktai tarnaus ilgiau ir vaikui nekenks.
Beje, kalbant apie kuprinę. Visi specialistai sutaria, kad tinkama kuprinė yra bene svarbiausias pirkinys prieš mokyklą, nes, parinkus netinkamą, kasdien didelį svorį nešiojančiam vaikui gali būti sunku fiziškai ar dar blogiau – ilgainiui jam gali iškrypti stuburas. Juk to nei viena graži ar pigi kuprinė neverta.
Tai kaip tą tinkamą kuprinę išsirinkti, į ką atkreipti dėmesį, kad nenutiktų taip, kaip sakote?
Taisyklė paprasta – kuprinę vaikui rinkite ne pagal prekybos centre taikomą akciją, bet pagal ergonomiškus parametrus. Svarbu žinoti ir tai, kad forminės kuprinės patogesnės pirmokėliams ir pradinukams, nes jose lengviau palaikyti tvarką, stabili forma neleidžia glamžytis ir lankstytis sąsiuviniams ar ploniems leidiniams. Svarbiausia, kad kuprinė atitiktų šiuos kriterijus:
- Kuprinė turi būti patogi
Kuprinės petnešos turėtų būti plačios ir paminkštintos, kad sumažintų spaudimą vaiko pečiams – siauros ir kietos petnešos gali sukelti diskomfortą ir nugaros skausmus. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad jos būtų reguliuojamos pagal vaiko ūgį ir kūno formą, dar geriau, kad būtų ir krūtinės dirželis, kuris padeda stabilizuoti kuprinę ir tolygiai paskirsto jos svorį.
Kuprinės nugarėlė turėtų būti paminkštinta ir ant jos turėtų būti orui pralaidžios pagalvėlės, kurios sumažina spaudimą nugarai – taip kuprinė geriau priglus prie vaiko nugaros ir suteiks papildomą atramą.
- Kuprinė turi būti tinkamo dydžio
Kuprinė turi būti proporcinga vaiko ūgiui – neturėtų būti platesnė už jo nugarą ir turėtų būti tokio ilgio, kad nekabotų žemiau vaiko juosmens. Kokybiškų kuprinių etiketėje yra nurodomi jos išmatavimai ir rekomenduojamas vaiko ūgis.
- Kuprinė turi būti lengva
Kaip minėjau, kuprinė vaikui turėtų būti ne per sunki – pilna kuprinė neturėtų sverti daugiau kaip 10–15 proc. vaiko kūno svorio, kitaip tariant, pradinukų kuprinė be turinio turi sverti ne daugiau kaip 700 g. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kuprinės su rėmu sveria šiek tiek daugiau.
- Kuprinė turi būti iš kokybiškų medžiagų
Pagrindinis mano patarimas pirmokų tėvams – pirkite tokią kuprinę, kuri yra pagaminta iš tvirtų ir vandeniui atsparių medžiagų, ir kuri yra lengvai valoma. Kadangi tokio amžiaus vaikai dar nemoka tinkamai saugoti daiktų ir yra išsiblaškę (kuprinę gali pasidėti kad ir šalia balos), kokybiškos medžiagos užtikrins kuprinės ilgaamžiškumą ir praktiškumą. Beje, jeigu tik randate, rinkitės kuprinę su integruotais atšvaitais ar turinčią itin ryškių detalių, kad jūsų vaikas būtų gerai matomas tamsiu paros metu.
- Kuprinėje turi būti daugiafunkcinė ir su skyreliais
Kokybiška kuprinė su keliais skyriais padeda tolygiai paskirstyti daiktų svorį ir palaiko tvarką, kad pamokoms būtinas priemones vaikas surastų greičiau. Svarbu pasirūpinti, kad sunkesni daiktai kuprinėje būtų sudėti arčiau nugaros, taip stabilizuojant svorio centrą ir sukuriant mažesnę apkrovą juosmens daliai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad kuprinėje būtų keli specialūs skyriai, kuriuose vaikas galės laikyti vandens gertuvę ar ten įsidėti pietų dėžutę – taip būsite tikri, kad jis nepamiršo pavalgyti ir vartoja pakankamai skysčių. Idealu, jeigu kuprinėje yra daugiau skyrelių ir sąsiuviniai bei mokymo priemonės gali būti laikomi atskirai nuo pietų dėžutės – kadangi pirmokui sunku palaikyti tvarką, skyrelyje su maisto dėžute gali būti trupinių ir kitų maisto likučių, tad mokymosi priemonės gali susitepti. Štai čia pravers tėvų dėmesys auklėjant, kad daiktai kuprinėje, kaip ir namuose, turi turėti savo vietas: sąsiuviniai – į aplanką ir į savo skyrių, rašymo priemonės – į penalą ir į savo skyrių, maistas – į maisto dėžutę ir į savo skyrių.
Taip pat svarbu perkant kuprinę įsitikinti, kad skyrelis svarbiems asmeniniams daiktams yra su užtrauktuku – raktams, praėjimo kortelei, telefonui, piniginei, mokinio pažymėjimui ir kitiems lengvai pametamiems daiktams susidėti.
Tačiau mados keičiasi, tad, vaikui nupirkus tvarią kuprinę, po poros metų jis tokios gali nebenorėti arba paprasčiausiai ją „išauga“ – pavaizduoti personažai vaiko nebedomina. Ką patartumėte daryti – pirkti neutralią, margintą įvairiais ornamentais ir raštais kurpinę, o gal pasirinkti klasikinius personažus, kurie taip greitai iš mados neišeina?
Žinoma, kad 6-mečio ir 10-mečio norai bei poreikiai skiriasi, todėl, perkant kokybišką kuprinę, gali kilti dilema – vadovautis praktiškumo ar įsiklausymo į vaiką kriterijumi. Visgi čia nėra „arba-arba“ situacija. Kaip minėjau anksčiau, svarbiausia išrinkti patvarią ir kokybišką kuprinę, kad ji nekenktų vaiko sveikatai, o jos raštai – antrinė užduotis.
Norint išvengti „morališkai pasenusios“ kuprinės situacijos, rekomenduočiau rinktis tokią, kuri yra marginta neutraliais raštais, gamtos motyvais, paprastais spalvų deriniais arba yra vienspalvė – tokios kuprinės yra nepaveikios atsirandančioms ir nueinančioms madoms. Norint, kad vaikas į mokyklą keliautų su tuo metu jo mėgstamais personažais, galima rinktis kokybišką kuprinę, kuri turi nuimamus dekoratyvinius elementus arba pasirūpinti įvairiais lipdukais ar prisegamomis personažų figūrėlėmis. Tai leis keisti kuprinės išvaizdą be poreikio keisti pačią kuprinę.
Tačiau svarbiausia kuprinę rinktis kartu su vaiku, nes, jeigu jis bus patenkintas pirkiniu, jo motyvacija eiti į mokyklą bus didesnė. Kitaip tariant, mamos darbas – atrinkti kokybišką kuprinę už tinkamą kainą, o vaikui leisti tuose kainos rėmuose daryti pasirinkimą dėl dizaino ir personažų.
Ir, žinoma, nepamirškite nupirkti sportinės aprangos krepšį – dabar jų galima įsigyti komplekte su kuprine, tad ir dizainai sutampa, ir kaina „nesikandžioja“. Svarbu, kad toks krepšys būtų lengvas, patogus, užtraukiamas rankenėlėmis ir su vaiko vardu – kad nepasimestų ir nesusipainiotų. Jeigu tik įmanoma, vardą užrašykite ir ant kuprinės, uniformų, penalo ir maisto dėžutės – dalykų, kuriuos maži vaikai yra linkę supainioti su bendraklasių daiktais.
O kokie personažai mokykliniame inventoriuje bus madingi šį rudenį?
Populiarūs išliks visi klasikiniai personažai, tokie, kaip peliukas Mikis ar kiti „Disney“ herojai, taip pat Stičas, „Žvaigždžių karų“ personažai Baby Yoda, Mandalorian, tačiau su kintančia kino teatrų pasiūla rudenį mokykliniame inventoriuje atsiras ir naujų, ir jau žinomų „Marvel“ herojų – Geležinis žmogus, Kapitonas Amerika ar Žmogus-voras, nenuslūgs ir susižavėjimas „Šunyčiais patruliais“ ar „Jaunaisiais Titanais“. Taip pat visada išlieka populiarūs NASA, „Lamborgini“, „Mincecraft“ ir kiti panašūs prekių ženklai.
Paminėjote pietų dėžutę, kaip būtiną vaiko kuprinėje, tačiau mokyklose vaikai gauna maitinimą, tad, gal įvairios dekoruotos dėžutės – tiesiog nauja mada, kuri ilgai netruks?
Sutinku, kad gali atrodyti, jog pietų dėžutės populiarumas yra mados dalis, tačiau dauguma tėvų šį sprendimą renkasi dėl praktinių priežasčių – juk mada dažnai ir atsiranda iš praktinio poreikio. Ir nesutinku, kad šis reiškinys ilgai netruks – vis daugiau tėvų rūpinasi, ne tik ką valgo jų vaikai, bet ir kaip bei iš ko jie valgo.
Apskritai pietų dėžučių istorija nėra tokia paviršutiniška – taip vadinamosios „Bento“ dėžutės atsirado daugiau nei prieš tūkstantį metų Japonijoje. Iš pradžių jos buvo naudojamos kaip praktiškas būdas pernešti ir laikyti maistą, tačiau Edo laikotarpiu (1603–1868), „Bento“ kultūra taip išsivystė, kad šios dėžutės tapo ne tik praktiškos, bet ir estetiškos, su galimybe kone meniškai išdėlioti maistą.
Vakarų kultūroje pietų dėžutės pasirodė tik su industrinės revoliucijos plėtra – XX a. pradžioje, kai JAV ir Europoje atsirado poreikis pernešti pietus į darbo vietą. Dėžutės buvo gaminamos iš metalo, o vėliau – iš plastiko, ir tapo populiarios tarp nedaug uždirbančių darbininkų bei moksleivių, mat galimybė atsinešti maisto iš namų nedaug uždirbantiems buvo vienintelė išeitis dienos metu pavalgyti.
Pastaraisiais dešimtmečiais pietų dėžutė įgavo visai kitą paskirtį, mat augantis dėmesys sveikai mitybai daugumą paskatino rinktis namie paruoštą maistą – taip galima kontroliuoti ingredientų kokybę ir maistingumą, todėl tapo populiarus būdas užtikrinti sveiką mitybą ir vaikams, ir suaugusiems.
Žinoma, labai priklauso nuo to, kaip konkrečioje mokykloje organizuojamas maitinimas: jei vaikas valgys mokykloje, į maisto dėžutę galima sudėti tik lengvus sveikus užkandžius, jei dėl kažkokių priežasčių vaikas mokykloje nevalgys – į ją galima sudėti ir normalius pietus, kad vaikas už kišenpinigius neprisipirktų traškučių ar kitų nesveikų užkandžių. Todėl drąsiai galiu sakyti, kad maisto dėžutė – ne tiek mada, kiek tikrai svarbus šių dienų atributas. Kaip, beje, ir gertuvė, kuri yra puiki išeitis nuo mažens vaikus pratinant vartoti daug skysčių ir nepiktnaudžiauti cukraus bei įvairių dažiklių prisodrintais gaiviaisiais gėrimais.
O kur dar tvarumo veiksnys – juk naudojant daugkartines dėžutes ir iš tvarių medžiagų pagamintas gertuves, sumažėja vienkartinio plastiko atliekų kiekis, be to, užtikrinama, kad su maistu sąlytį turės vaiko sveikatai nepavojingos medžiagos.
Jeigu reikėtų pateikti sąrašą prekių, kas turi atsidurti pirmoko kuprinėje šį rudenį, kas tai būtų?
Pirmiausia – kokybiška ir ergonomiška kuprinė, nes ji yra visa ko pagrindas, o visos kitos priemonės gali būti sukomplektuotos pagal turimą biudžetą ir bet kada vėliau papildytos. Taip pat svarbu pačių būtiniausių priemonių – plunksnakotį, pieštuką, trintuką, kokybiškų sąsiuvinių langeliais ir linijomis, nupirkti ir į kuprinę įdėti po kelis vienetus, nes vaikai kartais juos pameta arba pamiršta namuose.
Taip pat aktualu žinoti, kad plunksnakočio plunksna turi kelis storius ir turi savo žymėjimą: A plunksna pradedantiesiems rašyti rekomenduojama pirmokams, M plunksna – universali, mėgstamiausia iš plunksnakočių mokyklai, plono rėžio F plunksna rekomenduojama turintiems smulkų raštą. Sąsiuviniai taip pat turi savo parametrus – kuo storesni lapai, tuo vaikui rašyti lengviau, nes popierius neplyšta, rašalas nepersigeria.
Mano rekomenduojamas sąrašas būtų toks:
- Kuprinė
- Penalas – 1–2 vnt.
- Kokybiškas plunksnakotis, su galimybe pasirinkti dešinei arba kairei rankai
- Mėlyno rašalo kapsulės
- Rašalo tryniklis
- 5 vnt. 1 klasei skirtų kokybiškų sąsiuvinių linijomis
- 5 vnt. 1 klasei skirtų kokybiškų sąsiuvinių langeliais
- Ergonomiškos žirklės bukais galais, su galimybe pasirinkti dešinei arba kairei rankai
- Aplankalų rinkiniai sąsiuviniams ir vadovėliams
- Aplankalai pratyboms
- Segtuvas skaidriu viršeliu
- Dvipusis spalvotas popierius
- Dvipusis spalvotas ir baltas kartonas
- Piešimo sąsiuvinis
- Natų sąsiuvinis
- 12 spalvų guašas ir 12 spalvų akvarelė
- Paletė dažams maišyti ir indelis vandeniui
- Teptukų rinkinys
- Plastilinas
- Plastikinė spalvota liniuotė
- 3 vnt. pieštukų su trintuku
- Drožtukas su konteineriu ir trintukas
- 24 spalvų pieštukai
- 24 spalvų flomasteriai
- Vaškinės kreidelės
- Pieštukiniai klijai
- Lipalas
- Atšvaitas
- Pietų dėžutė ir gertuvė
- Maišelis sportinei/šokių aprangai
