Vasarą jaunoms mamoms – tiek pagundų! Pajūris, kaimo turizmo sodybos, kuriose laukia jaukios pirtelės, mieli baseinėliai ir kiti malonumai. Ar maitinanti krūtimi moteris gali smagintis kartu su visais?
Ar žindančioms moterims galima eiti į pirtį, vanotis vantomis?
Taip, jei prieš nėštumą ir žindymą mėgo pirtį, jei garo pirtyje gerai jaučiasi, ir pienas neteka. Kadangi pirtyje prakaituojama, prieš einant į pirtį dera išgerti 0,5-1 litrą skysčių, pvz., natūralaus mineralinio vandens be angliarūgštės arba šviežių sulčių, perpus skiestų natūraliu mineraliniu vandeniu. Pirtis neturi būti per daug karšta, geriausia apie 80°C.
O gal geriau sausa pirtis? Teko girdėti, kad Suomijoje moterys į pirtį eina per visą nėštumą ir iškart po gimdymo, ten žindo naujagimius.
Pati tikriausia suomiška sauna yra ir su garu, ir su vanta. Jos ypatumas toks, kad įkaitęs sausas oras drėkinamas ant įkaitusių akmenų pilant vandenį. Būtina ir gera ventiliacija – viduje nuolat turi cirkuliuoti oras: šaltas patenka pro ventiliacijos angą apačioje, o įkaitęs išeina pro angą viršuje. Tik tada saunoje susidaro nevarginantis, sielai ir kūnui malonus mikroklimatas.
Sausos pirtys mūsų šalyje dažniausiai nėra tokios kaip aprašytoji. Jei nėščioji gerai jaučiasi garo ar tikroje suomiškoje pirtyje – joje būti ar nebūti, ir kiek laiko būti, yra pačios moters sprendimas.
Suomijos saunų susivienijimo pirmininkas gydytojas L. Vinilka rekomenduoja pirtyje užtrukti 5-15 min.
Iki Antrojo pasaulinio karo suomės dažniausiai gimdydavo saunose, mat čia būdavo švariausia ir šilčiausia kaimo vieta. Gimdyvės saunose likdavo mažiausiai savaitei. Tik tada kūdikis patekdavo į gyvenamąjį namą ir būdavo parodomas tėvui. Sauna garantuoja puikią savijautą. Išsipėrus padažnėja pulsas, pagerėja kraujo apykaita, pakyla kūno temperatūra, nors kraujo spaudimas gali ir nukristi.
Pėrimasis vanta nuvalo odą kur kas geriau, nei dauguma įsivaizduoja, mat saunoje tvyrantis karštis atveria poras, o prakaituojant iš kūno pašalinamos įvairios medžiagos, negyvos odos ląstelės ir bakterijos. Kai kuriems žmonėms, visų pirma – vyresniems, turintiems problemų dėl širdies, itin mažiems vaikams ir nėščiosioms, patariama nepiktnaudžiauti sauna. Sakoma (nes moksliniais tyrimais neįrodyta), kad retkarčiais pirtin užsukančios nėščiosios gimdo greičiau ir lengviau. Griežtų taisyklių, kaip naudotis sauna, nėra.
Štai kelios jų:
* Prieš einant į sauną būtina užsukti į dušą – taip ne tik palaikoma švara, bet sveikiau odai ir plaukams.
* Patogiausia į sauną eiti nuogiems ir pasiėmus lentelę ar rankšluostį, kad nereikėtų sėsti ant įkaitusio suolo.
* Temperatūra saunoje neturėtų viršyti 80-90ºC.
* Pakankamai įkaitus reikėtų grįžti į persirengimo kambarį atvėsti ir dar kartą palįsti po dušu.
* Tik antrą kartą užėjus į sauną galima pertis.
* Eiti saunon galima kelis kartus, tačiau laikas, kurį praleidžiate saunoje ir vėsesniame ore, turėtų būti pakankamai ilgas – staigūs temperatūros pokyčiai pavojingi sveikatai.
* Gydytojai nerekomenduoja žiemą, išbėgus iš saunos, pūkštelėti į vandenį, iš pradžių patartina atsivėsinti drungnu vandeniu.
* Po saunos nusiprauskite po dušu, atvėskite, nudžiūkite ir tik po to apsirenkite. Didelis karštis, temperatūros skirtumai ir drėgmė išdžiovina odą.
Šilumoje raumenys atsipalaiduoja, padažnėja pulsas. Jeigu po vieno apsilankymo pasijaučiate neįprastai, kitą kartą eiti nederėtų. Šilumoje pienas geriau teka, todėl žindymas tampa lengvesniu, gali atsirasti ir savaiminis pieno tekėjimas.
Kad naujagimiai gerai toleruotų pirties karštį, nėra įrodyta. Su naujagimiu pirtyje, kad ir kokia ji būtų, būti nederėtų, nes naujagimis nėra įpratęs prie didesnės šilumos nei jo motinos kūno temperatūra.
Kaip dažnai, kiek laiko ir kokio karštumo pirtyje gali būti žindanti mama?
Kiek laiko, kaip dažnai, kokio karštumo pirtyje būti, priklauso nuo žindyvės anksčiau buvusių gyvenimo įpročių, jos savijautos pirtyje ir sugebėjimo maloniai toleruoti 60-80°C karštį.
Ar žindyvei tinka turkiškos garo pirtys?
Žindyvei turkiška pirtis labiau tinka už sausą bei garo pirtį. Turkiškoje pirtyje, esant beveik 100 proc. drėgmei ir 40-50°C temperatūrai, gaunamas lengvas garas, pirtyje lengva kvėpuoti. Šiluma ir didelė drėgmė švelniai apgaubia odą, prasiskverbia iki giliausių sluoksnių, minkština ir lygina ją, gerina kraujo apykaitą ir lengvai tempia raumenis. Suprantama, pirties aromatai turi patikti pačiai žindyvei.
Ar mamos įkvepiami garo pirčių kvapai, pavyzdžiui, eukalipto, gali pakeisti pieno skonį, per pieną persiduoti kūdikiui?
Visų eterinių aliejų, lakiųjų kvapiųjų medžiagų truputis pakliūva į kraują, o iš jo – į motinos pieną. Pieno skonis gali šiek tiek pasikeisti. Vienus kvapus mėgstame, kitų – ne. Pasitaiko žmonių, netoleruojančių kai kurių kvapų. Jei kvapas Jums patinka, tikėtina, kad patiks ir kūdikiui.
Kaip pirties karštis veikia pieno liaukas – ar šilumoje nepradės tekėti pienas?
Karštis gali paskatinti pieną tekėti, nes šiluma atpalaiduoja. Tuomet, kai pirtyje pienas teka, nepriklausomai nuo to, kokia ji būtų, sauna, ar garinė lietuviška, turkiška ar japoniška, žindyvei joje būti nederėtų. Jokios sugeriamosios servetėlės liemenėlės kaušelyje pirtyje dažniausiai negelbsti. Kurioms žindyvėms pienas tekės ir netekės pirtyje, iš anksto numatyti neįmanoma.
Kada eiti į pirtį – ar prieš žindymą, ar po?
Geriau po žindymo, nes tada mažesnė tikimybė, kad pienas tekės.
Jei pirtis namuose, ar galima neštis kūdikį, ten jį žindyti?
Jei kūdikis gerai toleruoja pirties šilumą, galima. Lietuvoje kol kas SPA nepraktikuoja žindymo pirtyse.
Ar galima žindyvei po pirties apsilieti šaltu vandeniu?
Taip, galima. Tai yra naudinga, nes grūdina organizmą, gerina savijautą.
Ką manote apie žindyvių lankymąsi įvairiuose SPA centruose? Ar ten nėra tikimybės kuo nors užsikėsti?
Kiekvienas save gerbiantis SPA centras saugo savo klientus nuo užsikrėtimo, pvz., grybeliu. Procedūroms naudojamas vanduo yra dezinfekuojamas.
Ar SPA centruose žindyvei reikia saugoti krūtis nuo vandens masažuoklių, kaskadų?
SPA centruose žindyvė pati gali pasirinkti, kas jai teikia malonumą ir neskatina pieno išsiskyrimo. Pvz., lengvas masažas yra tinkamas, o grubesnio ir kaskadų geriau vengti, nes krūtys jautrios mechaniniams poveikiams.
Ar galima žindančiai moteriai mėgautis sūkurine vonia?
Taip, galima, suprantama, sūkuriams „nekišant krūtų“, nes jos gali būti jautrios mechaniniams dirgikliams. Sūkurinės vonios masažas stimuliuoja kraujotakos sistemą ir stiprina raumenis. Nuolatinis ir tinkamas maudymasis sūkurinėje vonioje pagerins medžiagų apykaitą, atstatys audinių savybes, sustiprins kraujagyslių sieneles, apsaugos nuo streso ir celiulito, suteiks energijos ir pagerins bendrą savijautą.
Ar galima žindyvei eiti į baseiną? Paprastai baseinų bei sūkurinių vonių vandenyje būna nemažai dezinfekuojamųjų medžiagų, ar jos nepakenks pienui?
Taip, į baseiną eiti galima. Baseinų vanduo yra švaresnis už paplūdimių vandenį. Baseinų vandens dezinfekcijai dabar naudojamos įvairios medžiagos, ne tik turinčios chloro, vanduo yra dažnai keičiamas. Be to, baseinų lankytojai dažniau paiso higienos nei besimaudantys paplūdimiuose.
Ar yra tikimybė, kad pienas pradės tekėti maudantis įprastos temperatūros (+25ºC) baseine?
Paprastai maudantis 20-25°C vandenyje pienas teka retai. Ir labai šiltoje 60-80°C temperatūroje ne visoms žindyvėms teka pienas. Kiekviena žindyvė jaučia, kokioje temperatūroje konkrečiai jai pradeda tekėti pienas – vadinasi, tokios temperatūros jai reikia vengti.
Ar gali žindanti moteris maudytis atviruose vandens telkiniuose – ežeruose, upėse, jūroje?
Ne tik žindyvė, bet ir visi atvirų vandens telkinių lankytojai privalo suprasti, kas yra higiena, ir jos laikytis, tačiau vis dar pasitaiko piliečių, kurie į vandenį „padaro visus reikalus“, eina maudytis su pūlinukais odoje, sirgdami grybelinėmis odos ligomis. Todėl žindyvė dėl nevalyvų žmonių gali užsikrėsti žarnyno ir odos ligomis.
Žindyvei nedera maudytis:
* Prie sodybų iškastuose vandens telkiniuose (kūdrose), žvyro karjeruose, nes juose vanduo sunkiai valosi.
* Upėse ir ežeruose po didesnio lietaus, nes lietus nuplauna įvairius nešvarumus.
Žmonių mėgstamuose paplūdimiuose visuomenės sveikatos centrų specialistai nuolat tiria vandens bakteriologinį užterštumą ir jam padidėjus informuoja lankytojus. Žindyvei nedera rizikuoti maudytis užterštame vandenyje.
Teko girdėti, kad esant pieno stazei rekomenduojama šilta vonia. Ar tiesa?
Kai krūtys persipildžiusios ar yra pieno stazė, prieš žindymą prie spenelių galima dėti šilto vandens arba sausos šilumos kompresus, pvz., šildyklė (šilta pūslė). Šiltas vanduo irgi gerai esant pieno stazei.
Ar žindyvei galima atviromis krūtimis būti saulėje?
Taip, galima. Tačiau per ilgai užsibūti nederėtų, saulės vonios turi būti saikingos. Krūtys yra kūno dalis ir jai ypatingos apsaugos nuo saulės nereikia. Saikingas buvimas saulėje neskatina savaiminio pieno tekėjimo. Kiekviena žindyvė privalo pati save sekti – jei po pasikaitinimo saulėje speneliai tampa sausi, dera kaitintis su juos saugančia liemenėle.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
