…ir ne tik. Kiek kartų iš mažos burnytės traukėte laikraščio skiautes, krapštėte smėlį ar medžių lapus. Kol užauga, vaikai prisiragauja begales nevalgomų dalykų. Gal noras valgyti vieną ar kitą nevalgomą dalyką rodo, kad vaikui trūksta kokių nors medžiagų?
Smėlis
Vaikas smėlio dėžėje ar pajūryje valgo smėlį. Kokių medžiagų jam gali trūkti?
Smėlio, žemės, kreidos, tinko valgymas yra iškreipto skonio apraiška. Tai rodo, kad organizme mažėja geležies atsargų. Pastabūs tėvai turėtų pastebėti, ar vaikui nenusilpo raumenys (pvz., jis greičiau pavargsta), ar vaikas nepasidarė jautresnis, nervingesnis, ar greitai nesikeičia nuotaikos, ar neatsirado apetito sutrikimų, išrankumas maistui, ar nepradėjo dažniau sirgti, ar nesutriko uoslė ir skonis (pavyzdžiui, vaikas atsisako anksčiau mėgstamo skonio ir kvapo patiekalų, bet atsirado potraukis neįprastiniams kvapams – žibalo, mazuto, benzino, acetono). Leidimas vaikui žaisti daugiabučių namų smėlio dėžėse, švelniai tariant, yra tėvų apsileidimas, nes jos būna užterštos įvairiausiais parazitais. Individualaus namo kieme esanti smėlio krūvelė, skirta vaiko malonumui, turi būti uždengta taip, kad prie jos neprieitų joks keturkojis ir ten neatliktų savų reikalų…
Molis
Pamatėme, kad vaikas kaime pas močiutę suvalgė nemažą kiekį molio, vinimi jį iškrapštęs iš krosnies (tarp koklių). Kokių medžiagų jam trūksta?
Kiekvienas vaikas net smalsumo vedamas visokius daiktus kiša į burną. Taip jis susipažįsta su jų skoniu, temperatūra, kietumu, šiurkštumu ir kitomis savybėmis. Jei vaikas vieną-kitą kartą paragavo krosnies molio – nieko tokio (tikėtina, kad krosnis nesugrius…). Jei tai pasikartoja nuolat, galima įtarti, kad vaiko organizme pradėjo trūkti geležies. Tai patikrinama atlikus specialius tyrimus, nusakančius, kiek geležies yra organizme. Būtina kreiptis į vaiko gydytoją ir jam išsamiai, atvirai, „nesutirštinant ir nesuskystinant spalvų“ pasakyti, kuo vaikas maitinamas (per kelis pastaruosius mėnesius) ir kaip keitėsi ar nesikeitė jo elgesys, gal jis dažniau pradėjo sirgti.
Tualetinis popierius
Sėdėdamas ant puoduko tualete, vaikas nuolatos sukramsnoja nemažą gabalą tualetinio popieriaus. Ar jam trūksta celiuliozės? Kuo ją pakeisti?
Žmonės celiuliozės, kaip maisto produkto, nevartoja, ir jos niekuo nereikia pakeisti. Tai, kad vaikas, sėdėdamas ant puoduko, maitinasi celiulioze, rodo jo diskomfortą: gal vaikas pasodinamas ant puoduko ir ilgai paliekamas, gal sodinamas dažniau nei „prispiria reikalas“, gal vaikui buvo nurodyta „kol nepadarysi – neatsikelk“ – dėl to vargšelis ir randa, kuo užsiimti – pasistiprinti tualetiniu popieriumi. Tualetinio popieriaus kramtymas – vienas blogų įpročių, kuris turi būti pašalinamas palaipsniui be įsakmių nurodymų bei staigių draudimų. Juk liaudies išmintis sako, kad „draudžiamas vaisius gardesnis ir geidžiamesnis…“. Ant puoduko vaiką sodinkite tik tuomet, kai prispyrė reikalas ir kartu pabūkite, pakalbinkite, nukreipkite dėmesį nuo pamėgto užsiėmimo – tualetinio popieriaus kramsnojimo.
Išmatos
Vaikas paragavo savo išmatų. Ar nepakenks?
Ne nepakenks. Vaikai iki vienerių metų tai padaro dažnai, kai paliekami „patys su savimi“. Tai, kad atsirado galimybė vaikui ragauti savo išmatų įrodo, kad jam skiriama mažoka dėmesio, paliekamas „neapkuoptas“ neribotam laikui. Tai, suprantama, nėra gerai.
Kreida
Vaikas valgo kreidą. Kai nupirkome kreidelių piešti ant asfalto, jis ne piešė, o jas kramsnojo. Ar vaikui trūksta kalcio?
Žemės ir kreidos valgymas vadinamas geofagija ir yra vienas iš požymių, kad vaiko organizme trūksta geležies. Kol kas nepavyko aptikti duomenų, kad kreidos valgymas rodytų kalcio trūkumą.
Medis
2 metų vaikutis nugraužė visas medines palanges, durų staktas. Akivaizdu, kad jam patinka valgyti medį. Ko jam trūksta?
Tai rimta problema, rodanti, kad mažajam neskiriama tiek dėmesio, kiek būtina. Neaišku, kuo užsiėmė suaugusieji, kad vaikui buvo leista „nugraužti visas palanges, durų staktas“. Medis nėra žmogaus maisto produktas. Žmogus dantų, kaip katės nagų, negalanda į medžius. Mažylis bekramtydamas „visas medines palanges ir durų staktas“ galėjo apsinuodyti dažais, susižeisti burną ir dantis, kurie gamtos nėra nepritaikyti medžio graužimui ir kramtymui. Noras elgtis neįprastai neatsiranda be priežasties – gal kas nors iš suaugusiųjų kramto siūlus, įsikandę – prilaikydami dantimis plėšo medžiagą, kramto pieštuko galą ar pan. Vaikai mėgdžioja suaugusiuosius ir dėl to elgiasi panašiai. Vaikas, kuris neturi kuo užsiimti, atranda jį raminantį monotonišką užsiėmimą: vienas graužia durų staktas, kitas sėdi ir linguoja ar monotoniškai vienu daiktu stuksena į kitą. Jeigu neįprastas vaiko elgesys atsirado po ligos ar galvos traumos, būtina nedelsiant kreiptis į vaikų nervų ligų gydytoją. Viena iš neįprasto vaiko elgesio priežasčių gali būti ir geležies trūkumas jo organizme.
Sniegas
Vaikas lauke valgo sniegą, laužo ir graužia varveklius. Ar dėl troškulio ar iš smalsumo, ar jam trūksta kokių nors medžiagų?
Vaikai gali valgyti sniegą, laužyti varveklius iš smalsumo. Jie taip daro, norėdami pažinti juos supančią aplinką. Troškulys čia mažiausiai dėtas, nes nemanau, kad į gryną orą vaikas išsivedamas ar išleidžiamas nevalgydintas ir neatsigėręs. Laužyti varveklius vaikai gali ir dėl to, kad matė kažką iš vyresnių vaikų ar suaugusiųjų taip pat darant. Visuomet dera pasiklausti vaiko, „o kodėl, Jokūbai, taip darai“ ir, priklausomai nuo atsakymo, paaiškinti, kad varvekliai ir sniegas nevalgomi. Būtina atkreipti dėmesį, ar dar kas nors neįprasto neatsirado: ar vaikas nepablyško, gal atsirado plaukų, nagų trapumas, vaikas „be priežasties“ atsisako valgyti, vemia, jį pykina, vaikutis viduriuoja. Jeigu pastebėjote minėtus pažymius, dera kreiptis į gydytoją, nes organizme gali būti atsiradęs geležies trūkumas.
Pumpurai
Pavasarį vaikutis kieme skainioja ir valgo įvairiausius krūmų ir medžių pumpurus. Bijome, kad neapsinuodytų, bet vos nusisukam – pumpuras jau burnytėje. Kokių medžiagų trūksta?
Pastebėta, kad vaikai pumpurus, neužaugusias, neprinokusias uogas, obuolius noriai valgo tuomet, kai jiems trūksta vitamino C ir įvairių mineralinių medžiagų. Taigi pirmiausia dera susirūpinti, kuo vaiką maitinate – ar jis kasdien gauna kuo įvairesnį šviežiai kokybiškai pagamintą maistą, ar jam netrūksta daržovių, vaisių? Neužtenka vaikui duoti „pagraužti“ vitaminų. Juos ir mineralines medžiagas organizmas geriausiai pasisavina iš maisto – taigi jų pakankamai turi būti kasdieniame maiste. Taip organizmas priprato elgtis iš kartos į kartą. Jei vaikas reaktyviniu greičiu „čiumpa pumpurą ir jį sukramto“, stenkitės būti su vaiku ten, kur auga nenuodingi medžiai – beržai, liepos, juodieji, raudonieji, baltieji (geltonieji) serbentai, avietės, svarainiai, slyvos, obelys, kriaušės – jų pumpurai yra nenuodingi. Su kalbančiu vaiku dera pabandyti išsiaiškinti, kodėl jis valgo pumpurus – gal iš smalsumo, savotiško jų skonio, o gal ir dėl to, kad jūs kategoriškai ir įsakmiai liepėte jų nevalgyti. Neužtenka vaiką vedžiotis ir tylėti – jam turi būti kas nors pasakojama, aiškinama. Galop vaiko rankos ar bent viena iš jų turi būti užimta, pvz., jis gali ką nors nešiotis ir taip sumažės galimybės skinti ir valgyti pumpurus.
Žalios bulvės
Dukra labai mėgsta graužti žalias bulves. Ar jai trūksta krakmolo?
Pastebėta, kad nenumaldomas noras valgyti neįprastus produktus, pvz., nevirtas kruopas, tešlą, žalią faršą, dantų pastą, krakmolą, bulves, molį, smėlį, kreidą, tinką, plaukus ir kitus – jau kituose klausimuose minėtus dalykus atsiranda, kai organizme pradeda trūkti geležies, sutrinka tokių amino rūgščių, kaip protino ir lizino normali apykaita (jų hidroksilinimas). Žalių bulvių valgymas nėra krakmolo trūkumo požymis. Visuomet dera kreiptis į gydytoją, paprašyti atlikti tyrimus, padedančius įvertinti geležies atsargas organizme.
Šuns maistas
Vaikai be galo noriai valgo šuns maistą (kai įberiame šuniukui, jis pribėga ir slapta suvalgo). Ar šunų ir kačių maiste yra kokių nors medžiagų, kurių nėra žmonių maiste? Ko trūksta mūsų vaikui?
Visų pirma trūksta geranoriško susitarimo su vaikui, vaikui suprantamo išaiškinimo, kad tai, ką valgo šuniukas ir kačiukas, vaikai nevalgo. Kol šuo ar katė ėda, su vaiku dera užsiimti jam įdomiu žaidimu, o nesuvalgyto gyvūnų maisto nepalikti vaikui prieinamoje vietoje. Suaugę gyvūnai paprastai maitinasi 2 kartus per dieną. Jiems dera palikti atsigerti, kai jie norės. Šunų ir kačių maistas yra taip suderintas, kad jis geriausiai patenkintų jų poreikius, vadinasi, jis netinka nei vaikams, nei suaugusiesiems. Vaikas šuns maistu gali maitintis iš smalsumo ir dar dėl to, kad jis yra savotiško skonio, kuris vaikui gali patikti. Dar viena priežastis – vaikui duodami patiekalai yra jam „iki gyvo kaulo įkyrėję“ ir jis ieško naujų pojūčių. Šuns ar katės maisto valgymas nerodo, kad vaikui trūktų kokių nors biologiškai aktyvių medžiagų. Kai šuo pastebės, kad vaikas pretenduoja ar atima jo maistą, jis gali vaikui įkąsti, nes kiekvienas gyvūnas gina savo erdvę, kad ir koks jis būtų meilus ar atsidavęs šeimininkui.
Medžių sakai
Vaikas vasarą gramdo nuo medžių sakus ir valgo. Ar nepakenks? Ko trūksta vaikui?
Sakų valgymas nerodo jokių medžiagų trūkumo. Taip mėgsta daryti ir suaugusieji, ir juos pamėgdžiodami vaikai. Sakų valgymas nėra geras įprotis. Sakuose ir žievės likučiuose gali būti įvairių žarnyno ligas sukeliančių bakterijų, kurias į juos atneša įvairūs skraidantys vabzdžiai. Sakai vaikus „traukia“, nes jie yra saldoki ir savito kvapo bei skonio. Vaikus reikia suprasti, jie ieško naujų įspūdžių, todėl neretai jų, ypač mažų, elgesys yra neprognozuojamas.
Docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
