Kadangi meduje yra įvairių medžiagų, jis vertingesnis – sveikesnis už cukrų, ne tik už baltą, bet ir už rudą. Taigi medus yra naudingas įvairių ligų profilaktikai bei bendram organizmo stiprinimui. Šviežias medus jau pasirodė. Ar jo duoti vaikui?
Natūralus medus – puikus natūralių angliavandenių šaltinis. Didžiausią medaus dalį sudaro gliukozė (34 proc.) ir fruktozė (apie 40 proc.). Be šių angliavandenių, meduje yra mineralinių medžiagų: geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio, vitaminų B1, B2, B6, C ir pantoteno rūgšties (dar vadinamos vitaminu B5, vitaminu PP). Pantoteno rūgštis labai svarbi tuo, kad dalyvauja baltymų, angliavandenių ir riebalų skaidyme.
Meduje yra bičių pikio (propolio), žiedadulkių, bičių pienelio. Propolis pasižymi antibakteriniu, antivirusiniu, nuskausminančiuoju ir antiždegiminiu veikimu. Taigi propolis veikia kaip natūralus antibiotikas. Ypač svarbu tai, kad propolis neišugdo jam atsparių mikroorganizmų, kaip atsitinka vartojant antibiotikus. Įrodyta, kad jis stiprina antibiotikų poveikį, pailgina jų veikimą. Be jau minėtų savybių, propolis aktyvina imuninę sistemą.
Medus saldesnis už cukrų, todėl jo saldinimui vartojama mažiau. Maistine prasme vertingiausias yra poliflorinis medus – bičių surinktas iš įvairių augalų. Norintiems pasinaudoti medaus gydomosiomis savybėmis derėtų pirkti vienarūšį (monoflorinį) medų, pvz., kiaulpienių, dobilų, rapsų, aviečių, liepų, grikių. Liepų ir aviečių medus geriausiai tinka nuo peršalimo, gerklės skausmo, anginos.
Liaudiški receptai:
Liaudies medicinoje liepų medus su nekarštu (iki 32°C temperatūros) pienu geriamas persišaldžius, kosint, o su alijošiaus sultimis (santykiu 1:1) – persirgus sunkiomis infekcinėmis ligomis.
Dirgliems, nervingiems, ilgai neužmiegantiems vaikams 1–2 val. prieš miegą tinka išgerti 100–200 ml 30–32°C temperatūros pieno su arbatiniu šaukšteliu medaus.
Medus, ištirpintas 30–32°C temperatūros vandenyje ir išgertas 1,5–2 val. prieš valgį, sumažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Vadinasi, jis sumažina apetitą turintiems antsvorio ir nutukusiems vaikams. Deja, tai įvyksta ne visuomet. Jeigu, išgėrus vandens su medumi, pradeda graužti rėmuo, vaikui medaus neduokite arba duokite su varške.
Medaus šaukštelis prieš pat valgį padidina skrandžio sulčių rūgštingumą – tinka vaikams, neturintiems apetito.
Medus, ištirpintas šaltame vandenyje ir išgertas 1,5–2 val. prieš valgį, laisvina vidurius.
Medaus gydomosios savybės prarandamos, kai jis pakaitinamas daugiau kaip iki 33–34°C, todėl jo nedėkite į karštą arbatą.
Medaus gydomosios savybės geriausiai išnaudojamos, kai perkamas vietinės kilmės medus, surinktas Lietuvoje.
Meduje esančios žiedadulkės daug silpniau alergizuoja nei skraidančios ore. Yra duomenų, kad valgant medų stiprėja organizmo atsparumas žiedadulkių alergijai.
Medus iš svetur
Iš kitų šalių, pvz., iš Ukrainos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Ispanijos, atvežtą medų geriau įsigyti tik surinktą iš vienos rūšies augalų, pvz., aviečių, liepų, grikių, akacijų ar apelsinmedžių, rozmarino, eukalipto. Labiau vertintinas iš Ispanijos įvežtas medus, nes ši šalis laikoma medaus tėvyne dėl geografinės padėties ir unikalaus klimato. Iš Ispanijos įvežtas medus būna tik skystas. Vakarų Europos šalyse medaus suvartojama dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje. Galbūt taip yra todėl, kad medus daug brangesnis už baltąjį cukrų… arba mažai žinome apie naudingąsias medaus savybes.
Nerekomenduotina parduotuvėse pirkti medų mažuose indeliuose, pvz., medų su lazdyno riešutais, nes gali būti, kad jis buvo atšildytas iki aukštesnės temperatūros, kad būtų patogiau išpilstyti.
Kaip atskirti gerą medų nuo blogo
Anot žinomo apiterapijos specialisto doc. A. Baltuškevičiaus, medaus kokybė priklauso ir nuo bitininko sąžiningumo. „… per godumą pasitaiko ir tokių, kurie ima maitinti bites cukraus sirupu, ir tada atsiranda „medaus“, bet tai falsifikatas“. Nesąžiningi bitininkai į medų gali įmaišyti cukraus pudros, želatinos, net miltų ir krakmolo. Tikras medus turi ypatingą aromatą, kuris priklauso nuo to, iš kokių žiedų jis surinktas, o medus su priemaišomis – beveik bekvapis, jo skonis primena pasaldintą vandenį.
Tikrą medų sudaro labai smulkios dalelės. Todėl, patrynus jo gabaliuką tarp pirštų, jis įsigers į odą. Jei bus priemaišų – liks gumuliukų.
Pabraukite kelis kartus cheminiu pieštuku per tiršto medaus paviršių. Jei medus be cukraus sirupo priemaišų, sausas cheminis pieštukas jokių pėdsakų nepaliks. Pilant natūralų šviežią medų plona srovele jo paviršiuje susidaro kauburėlis, o pilant netikrą – duobutė.
Natūraliame meduje visuomet matyti žiedadulkių, o netikrame jų nėra. Natūralus medus palengva tirštėja ir iki viduržiemio susicukruoja.
Tai nereiškia, kad jis prarado savo naudingąsias savybes.
Jeigu medus netirštėja, vadinasi, nusipirkote jau kartą stiprokai pašildyto („atitirpinto“) pernykščio medaus, supilstyto į indelius. Balkšva putelė ant medaus rodo, kad jis buvo išimtas ir išsuktas nevisiškai koriuose subrendęs. Putelė rodo, kad medaus vandeningumas per didelis – už tai medaus yra daugiau… Tai rodo, kad bitininkas dirba negerai. Toks medus gali pradėti rūgti. Medaus putų gali atsirasti, kai jis laikomas atviras ir per šiltai. Tuomet jis prisigeria vandens ir ima putoti. Šviežias medus gali būti pilstomas tik į švarius, gerai išplautus, sausus stiklainius. Medaus spalva priklauso nuo žiedų, iš kurių jis surinktas. Medų reikia laikyti vėsioje sausoje vietoje, bet nešaldyti.
Tinkamai laikomas medaus savybės nesikeičia trejus metus nuo išėmimo iš avilio.
Nuo kada duoti?
Medaus vaikams galima duoti tik antrais gyvenimo metais ir vėliau. R.Kocho instituto Berlyne duomenimis, medus, įdėtas į gėrimus ar patiekalus kūdikiui, gali apsunkinti rijimą. Amerikiečių mitybos specialistų duomenimis, medus netinka kūdikiams dėl to, kad jame gali būti mirtiną ligą sukeliančios botulizmo infekcijos sukėlėjų. Nors medus yra naudingas produktas, tačiau gali pasitaikyti turinčių jam alergiją, dėl to kad jame yra daug įvairių žiedadulkių. Tiems, kurie gali būti jautrūs medui, pvz., giminėje yra netoleruojančių medaus, patartina rinktis dobilų medų, nes ši rūšis mažiausiai kelia alergiją, arba išvis nevartoti medaus. Kadangi meduje yra daug fruktozės, jį pavartojus gali atsirasti vidurių putimas. Jei taip atsitinka, reikia sumažinti medaus dozę, pvz., vietoje arbatinio šaukštelio per dieną duoti pusę šaukštelio. Natūralus medus – stebuklinga gamtos dovana žmonėms. Teko girdėti, kad žmonės, kurie nemėgsta medaus, gyvenime nėra patyrę meilės. Lietuvoje gaminamas ir dirbtinis medus. Lyginant su natūraliuoju, jis – tik saldus produktas, neturintis kitų medui būtinų savybių.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
