Laba diena,
Jūsų žurnalui norėčiau pasiūlyti temą, kuri mamytėms, auginančioms dukrytes, aktuali. Man atrodo, kad dauguma mamyčių svarsto apie auskarų vėrimą savo mergaitėms, tačiau yra dvi barikados pusės „už“ ir „prieš“ ne tik tarp mamų, bet ir tarp kosmetologų. Kai norėjau savo dukrytei pradurti ausytes, tiek internete, tiek kalbėdamasi su draugėmis išgirdau įvairiausių nuomonių.
Tos mamos, kurios buvo „už“ ausyčių dūrimą, argumentavo, jog verti auskarus geriausia vaikui iki 5 mėnesių, nes kūdikiai skausmo beveik nejaučia, greitai pamiršta ir rankytėmis negali pasiekti ausyčių, tad nepavyks ausyčių nudraskyti. Be to, nereikės patirti psichologinio streso, kurį patiria mergaitės paauglystės metais besiruošiančios šiai procedūrai. Kitos mamos tikino, jog ausyčių vėrimas tokiame amžiuje yra ne kas kita kaip vaiko žalojimas ir jo norų nepaisymas! Azartiškiausi tokios nuomonės atstovai buvo patys kosmetologai.
Norėčiau reziumuoti ir papasakoti savo dukrytės Aurelijos istoriją. Kadangi plaukučiai mūsų šviesiaplaukei princesei užtruko kažkur gilioje augimo stadijoje, ją nepažįstami žmonės nuolat vadindavo, deja, berniuku, nepaisant to, kad ji buvo aprengiama mergaitiškai. Aišku, paskui pasipildavo replikos: „Atsiprašau, nepagalvojau“, arba: „Iš nugaros kaip berniukas, o iš priekio, vaje, tikrai mergaitė!“ Nusprendžiau būti praktiška mama ir nuvežiau dukrytę pradurti ausytes. Lapelyje suskaičiavau daugiau pliusų negu minusų: ir gražu bus, ir žmonės jos nevadins berniuku, ir kai užaugs, jau nereikės jai jaudintis ir alpti kosmetologo kabinete. O šios procedūros, anksčiau ar vėliau vis tiek užsimanys, juk mergaitė! Taigi viskas įvyko žaibo greičiu, ir auskariukai netrukus papuošė dukrytės ausytes. Aurelijai tuo metu buvo 1,5 mėn. Taigi norėčiau mamytėms palinkėti, kad jos klausytųsi savo širdies ir laikytųsi savo nuomonės, nes jos geriausiai žino, kas yra geriausia jų atžalai.
Mamytė Gražina
Komentaras
Atsako vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja
Sveiki, miela Mamyte,
Kūdikiams verti auskarus skubėti nerekomenduočiau. Pradūrus ausytę, kol žaizdelė sugis, lieka infekcijos rizika. Kraujotaka ausų speneliuose yra labai menka, todėl žaizdos tokiose vietose gyja gana ilgai. Juolab kad patys specialistai, veriantys auskarus, pasisako prieš.
Beje, tikintieji taškiniu masažu (manoma, kad ausies spenelyje yra su rega susijęs taškas) teigia, kad pradūrus tašką, jis tiesiog sugadinamas.
Jūs savo dukrytei įvėrėte auskarus labai anksti. Tokio amžiaus žmogutis dar nesuvokia, kas tai yra auskarai, grožis. Tokio amžiaus kūdikis net savo mamą suvokia kaip savo kūno dalį, kuri jam tiekia maistą, šilumą, saugumo jausmą. Veriant auskarus patirtas skausmas sukelia psichologinį stresą, kūdikis nesuvokia, kodėl jam skauda. Kiek vyresnis kūdikis irgi nesidžiaugs auskarų vėrimu, nes patirtas skausmas jam reikš, kad aplinka ne visada yra maloniai prieš jį nusiteikusi.
Yra toks mitas, kad kūdikiai iki 5 mėn. nejaučia skausmo, tačiau moksliškai to niekas niekada neįrodė. Juk dažnai mamytės lekia į ligoninę net ir išpūtus vaikučiui pilvelį, o jie tada labai graudžiai verkia. Apie ašarytes ir riksmą, patyrus traumas nelaimingų atsitikimų metu, jau net nekalbėsime.
Kaip greitai kūdikis pamiršta patirtą stresą, niekas tiksliai pasakyti negali. Žinoma yra tik tai, kad viskas, kas vyksta žmogaus gyvenime iki 4 metų, o ypač kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje, įsirėžia į žmogaus pasąmonę visam gyvenimui ir nemaža dalimi lemia tolesnį jo charakterį, požiūrį į save ir aplinkinius, savivertę, elgesį įvairiose situacijose.
Šiltuose kraštuose, arabiškajame pasaulyje tėvai mėgsta mažoms mergaitėms verti auskarus. Moterys ten nešioja itin daug aukso papuošalų, mėgsta demonstruoti savo aukštą socialinę padėtį ir turtus. Manoma, kad šis paprotys atkeliavo iš senų laikų, kuomet skyrybų metu vyrui užtekdavo girdint liudininkams pasakyti savo žmonai „išeik“ tris kartus, ir ji turėdavusi išeiti „kaip stovi“. Todėl moterys stengdavosi visą savo turtą nešiotis kartu su savimi.
Dar viena priežastis, dėl kurios, manau, neverta skubėti gražinti savo mergyčių yra ir tai, kad šiais laikais vaikai ir taip per anksti subręsta, gaudami daug informacijos iš TV laidų, filmų, radijo, draugų ir visos supančios aplinkos. JAV jau dabar vyksta mažų mergaičių grožio konkursai, kurių metu mamos savo 4–5 metų mergaites rengia seksualiais drabužiais, išdažo ryškiaspalviu makiažu. Tačiau Europoje, Baltijos šalyse, Skandinavijoje vyrauja kitokios kultūros normos ir nuostatai.
Ar tikrai mergaitė norės užaugusi nešioti auskarus, mes nežinome. Pažįstu nemažai suaugusių moterų, kurios nenešioja auskarų. Mados keičiasi, pastaruoju metu vėl tampa madinga natūralūs grožis. Mano nuomone, mamos mergaitėms turėtų leisti vertis auskarus sulaukus bent jau 16–18 metų, kad jos nuspręstų tai pačios, sąmoningai. Neskubėkime būti suaugusiais, leiskime vaikams pabūti vaikais.
„Mamos žurnalas“
Aš irgi tokios pat nuomonės,kad reikia palaukti kol vaikas paaugs ir pats nuspręs nori to ar ne. Gi vaikas individuali asmenybė! o juk dažnai tai daug kas pamiršta. Mano berniuką daug kas paliko mergytė,nors aprengtas mėlynais rūbeliais…ir ką, man jam barzdą pripaišyti? 🙂
Na aš tai manau, kad auskarai yra labai gražu mažoms mergytėms, bet dėl savosios dar abejoju ar verti. Nes pamenu, kad man tai labai ilgai pūliavo ausys po auskarų įvėrimo, todėl bijau, kad ir mano dukrytei gali taip būti 🙂
Man tai mažytėms mergytėms labai gražu maži, subtilūs sidabriniai auskarai. Savo mergytei įvėriau auskarus, kai jai buvo trys metukai ir nei kiek nesigailiu. Gal dėl kūdikių tikrai reikėtų šiek tiek palaukti, nes esu girdėjusi, kad kūdikiams gali pakenti 🙂
Na aš savo mergaitei dar tikrai neversiu. O kai paaugs, pati nuspręs ar jie jai reikalingi. Gal ir gražu pažiūrėti, kai kitų mergaičių ausytes puošia sidabriniai auskarai, bet manau vaikas pats turi to norėti, o ne mama. 🙂