Atpylinėjimas dažniausiai nurodomas, kaip maitinimo iš buteliuko komplikacija, mat kūdikis prisiryja oro. Maitinant krūtimi, viskas turėtų vykti natūraliai. Kodėl atpylinėja žindomi krūtimi kūdikiai ir ar dėl to sukti galvą?
Pataria Oksana Laurinavičienė, sertifikuota žindymo konsultantė IBCLC*, www.laktacija.lt
Atpylinėja pusė kūdikių
Atpylinėjimas, kartais dar vadinamas fiziologiniu ar nekomplikuotu refliuksu, yra dažnas ir paprastai normalus (bet ne visada) reiškinys kūdikiams.
Dauguma mažų kūdikių kartais atpylinėja, nes jų virškinimo sistema dar yra nebrandi, dėl to skrandžio turiniui lengviau sugrįžti atgal į stemplę (vamzdelį, jungiantį burną su skrandžiu).
Kūdikiai dažnai atpila, jei jie gauna per daug pieno pernelyg dideliu greičiu. Taip atsitinka, kai kūdikis valgo labai greitai ar veržliai, ar kai mamos krūtys yra persipildžiusios. Beje, atpilto pieno kiekis dažnai atrodo didesnis, nei buvo iš tikrųjų, nes retai kuris žmogus geba tiksliai įvertinti išsipylusio skysčio tūrį. Jei kūdikį labai lengva kažkuo sudominti (ir jis meta krūtį apsidairyti aplink) ar jis tiesiog labai neramus prie krūties (skauda pilvuką, kalasi dantukai ir pan.), tuomet žiįsdamas jis tikrai gali prisiryti nemažai oro ir imti dažniau atpylinėti. Kai kurie kūdikiai dažniau atpila tuomet, kai jiems dygsta dantukai, jie pradeda ropoti ar valgyti košes.
Trumpa statistika (visiems kūdikiams, ne tik žindomiems):
Atpylinėjimas dažniausiai būna iškart kūdikiui pavalgius, bet jis taip pat gali įvykti ir po maitinimo praėjus 1–2 valandoms.
Pusė visų 0–3 mėn. amžiaus kūdikių atpila bent kartą per dieną.
Atpylinėjimas paprastai daugiausiai pasitaiko 2–4 gyvenimo mėnesiais.
Dauguma kūdikių išauga atpylinėjimą būdami 7–8 mėn.
Dauguma kūdikių nustoja atpylinėti sulaukę maždaug 12 mėn.
Kas yra laimingas atpylinėtojas
Jei jūsų žindomas kūdikis yra „laimingas atpylinėtojas“, t.y. gerai priauga svorio, atpila be diskomforto ir yra patenkintas didžiąją laiko dalį, tuomet atpylinėjimas yra daugiau skalbimo ir socialinis nepatogumas, negu medicininė problema. Deja, yra ir nelaimingų atpylinėtojų…
Kelios gausaus atpylinėjimo priežastys:
Gausi pieno gamyba ir/ar stiprus pieno išleidimas iš krūties (pieno išleidimo refleksas) gali kelti panašius į refliuksą simptomus ir dažnai tai galima pakeisti paprastomis priemonėmis.
Jautrumas maistui gali kelti gausų atpylinėjimą. Labiausiai tikėtina priežastis – karvės pieno produktai maitinančios mamos ar paties kūdikio maiste.
Kitos galimos priežastys: kūdikiui duodamas pieno mišinys, primaitinimas (įskaitant ir grūdines košes), vitaminai ir papildai (fluoras, geležis ir kt.), vaistai, žolelių preparatai, pačios mamos vartojami bet kokie vaistai, žolelės, vitaminai, geležis ir pan.
Nors tai retai pasitaiko žindomiems kūdikiams, reguliarus vėmimas fontanu naujagimiui gali būti prievarčio stenozės požymis, šiai problemai pašalinti reikalinga operacija. Ši liga keturiskart dažnesnė berniukams nei mergaitėms, jos simptomai pasireiškia dažniausiai tarp pirmųjų 3 ir 5 savaičių. Naujagimiai, kurie vemia fontanu nors kartą per dieną, turėtų būti patikrinti gydytojo.
Kūdikiai, sergantys gastroezofaginio refliukso liga (GERL), paprastai atpila nuolat ir gausiai. Ši liga turi būti diagnozuota gydytojo ir tuomet reikia kreiptis į sertifikuotą žindymo konsultantę – ji galės jums padėti susitvarkyti su šia situacija ir neatsisakyti žindymo.
Jei jūsų žindomas kūdikis tiesiog atpylinėja:
Stebėkite savo mažylio alkio ženklus, nesilaikykite jokio maitinimo grafiko, stenkitės maitinti dažnai, pažadinkite ir pasiūlykite krūtį, jei, tarkime, miega ilgiau nei 3 val. naktį, tuomet jis nebus toks peralkęs ir valgys ramiau.
Maitinkite kuo įmanoma statesnėje padėtyje, pamaitinusios palaikykite kurį laiką stačiai, dažnai atrūginkite, elkitės švelniai, be staigių judesių, nepulkite iškart keisti vystyklo (ir kelti kojytes į viršų).
Stenkitės maitinti kuo įmanomą ramesnį kūdikį ir kuo ramesnėje aplinkoje, kad jis nesisukiotų ir būtų ramus prie krūties.
Jei jums pienas teka per stipriai, – maitinamas kūdikis turi būti ne po krūtimi, o virš jos. Tinkamos maitinimo pozos: gulint ant nugaros ir padėjus vaiką virš savęs ant pilvuko arba sėdint ir laikant jį stačiai. Pirmąsias stiprias čiurkšles išleiskite ranka lauk, maitinkite vaiką tik iš vienos krūties, kad ją gerai ištuštintų.
Peržiūrėkite savo ir mažylio (jei jis jau primaitinamas) maistą. Pašalinus netinkamus maisto produktus ir papildus, situacija gali labai pasikeisti.
* IBCLC laikosi profesinio elgesio kodekso ir jai už šį straipsnį nėra sumokėta nei paties žurnalo, nei bet kokių jame besireklamuojančių kompanijų.
„Mamos žurnalas“
