Didžioji dalis žmonių, išgirdę žodį „cholesterolis“, pirmiausia galvoja apie padidintus skaičius kraujo tyrimo lape. Tačiau gydytojai pabrėžia – vieno rodiklio nepakanka, kad tiksliai įvertintume širdies ir kraujagyslių riziką. Kodėl svarbu žiūrėti plačiau ir kaip galima padėti organizmui? Į dažniausiai kylančius praktinius klausimus atsako šeimos gydytoja, endobiogenikė Evelina Rudzikienė.
- Gydytoja, kodėl žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį svarbu vertinti ir kitus rodiklius kraujo tyrime (lipidogramoje)?
Vien bendras cholesterolio skaičius mažai ką pasako. Reikia žiūrėti, kiek jame yra „gerojo“ (DTL) ir „blogojo“ (MTL) cholesterolio, koks jų santykis. Taip pat svarbūs trigliceridai, uždegimo rodikliai. Be lipidogramos, verta pasižiūrėti apolipoproteina A, B ir jų santykį (rodo kiek „blogo“ cholesterolio transportuojama į kraujagysles), didelio jautrumo CRB (uždegimą), ALT/AST (kepenų veiklą), homocisteiną (uždegimą, širdies ligų riziką), gliukozę, insuliną ir jų santykį- rezistencija insulinui ir cukrinio II tipo diabeto rizika. Tai padeda suprasti bendrą kraujagyslių ir organizmo būklę, tiksliau įvertinti insulto, infarkto ar kitos kardiologinės ligos išsivystymo rizikas.
- Kokiais atvejais įmanoma kontroliuoti cholesterolį pasitelkiant gyvenimo būdo pokyčius, papildus, o kada jau būtinai reikia vaistų?
Jei MTL („blogasis“) cholesterolis padidėjęs iki maždaug 20–30 %, dažnai užtenka koreguoti gyvenimo būdą: mitybą, įtraukti cholesterolio kontrolei skirtus papildus, judėjimą, miegą, streso valdymą. Bet jeigu rodikliai aukštesni, kartu su padidintais kitais rizikos veiksniais, – gydymo vaistais atidėlioti nereikėtų.
- Kodėl cholesterolio kontrolė – tai ne tik skaičių mažinimas?
Cholesterolio padidėjimas atspindi pakitusią medžiagų apykaitą, kuri veda link širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo. Jo padidėjimas yra viena iš metabolinio sindromo sudedamųjų, kartu su gliukozės padidėjimu, nutukimu. Kuo daugiau rizikos veiksnių, kuo daugiau metabolinio sindromo požymių – tuo didesnė rizika pažeisti kraujagyslių sienelę, kur pradeda vystytis siaurinančios aterosklerotinės plokštelės ir formuotis trombai. Yra rizikos veiksnių, kurių mes negalime pakeisti – lytis, amžius. Tačiau yra veiksnių, kuriuos sveiku gvenimo būdu, tinkamu maistu, individualiai parinktais maisto papildais galime stipriai sumažinti.
Dėl to svarbu rinktis sprendimus, kurie ne tik mažina cholesterolio skaičių tyrimo lape, bet ir gerina kraujotaką, apsaugo kraujagyslių sieneles, apsaugo nuo trombų, slopina uždegiminius procesus kraujagyslėse, palaiko kraujagyslių elastingumą bei mikrocirkuliaciją.
- Kokios medžiagos svarbios kompleksiniam cholesterolio reguliavimui?
Tokių medžiagų daug. Savo praktikoje prioritetą skiriu daugiafunkcinėms formulėms, kuriose suderinti sinergiškai veikiantys komponentai. Pavyzdžiui, deriniai su natokinaze, monakolinu K, polifenoliais, polikosanoliu gali padėti ne tik „numušti“ “blogąjį“ cholesterolį, bet ir padėti kraujotakai, apsaugoti nuo trombų, slopinti uždegimus. Padidėjusius trigliceridus efektyviai reguliuoja stiprios koncentracijos žuvų taukai.
- Ką toliau daryti žmogui, kuris jau pasiekė gerus cholesterolio rezultatus vartodamas papildą?
Tokiu atveju reikia palaikymo – kad rodikliai negrįžtų į blogąją pusę. Siūlyčiau formules, kurios turi stiprių, plataus poveikio antioksidantų, pavyzdžiui, astaksantino iš dumblių, hidroksitirozolio iš alyvuogių, Q10, taninų, proantocianidinų iš vynuogių sėklų ekstrakto ir pan.. Jie ne tik padeda kraujagyslių sistemai, saugoja širdį, bet ir lėtina ląstelių senėjimo procesus.
- Kaip sužinoti, ar maisto papildas skirtas cholesterolio kontrolei veikia?
Geriausias būdas – pasidaryti lipidogramą po 3 mėnesių vartojimo. Jei pokyčių nėra, verta tęsti iki 6–12 mėn. Jei vis tiek niekas nesikeičia – reikia ieškoti priežasčių: gal kepenims reikia pagalbos, gal išsibalansavusi gliukozės apykaita, gal trūksta vitamino D, gal yra kitų medžiagų apykaitos sutrikimų.
Rinkdamiesi papildą išmokime skaityti etiketes. Ieškokite veikliųjų medžiagų sudėties miligramais, atkreipkite dėmesį į ekstraktus – standartizuoti bioaktyvūs ekstraktai reiškia, kad vartodami gausite tikslų veikliosios medžiagos kiekį, o tai labai svarbu siekiant efektyvaus sveikatos pokyčio.
- Ar galima papildus derinti su vaistais skirtais cholesterolio mažinimui?
Taip, ir net rekomenduotina. Vertinti deriniai pavyzdžiui su natokinaze, hidroksitirozoliu, astaksantinu, taninais ar vynuogių sėklų polifenoliais ir pan. Jie gali padėti kompensuoti vaistų šalutinį poveikį, gerinti kraujotaką ir saugoti širdies ir kraujagyslių sistemą nuo oksidacinės pažaidos.
Vartojant statinus būtina kartu naudoti koenzimą Q10, vitaminą D. Su vaistais nereikėtų kartu vartoti maistų papildų su monakolinu K dėl galimų sąveikų.
- Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie nori pradėti kontroliuoti cholesterolį, bet niekaip neprisiruošia?
Širdies ir kraujagyslių ligos neatsiranda čia ir dabar. Tai yra dešimtmečių netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Gaila, bet Lietuvos statistika yra labai liūdna. Per metus dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta 10 000 žmonių – tai vidutinio dydžio miestas kaip Prienai ar Elektrėnai- per metus! Šios mirtys yra išvengiamos. Ir pokytį galite pradėti jau dabar. Šalia gyvenimo būdo įpročių keitimo, tinkamai parinkti maisto papildai gali būti puiki pradžia.
Susiję straipsniai
