Kas su mumis vyksta kai jaučiame stresą? Kaip sau galime padėti ir į ką atkreipti dėmesį pataria MRU mokslininkas Psichologijos instituto profesorius Danielius Serapinas.
Lėtinis stresas per psichikos ir kūno ryšį sukelia ilgalaikius neurobiologinius pokyčius
Pats stresas nėra neigiamas procesas, nes dar mokslininko Hanso Selje aprašytas streso mechanizmas paaiškina, jog jis padeda organizmui prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos.
Streso metu, antinksčiai sekretuoja kortizolį, o simpatinės nervų sistemos (NS) mediatoriai (adrenalinas, noradrenalinas) mobilizuoja gliukozę ir riebiąsias rūgštis, aktyvuoja širdies veiklą ir kitas sistemas tam, kad kovotų su streso faktoriais ir malšintų streso sukeltą būseną. Dėl to, daug kas priklauso ir nuo mūsų reakcijos į stresinius veiksnius. Tad, jei stresinė situacija nepraeina, užsitęsęs stresas pradeda kenkti organizmui.
Tačiau lėtinis stresas per psichikos ir kūno ryšį sukelia ilgalaikius neurobiologinius pokyčius: išsivysto polinkis į nuotaikos ir miego sutrikimus, skatinamas persivalgymas ir kitokie sveikatai nepalankūs veiksniai, pritrūksta kontrolės, išsivysto struktūriniai centrinės nervų sistemos pokyčiai bei įvairios ligos.
Pasak MRU profesoriaus, netgi cholesterolio padidėjimas kraujotakoje yra streso, o ne persivalgymo pasekmė, nes daugiau nei 70 % cholesterolio – pagamina pats organizmas, o su maistu gauname tik trečdalį kraujotakoje cirkuliuojančio cholesterolio. Streso hormonas kortizolis skatina maistinių – energetinių medžiagų, tuo pačiu ir cholesterolio gamybą. Taip pat, labai svarbus autonominė nervų sistemos vaidmuo, nes streso metu, pakyla gliukozės kiekis kraujyje, didėja arterinis kraujospūdis, dažnėja pulsas ir intensyvėja oksidaciniai procesai ląstelių membranose. O tai skatina ir lėtinių uždegiminių ligų (ypač sąnarių) riziką. Be to, stresas bei neigiamos emocijos slopina žmogaus imuninę apsaugą. Įvairios stresinės situacijos, pavyzdžiui, egzaminai studijų metu, gali lemti praeinančius imuninius pokyčius, dėl kurių padidėja tikimybė sirgti infekcinėmis ligomis. Įrodytas ir depresijos bei imuninės sistemos ryšys. Depresija ir frustracija (nusivylimas) bei neigiamos emocijos sukelia imuninės sistemos funkcijos sutrikimus ir didina riziką užsikrėsti infekcine liga bei aktyvina uždegiminius procesus, pailgina organizmo atsistatymo po ligos (regeneracijos) trukmę.
Pokyčius gyvenime įtakoja ir neigiamos emocijos
Anot profesoriaus, gyvenimo įtampą patiriantis žmogus, priverstas gyventi autopiloto režimu, kad nereikėtų nuolat spaudyti greičio ir stabdžio pedalo. „Jis tiesiog „važiuoja“, t. y. gyvena ir veikia tuo pačiu ritmu. Dėl šios priežasties žmonės nebemato kas vyksta aplink. Toks „autopilotas“ labai reikalingas žmogaus fizinei veiklai, nes daugelį fizinių veiksmų mes atliekame automatiškai. Tačiau psichologinėje veikloje jis atima iš žmogaus galimybę stebėti savo būsenas, įsijausti į tai ką daro. Dėl to, tam, kad pajustume savo veiklos (tiek asmeninės, tiek darbinės) teikiamą džiaugsmą, turime joje būti sąmoningi, nes tuo metu smegenyse išsiskiria dopaminas, sukeliantis malonumo jausmą“, – sako D. Serapinas. Šis jausmas prarandamas „perdegimo“ sindromo atveju: žmogus kasdien eina į darbą, sąžiningai jį atlieka, darbo rezultatai geri, bet jis visiškai nesidžiaugia tuo, o viską daro mechaniškai. „Todėl būtina stengtis vienu metu užsiimti viena veikla, tai yra vengti taip vadinamo „multitasking‘o“, – pabrėžia MRU profesorius.
Žmogaus specialybės (arba jo veiklos) pasirinkimas pagal jo gabumus – viena iš būtiniausių jo asmeninės laimės sąlygų. Tik mėgstamas darbas ir patinkanti veikla suteikia laimę ir pasitenkinimą.
Dirbti „ne savo darbą“ sunku, nes dingsta interesas, žmogus greičiau pervargsta ir persitempia. Dėl to, jokios gėrybės ar atlygis negali pakeisti žmogui darbo džiaugsmo ir pasitenkinimo savo reikalinga veikla gyvenime. Pasak D. Serapino, malonių emocijų patiriama tada, kai smegenys patvirtina, kad vienokie ar kitokie veiksmai buvo sėkmingi, o jų rezultatai yra teigiami. Ir priešingai: neigiamos emocijos – tai smegenų signalai, rodantys, jog tam tikri sprendimai ar veiksmai buvo netobuli, menkaverčiai, jog teigiamas tikslas nepasiektas. „Tai verčia kažką keisti gyvenime, lemia tolesnius ieškojimus bei naujus sprendimus, kurie būtų prasmingesni ir labiau atitiktų vidinį poreikį“, – pabrėžė profesorius.
Kaip išvengti streso dirbant nuotoliniu būdu
Daug kas priklauso ir nuo žmogaus reakcijos į stresinius veiksnius. Streso valdymo technikos, keičiančios mūsų reakciją ir susitvarkymo su stresu būdą, bei adaptaciniai mechanizmai yra itin svarbūs mažinant streso poveikį organizmui. Pavyzdžiui, tam tikri fiziniai pratimai padeda valdyti stresą. Vienas iš būdų – lėtas, gilus diafragminis kvėpavimas: įkvėpti per 5 sekundes, iškvėpti per 5 sekundes. Naudingas ir kelių sekundžių bandymas iškvėpti, esant uždariems kvėpavimo takams, kurio metu susidaro teigiamas slėgis krūtinės ląstoje. Padeda ir vėsus dušas ar net dainavimas.
Anot MRU mokslininko Psichologijos instituto profesoriaus Danieliaus Serapino, dirbant nuotoliniu būdu, siekiant išvengti streso, svarbu riboti virtualių susirinkimų kiekį ir stengtis į darbo dienotvarkę įtraukti privalomas pertraukas – kas 1,5 valandos reiktų daryti bent 15-30 min. pertrauką, nes tuomet atsistato ne tik fiziologiniai procesai, bet sumažinamas neigiamas sėdimo gyvenimo būdo poveikis genetinėms ląstelių sritims – telomerams, atsakingiems už ląstelių atsistatymą ir jaunatviškumą. Taip pat svarbu žinoti streso valdymo technikas, padedančias pakeisti mūsų reakcijas ir sumažinti streso poveikį organizmui.
Streso prevencijai be galo svarbus ir žmogaus mąstymo būdas, bei tinkamas jo ugdymas. MRU profesorius sako, kad kiekvienoje situacijoje galima įžvelgti tiek neigiamų, tiek teigiamų aspektų. „Svarbu pabandyti įžvelgti tai, ko konkreti gyvenimiška situacija galėtų išmokyti. Per dieną svarbu pastebėti, kas įvyko teigiamo, prasmingo ir tarsi sudaryti pozityvių dienos įvykių dienoraštį. Baigiantis dienai, teigiamai veikia ir dėkingumo ritualas už tai, ką konkreti diena, kupina įvykių ir žmonių, mums suteikė“.
Gerą savijautą lemia ir žmogaus mąstymo tipas
D. Serapinas sako, kad netgi nepriklausomai nuo amžiaus, egzistuoja naudingi ir nenaudingi mąstymo tipai, lemiantys gerą savijautą. „Reikėtų vengti mąstyti principu „juoda-balta“, nes toks mąstymas veda prie perfekcionizmo. Šio principo esmė – jei viskas pavyko 100 procentų, tai yra balta, o jei kelių procentų pritrūko, tai jau „juoda“ arba katastrofa. Reikia žinoti, kad iš tiesų yra ir daug spalvų ir jų atspalvių. Tai reiškia, kad ne viską gyvenime pavyksta pasiekti iš karto ir patirti taip, kaip buvo suplanuota“, – pabrėžia pašnekovas.
Profesorius sako, kad labai svarbu ir verta atskirti ribą tarp darbo dienos pabaigos ir laisvo laiko skirto buičiai ar laisvalaikiui. Ne visada tai būna lengva padaryti, bet jau supratus to svarbą ir iškėlus sau tikslą pasiryžti, tai atlikti pasidaro paprasčiau. Per pertraukas ir po darbų kuo daugiau būti lauke gryname ore.
„Dirbant nuotoliniu būdu, žmogus yra pastoviame elektromagnetinių bangų poveikyje, jautresniems tų bangų poveikiui žmonėms gali kilti netgi galvos skausmų, ar padidinto dirglumo periodu. Būnant gamtoje, neutralizuojamas perteklinis elektromagnetinių bangų poveikis, žmogaus ląstelės atsigauna, atsistato ląstelės membranoje ir tuomet žmogus atstatęs savo darbingumą, būna vėl pasiruošęs darbui”, – pataria MRU profesorius D. Serapinas.
