Prieš 10 metų nėštumo priežiūros srityje įvyko proveržis – atsirado naujas tyrimas, kuris anksti ir tiksliai galėjo pasakyti beveik viską apie būsimą vaisių, pasiremdamas jo DNR medžiaga. Tyrimas buvo pavadintas raidžių junginiu NIPT (non-invasive prenatal test), ir prasidėjo jo kelionė.
Netrukus NIPT atsirado ir Lietuvoje. Viena pirmųjų jį pradėjo siūlyti klinika „InMedica“. Jų atstovaujamas NIPT tyrimas „Natera Panorama“ iki šiol laikomas vienu tiksliausių pasaulyje. Žurnale apie NIPT rašėme daug kartų – tyrimas dinamiškas, vis labiau prieinamas ir jau vadinamas rutininiu.
Kalbiname gydytoją genetiką, profesorių Danielių Serapiną, kuris „prie NIPT vairo“ Lietuvoje stovi nuo pat tyrimo atsiradimo. Klinikoje atliktas ne vienas tūkstantis NIPT tyrimų, todėl yra ką apibendrinti.
Profesoriau, NIPT norėtų pasidaryti kiekviena nėštukė, tačiau tyrimas nėra pigus. Ar nėra žinių, kad jį kompensuos valstybė, kaip daroma kitose pasaulio šalyse?
Tiesa, kad dabar NIPT tapęs rutininiu tyrimu, nes lengvai prieinamas ir po truputį pinga, tai būdinga daugumai su technologijoms susijusių dalykų. Kuo tyrimas pigesnis, tuo dažniau atliekamas, o kuo dažniau atliekamas, tuo daugiau apie jį galima pasakyti ir apibendrinti. Tad visi suinteresuoti, kad jis taptų pigesnis.
Skandinavijoje, JAV, kai kuriose kitose šalyse šis tyrimas kompensuojamas. Kodėl? Atsakymas paprastas. Tose šalyse laboratorijos pačios atlieka šiuos tyrimus, kai tuo tarpu mes Lietuvoje dar negalime to padaryti. Moters kraujas siunčiamas į vienokią ar kitokią užsienio laboratoriją. Norint atlikti šį tyrimą, reikia didelių laboratorinių pajėgumų. Mūsų šalis tam tiesiog per maža. Nors neatmetama, kad po kelerių metų ir mes pajėgsime atlikti šį tyrimą, nes bandymų jau būta.
Mes, genetikai, siekiame, kad tyrimas būtų kompensuojamas bent jau aukštesnės rizikos grupės moterims. Kreipėmės į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kad tyrimą įtrauktų kaip kompensuojamą tai grupei moterų, kurioms jo tikrai reikia. Kol kas poslinkių nematome, nėščiųjų sveikata šiuo metu nėra prioritetas sveikatos apsaugos sistemoje.
Negalėčiau nudžiuginti, kad artimiausiu metu įvyks didelių pokyčių, bet aišku, kad kompensavimas tėra tik laiko klausimas. Eis laikas ir Vakarų šalių pavyzdys vis tiek bus nagrinėjamas.
Mano nuomone, pirmasis etapas, kai NIPT būtų kompensuojamas tam tikrai grupei moterų, neturėtų būti stereotipiškas, kaip siunčiant į Žmogaus genetikos centrą visas 35+ metų nėščiąsias. Atranka galėtų prasidėti nuo labai siauros situacijos, kai NIPT atlikti siunčiamos tos moterys, kurioms riziką parodė biocheminis tyrimas PRISCA, atliekamas genetikos centre. Kai biocheminis tyrimas parodo riziką, paprastai moteris siunčiama tolesniam – šį kartą jau invaziniam – tyrimui dėl chromosominių ligų diagnostikos. Tokioms moterims būtų labai tikslinga kompensuoti NIPT tyrimą iš valstybės lėšų, nes nebereikėtų invazinio vaisiaus vandenų tyrimo.
Beje, atliekant amniocentezę vos 4 moterims iš 300 pasitvirtina diagnozė. Įsivaizduokite, kad likusios 296 moterys šį tyrimą atlieka be reikalo. Nors šio invazinio tyrimo komplikacijų rizika yra nedidelė, turime pagalvoti ir apie moters emocinę būseną, kai jai skiriamas invazinis tyrimas. Skausmas ir galima tyrimo komplikacijos rizika bus niekis, palyginus su vidiniais moters, o kartu ir vaikelio, išgyvenimais laukiant invazinio tyrimo.
Dar per mažai kalbama apie streso, baimės, nerimo įtaką nėštumui. Kiek įmanoma, reikia mažinti kontroliuojamą nerimą. Jau įrodyta, kad streso hormono kortizolio perteklius, užsitęsęs iki 4 savaičių, veikia ir placentos kraujotaką, ir vaikučio širdies darbą, – jo širdies ritmas dažnėja, o tai akivaizdžiai rodo, kad vaikutis jaučia tą patį, ką ir jo mama.
Jūs matote vadinamąjį „NIPT kontingentą“, ar iš tiesų tai tik vyresnio amžiaus nėščiosios?
Iš mūsų apibendrintų duomenų – o turime jau kelis tūkstančius tyrimų analizių – pasitvirtinę atvejai buvo ne vyresnio amžiaus moterims. Chromosomų mutacija gali pasireikšti bet kokio amžiaus moterims, iš esmės tai yra loterija. Chromosomos dėliojasi tarsi kortos, ir jeigu pasitaiko dvi sukibusios, tai lemia papildomą genetinę medžiagą ir chromosominę ligą. Aš labiau sureikšminčiau ne amžių, o moters gyvenseną. Tyrimai parodė, kad jei moteris stengiasi gyventi ir mąstyti sveikiau, o jos gyvenimo būdas harmoningesnis, tai veikia genų lygiu, epigenetiškai. Buvo įrodyta, kad tų moterų, kurios gyveno sveikiau, telomerai (chromosomų galiukai) yra ilgesni.
O kuo telomerai ilgesni, tuo mažesnė 21 chromosomos trisomijos (Dauno sindromo) tikimybė. Kokį laiko tarpą iki pastojimo reikėtų pakoreguoti gyvenseną? Tame tyrime, kurį cituoju, konkrečių terminų nebuvo nurodyta, tačiau iš savo praktikos galiu patarti, kad idealiausia prieš pastojant – 2 metai sveikos gyvensenos, o mažiausiai turėtų praeiti 6 mėnesiai. Tai laikas, per kurį įvyksta ląstelių regeneracija (atsinaujinimas).
Buvo palyginti 29 metų moters, kuri gyveno nesveikai, ir 39 metų moters, kuri gyveno sveikai, telomerai. Pastarosios buvo ilgesni, vadinasi, ji turėjo mažesnę tikimybę susilaukti nesveiko kūdikio, nei 10 metų už ją jaunesnė tiriamoji. Nesutapimas tarp rizikų ir disonansas kalbant apie nėščiosios amžių yra toks didelis, kad jokio vidurkio numatyti negalima. Kaip ir visa medicina juda personalizuota kryptimi, taip ir čia – kiekviena moteris yra unikali.
O vyresnė yra ir psichologiškai stipresnė, ir sąmoningesnė, labiau savimi rūpinasi, nes yra motyvuota. Tad noriu padrąsinti 40 metų būsimąsias mamytes, nes matau tikrai gerus rezultatus.
Konsultuodamas nėščias moteris, išklausote jų baimių, nuogąstavimų. Ar dažnai NIPT atliekamas tiesiog „dėl šventos ramybės“?
Su kiekviena atėjusia tirtis moterimi pabendraujame, ir būna tikrai įdomių atvejų. Štai moteriai 27 metai, ir ji klausia – ar jai daryti NIPT tyrimą? Surenku genetinio medžio istoriją, įvertinu kitus veiksnius, lieka tik pradžiuginti, kad padidėjusios rizikos visiškai nėra. Bet jei moteris vis tiek nerimauja, neatkalbinėjame – ji gali tyrimą atlikti. Jeigu moteris ir neturi visiškai jokių rizikų, chromosominių ligų tikimybė yra 1 iš 1000. Nedidelė, bet vis tiek yra.
Klinikoje „InMedica“ siūlomi keli NIPT paketai – bazinis ir išsamesnis. Kokį moterys dažniausiai renkasi?
Dažniausiai renkasi visą paketą, nes kainų skirtumas nėra didelis. Platesniu tyrimu nustatome ne tik chromosomų ligas, bet ir mikrodelecinius sindromus (mikrodelecija – nedidelė trūkstama chromosomos dalis). Analizuojant NIPT tyrimus, mikrodelecijų nustatymo tikslumas yra mažesnis, nei nustatant chromosomines ligas. Laboratorijos dažniausiai nustato mikrodelecijos riziką, o kiek iš tų atvejų pasitvirtina, – parodo laboratorijos tikslumą.
Mūsų „Nateros“ tikslumas tikrai geras, nes nebuvo perteklinių diagnozuotų mikrodelecijų atvejų.
Kodėl svarbu iš anksto žinoti apie vaisiaus mikrodelecijas? Papasakosiu atvejį. Nustatėme riziką Prader-Willi sindromui (15 chromosomos mikrodelecija), atvejis buvo patvirtintas invaziniu tyrimu. Kuo anksčiau šis sindromas diagnozuojamas, tuo geresnės išeitys, tada po gimimo iškart pradedamas gydymas augimo hormonu, ir vaikutis auga visiškai normalios raidos. Be gydymo, metukų kūdikiui išryškėja antsvoris, vėluojanti raida, specifinės veiduko ypatybės.
Deja, stebint ultragarsu, mikrodelecijos nerodo jokių pakitimų – nei kaulų defektų, nei augimo atsilikimo. Vienintelis Prader-Willi sindromo požymis iki gimimo gali būti silpni vaisiaus judesiai.
Lietuvoje NIPT paslaugą teikia vis daugiau įstaigų, ką patartumėte renkantis – kuo pasidomėti?
Reikia atlikti namų darbus. NIPT atlieka daug laboratorijų, be to, rinkoje atsirado kiniškų tyrimų, o jų kokybė visiškai kitokia. Tarkime, pas mus iš 1000 atvejų buvo viena paklaida, o būna laboratorijų, kai paklaida pasitaiko viena iš kelių šimtų. Namų darbai paprasti – Lietuvoje tyrimas neatliekamas, jis siunčiamas į kokią nors užsienio laboratoriją, tad moters darbas – pasidomėti, ar ta užsienio laboratorija turi bent 7 metų darbo patirtį NIPT srityje.
Teko domėtis viena Kipro laboratorija, kuri skelbia 100 proc. tikslumo tyrimą iš vos 600 atvejų. O koks bus tikslumas iš 2000–5000, 10 000 atvejų? Tad sveikatos raštingumą moterys turi kelti, ir ne tik prenatalinėje srityje. Šiais laikais sveikatos raštingumas, sakyčiau, privalomas – reikia domėtis, kaip veikia organizmas, kaip jį veikia vaistai, tada bus galima labiau kontroliuoti situaciją. Laboratorijos patikimumą atspindi atsiliepimai, įdirbis ir tyrimų imtys.
Noriu pasidžiaugti, kad iš visų Lietuvoje šiuo metu siūlomų NIPT tyrimų, mūsų „Natera Panorama“ tyrimas yra tiksliausias, nepasitaikė vadinamųjų „klaidingai teigiamų“ atsakymų. Be to, iki šiol šis NIPT testas vienintelis gali nustatyti chromosomų sutrikimą – triploidiją (kai visų chromosomų rinkinys būna ne dvigubas, o trigubas).
Labai svarbu ir tyrimo interpretacija – kas jį paaiškina, kaip paaiškina. Mūsų klinikoje kiekviena moteris po tyrimo turės išsamų pokalbį su gydytoju genetiku. Jeigu situacija neaiški, bus išdiskutuota, ką tyrimo atsakymas gali reikšti, ar reikia jaudintis, ar tai normos variantas. Juk ne visi tyrimai rodo „liga“ arba „ne liga“, daugumai tyrimų reikalinga interpretacija.
Pabaigoje paklausiu – ar lietuvių genai geri, lyginant su kitų tautų?
Tikrai turime kuo pasidžiaugti, nes lietuviai, ypač žemaičiai, išlaikę vientisą genominį rinkinį, kuris išliko itin mažai permaišytas su kitomis tautomis. Gal ne veltui žemaičiai vėliausiai apsikrikštijo, ne veltui parodė savo tvirtumą. Mūsų dominuojanti kraujo grupė pirma, o ji labai stipri. Net sergant koronavirusine infekcija pirma kraujo grupė turėjo stiprią apsauginę funkciją, buvo mažesnė komplikacijų rizika. Genus iš protėvių lietuviai gavo labai gerus, tačiau gyvensena, streso lygis, išgyvenimai mūsų sveikatą pakoregavo, nes mūsų telomerai yra trumpesni, palyginti su Vakarų Europos gyventojų. O tai yra išorinių veiksnių įtaka genams. Mūsų genetinis potencialas didžiulis, tik reikia daugiau dėmesio skirti savo ir kitų emocinei sveikatai.
Ačiū už pokalbį.
Parengė Neila Ramoškienė
Kontaktai registruotis pas gydytoją prof. Danielių Serapiną: „InMedica“ Santariškių klinikoje, P. Baublio g. 2, Vilnius. Registratūros telefonai: Tel.: 8*655 38 997, 8*5 27 77 778
Ką turėtų žinoti apie NIPT naujos nėštukės
NIPT – tai vaisiaus DNR tyrimas, atliekamas nuo 9 nėštumo savaitės. Jau pirmomis nėštumo savaitėmis mamos kraujyje ima cirkuliuoti vaisiaus laisvos DNR fragmentai. Nuo 9 savaitės jų jau yra pakankamai, kad galima būtų nustatyti vaisiaus DNR, sužinoti, ar yra pakitusių genų, mutacijų.
Tyrimo rezultatai gaunami po 7–10 dienų.
Anksčiau vaisiaus sveikatą genetikai vertino pagal biocheminį nėščiosios kraujo tyrimą, vadinamą PRISCA, atliekamą nuo 11–14 savaitės. NIPT testas yra pranašesnis, nes yra ankstyvesnis ir tikslesnis.
NIPT testas „Natera Panorama“ pateikia įvertinimą dėl Dauno, Edvardso, Patau sindromų, triploidijos, šių lyties chromosomų pakitimų: Ternerio, Klainfelterio, Džekobo, TRIPLX sindromų. Iš to paties kraujo mėginio galima atlikti platesnį testą dėl mikrodelecijos sindromų. Ir tai dar ne viskas – dabar NIPT „Natera“ testai jau gali įvertinti genetines vaisiaus ligas, lemtas smulkiausių DNR grandinės mutacijų. Šios ligos priklauso monogeninių sindromų grupei, paveldimų autosominiu dominantiniu metodu.
Susiję straipsniai
