Pasikeitusi kasdienė rutina ir išsibalansavęs darbo ir poilsio režimas – tik keletas priežasčių galinčių lemti suprastėjusią psichinę savijautą. Psichiatrė ir psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė vardija depresijos priežastis.
Pasak psichiatrės ir psichoterapeutės Ramunės Mazaliauskienės, nerimas, depresija – tai psichikos sutrikimai, kurie glaudžiai susiję ne tik su psichologiniais ir socialiniais, tačiau ir su biologiniais faktoriais. „Kai kuriems psichikos sutrikimams, ypač nuotaikos sutrikimų grupei, yra būdingas tam tikras sezoniškumas. Šiltuoju metų laiku kai kuriems žmonėms gali paūmėti nuotaikos sutrikimo simptomai. Dažniausiai – depresija, tačiau gali būti ir atvirkštinė būsena – labai pakili nuotaika, kuri vadinama manija, o jei silpniau išreikšta, – hipomanija“, – paaiškina psichoterapeutė.
Kartais sezoniniai svyravimai pasireiškia labai subtiliai – tai nebūtinai akivaizdus nuotaikos sutrikimas, tačiau gali būti sutrikęs miegas ar atsirasti kokie nors fiziniai simptomai. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie sako, kad jiems paūmėja skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa.
Be to, psichiatrė pastebi, kad nuotaikos nebuvimas išryškėja viskam atgimus, pražydus ir nušvitus, todėl tokią būseną tampa sunkiau išgyventi nei niūriuoju metų laiku.
Farmacininkai pastebi, kad šiais metais klientai vaistinėse dažniau nei tokiu metu pernai ieško psichinei sveikatai gerinti skirtų preparatų. „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad ypač pavasario pradžioje buvo fiksuojamas išaugęs susidomėjimas maisto papildais nervų sistemai. Klientai dažnai ieškodavo priemonių, kurios padėtų įveikti nerimą, nemigą, kai kuriems būdavo sunku susikaupti, atsipalaiduoti.
Visuomenės psichikos sveikatos pokyčius pastebi ir psichiatrė. Anot jos, ryškiausias pokyčių požymis – ilgalaikis stresas. „Jei pirmaisiais pandemijos mėnesiais visi mobilizavosi, galvodami apie laikinumą toliau planavo savo gyvenimą, tai pastaruoju metu paaiškėjo, kad įprastinis planavimas neveikia, gyvenimas pasidarė pernelyg neprognozuojamas, nenuspėjamas. Ūmus stresas praėjo, atėjo lėtinio streso – su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – laikotarpis“, – pastebi ji.
Labiausiai paveikti – jauni žmonės
Pastebima, kad stipriai auga nerimo sutrikimų skaičius, padaugėjo piktnaudžiavimų alkoholiu. Pasak psichiatrės, ilgalaikis užsidarymas sumažino svarbių socialinių kontaktų skaičių, o socialiniai faktoriai lygiai taip pat, kaip ir biologiniai ir psichologiniai, yra atsakingi už mūsų psichikos sveikatą. Su ypač dideliais iššūkiais susiduria jauni žmonės, kurių emocinę būklę blogina neapibrėžta situacija susijusi su studijomis, prarastu darbu ar sumažėjusiomis pajamomis.
Dažnas psichinės sveikatos sutrikimas gali būti ir depresija, kuri, anot specialistės, yra lemiama biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių, todėl nereikėtų pamiršti nei vieno iš jų.
„Net labai „stiprus“ žmogus, neturintis giminėje jokio paveldimumo psichikos ligomis, tačiau praradęs darbą, netekęs artimų žmonių, gali į tai sureaguoti depresija. Iš kitos pusės, žmogus, kurio gyvenime „viskas labai gerai“, kai kuriais atvejais gali susirgti depresija, jei yra tam tikra genetinė predispozicija sirgti tokiu sutrikimu“, – įspėja gydytoja.
