Kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad riebią žuvį – pavyzdžiui, lašišą, skumbrę, silkę ar sardines – 2–3 kartus per savaitę ar dažniau valgo vos 6 proc. lietuvių. Kitaip tariant, net 94 proc. šalies gyventojų nesilaiko gydytojų rekomenduojamo riebios žuvies vartojimo dažnumo ir dėl to galimai negauna pakankamo kiekio Omega-3 riebalų rūgščių – nepakeičiamų maistinių medžiagų, kurios būtinos mūsų organizmui.
Žuvies suvartojimas – stipriai nepakankamas
„Nors apie nepakankamą riebios žuvies ir Omega-3 riebalų rūgščių suvartojimą galėjome nuspėti, tikrai nesitikėjome, kad skaičiai bus tokie drastiškai maži. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų duomenimis, 2022 m. statistinis Lietuvos gyventojas per metus suvartojo nepilnus 29 kg žuvies ir jūros gėrybių. Nuo šios srities pasaulio čempionų islandų, kurie vidutiniškai suvartoja 85,5 kg, atsiliekame beveik tris kartus“, – pastebi apklausą inicijavusios, „Möller‘s“ prekės ženklą valdančios bendrovės „Orkla Care“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims Rūta Lajauskienė.
Pagal tuos pačius duomenis, Lietuva atsilieka ir nuo Skandinavijos valstybių, kuriose per metus žuvies ir jūros gėrybių suvartojama nuo 30 iki 50 kg. Tiesa, lietuviai lenkia artimiausius Baltijos kaimynus: latviai vidutiniškai per metus suvartoja 24,5 kg, o estai – tik 12,9 kg.
„Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, jog kelis kartus per savaitę riebią žuvį dažniau valgo aukštesnio išsilavinimo ir šeimas sukūrę respondentai. Pasak apklausos rezultatų, riebios žuvies suvartojimas auga ir vyresnėse amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, jei 18–55-erių metų amžiaus respondentų grupėse riebią žuvį kelis kartus per savaitę valgančių žmonių dalis siekia nuo 4 iki 5,2 proc., tai 56-erių metų ir vyresnių apklaustųjų grupėje ši dalis išauga kone dvigubai – iki 9 proc.
Kas yra Omega-3 rūgštys ir kam jos reikalingos?
Omega-3 yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių žmogaus organizmas pasigamina tik minimalų kiekį. Pagrindinis jų šaltinis yra būtent riebios žuvys – lašišos, skumbrės, sardinės ar silkės. Pagrindinės šių rūgščių formos – eikozapentaeno rūgštis (EPR/EPA) ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR/DHA) – pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir daro įtaką daugybei mūsų organizmo procesų bei funkcijų.
„Dauguma žmonių žino, kad Omega-3 gerina širdies veiklą, bet jų poveikis ir svarba mūsų organizmui – kur kas didesni. Šios rūgštys taip pat teigiamai veikia nervų sistemą, smegenų veiklą, padeda išlaikyti normalią imuninės sistemos funkciją, gerina regėjimą, nuotaiką, kaulų ir raumenų būklę, prisideda prie cholesterolio ir kraujospūdžio sureguliavimo, yra svarbios odai ir akių tinklainei“, – pasakoja vaistininkė Edita Stankevičiūtė.
Jos teigimu, sveikam suaugusiajam per dieną rekomenduojama suvartoti 250–500 mg EPR ir DHR rūgščių – maždaug 1,75–3,5 g per savaitę. Būtent tokį kiekį užtikrina per tokį laikotarpį suvalgomi 2–3 riebios žuvies patiekalai. E. Stankevičiūtė apgailestaudama pastebi, kad šių mitybos taisyklių laikosi labai nedaug žmonių.
Omega-3 trūkumo pavojai
Kai organizmui trūksta Omega-3 rūgščių, žmogui išauga širdies ir kraujagyslių ligų pavojus bei didėja smegenų ir nervų pažeidimo tikimybė. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama ir apie tai, kad šios rūgštys turi įtakos ilgaamžiškumui – nes lengvina uždegiminius procesus ir skatina ląstelių veiklą. Omega-3 gelbsti ir stiprinant imunitetą, o jų trūkumas gali būti skaudančių sąnarių, sausesnės odos, pastebimai svyruojančios nuotaikos, didesnio kraujospūdžio ar pablogėjusios atminties priežastis.
Apie 60 proc. žmogaus smegenų sudaro riebalai. Didelę jų dalį – būtent Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgštys, o ypač DHR rūgštis, būtina normaliai smegenų funkcijai ir nervinių ląstelių struktūrai. Tad neatsitiktinai didesnė DHR koncentracija yra siejama su geresne kognityvine funkcija, atmintimi ir netgi mažesne Alzheimerio ligos ar kitų demencijos formų rizika.
Moksliniais tyrimais taip pat įrodyta, kad Omega-3 padeda reguliuoti ląstelių uždegiminius procesus – būtent šis jų poveikis yra vienas svarbiausių. Šios rūgštys taip pat gali sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas ar autoimuninės ligos, simptomus.
„Omega-3 riebalų rūgštys padeda subalansuoti medžiagų apykaitą ląstelių lygiu ir palaikyti normalią, sveiką organizmo funkcionavimą. Tiesa, tam būtinas ne epizodinis, o sistemingas ir nuolatinis Omega-3 vartojimas“, – pabrėžia vaistininkė E. Stankevičiūtė.
Riebios žuvies alternatyva gali tapti papildai
Nors reikalingas maistines medžiagas įmanoma gauti su maistu, kaip parodė apklausa, to nedaro didžioji dalis Lietuvos gyventojų – dėl laiko stokos, mitybos įpročių ar kitų priežasčių. Specialistai primena, kad reikalingą šių medžiagų dozę galima gauti reguliariai vartojant Omega-3 praturtintus maisto papildus. Svarbiausia tokiais atvejais yra pasirinkti kokybiškus, grynus žuvų taukus ar menkių kepenų aliejų su aiškiai nurodytu EPR ir DHR rūgščių kiekiu.
„Rekomenduojama teikti pirmenybę sertifikuotiems, grynos sudėties preparatams, idealiu atveju – išgautiems iš laukinių žuvų, gyvenančių šaltuose, ypač švariuose vandenyse, kuriais garsėja Norvegija ir kitos Skandinavijos valstybės. Tokios žuvys natūraliai sukaupia daugiau Omega-3 riebalų rūgščių nei auginamos pramoniniu būdu – kadangi minta planktonu ir kitais natūraliais maisto šaltiniais, pasižyminčiais didele šių rūgščių koncentracija“, – pasakoja „Möller‘s“ atstovė R. Lajauskienė.
Vaistininkė E. Stankevičiūtė taip pat atkreipia dėmesį, jog Omega-3 papildus svarbu vartoti tinkamai, kad jie būtų geriau įsisavinami. Papildus geriausia gerti ryte arba per pietus, kartu su maistu, kuriame yra riebalų. Omega-3 papildus vartojant nevalgius, galimas virškinimo trakto diskomfortas.
„Dažniau įtraukite riebią žuvį į savo racioną, rinkitės kokybiškus Omega-3 papildus. Žuvų taukai yra vienas iš kelių maisto papildų, kurie turi būti vartojami nuolat, ištisus metus, o ne vien epizodiškai ar tik tam tikru metų laiku. Tik tokiu atveju Omega-3 poveikis bus išties reikšmingas sveikatai, kuri juk taip pat nėra sezoninė“, – apibendrina R. Lajauskienė.
Kompanijos „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausa apie riebios žuvies vartojimo įpročius buvo atliekama gegužės 18–26 dienomis. Jos metu apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75-erių metų amžiaus.
