Širdies ritmo sutrikimas, arba aritmija – būklė, nustatoma įvairaus amžiaus vaikams ir lemianti pakitusį širdies darbą: per greitą, per lėtą ar nereguliarų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja vaikų kardiologė Loriana Kilaitė sako, kad laiku diagnozuoti ir gydomi ritmo sutrikimai dažniausiai nesukelia ilgalaikių komplikacijų. Dėl šios priežasties yra labai svarbu nespręsti apie vaiko būklę patiems, o kilus įtarimams ar atsiradus skundams kreiptis į specialistą.
„Vaikų organizmai gerai prisitaikantys ir reikia nemažai laiko, kad jų širdis būtų stipriai pažeista, o būklė taptų sunki, tačiau, jeigu pasireiškus aritmijos simptomams vengiama kreiptis pagalbos, laikui bėgant gali išsivystyti sunkios komplikacijos, viena iš jų – širdies nepakankamumas. Užsitęsus ritmo sutrikimui, kraštutiniais atvejais gali atsirasti smegenų, inkstų ir kepenų pažeidimų ar ištikti staigi širdinė mirtis“, – įspėja vaikų kardiologė L. Kilaitė.
Priežasčių daugybė – nuo įgimtų iki įgytų
Gydytoja akcentuoja, kad širdies ritmo sutrikimai pasireiškia visų amžiaus grupių vaikams, o tarp jų ir 1–5 proc. kūdikių per pirmąjį jų gyvenimo mėnesį, tačiau to priežastys ne visada žinomos.
Kartais aritmija gali būti sukeliama organizmo atsako į patiriamą fizinį krūvį, padidėjusio nerimo, apsinuodijimo medikamentais ar vartojamų psichoaktyvių medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio, tabako ar narkotikų. Kitais atvejais širdies ritmo sutrikimų priežastis gali būti atsiradęs karščiavimas, infekcinis susirgimas, atlikta širdies operacija ar dėl per mažo vandens suvartojimo ir padidėjusio prakaitavimo sutrikusi elektrolitų – kalcio, magnio, chloro, fosforo, kalio ir natrio jonų – pusiausvyra organizme.
„Aritmiją gali sukelti paveldėjimas, persirgtos ligos, chirurginės širdies ydų korekcijos ar kiti išoriniai veiksniai. Širdies ritmo sutrikimas gali išsivystyti dėl įgimtų struktūrinių širdies raumens ar laidžiosios sistemos pakitimų bei tokių sindromų kaip WPW, QT sindromas, brugada, polimorfinė katecholaminerginė supraventrikulinė tachikardija ar ankstyvas repoliarizacijos sutrikimas. Paveldėti širdies ritmo sutrikimai dažniausiai pasireiškia mažiems ir ikimokyklinio amžiaus vaikams arba dėl brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių išryškėja paauglystėje“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, vaikų kardiologė.
Svarbu pažymėti, kad aritmiją gali sukelti ir COVID-19 infekcija, dalis pacientų simptomus jaučia iš karto ar praėjus kelioms savaitėms po persirgimo. Kita pavojinga būklė dažniausiai pasireiškia per mėnesį po persirgimo, tai – daugiasisteminis uždegiminis sindromas (DUS), kuris dažnai pažeidžia ir širdį, sukelia per dažną jos plakimą ar permušimus. Tikimybė, kad persirgus pasireikš šis uždegiminis sindromas, yra vienoda tiek sveikiems, tiek širdies problemų turintiems vaikams.
Apie aritmiją išduoda simptomai
Gydytoja sako, kad dažniausiai aritmija pasireiškia staiga atsiradusiu silpnumu, juntamais širdies permušimais, blyškumu ir skausmu krūtinės plote ar alpimu.
„Apie kūdikiams atsiradusius širdies ritmo sutrikimus dažniausiai galima spręsti iš pasikeitusios jų veido odos spalvos, pasunkėjusio kvėpavimo, atpylinėjimo ir padidėjusio vangumo, pavyzdžiui, kai trūksta jėgų žįsti. Be to, vaikai iki 3 metų amžiaus gali greičiau pavargti ir tapti ne tokie smalsūs, ypač bendraudami su bendraamžiais“, – teigia L. Kilaitė.
Mokyklinio amžiaus vaikų (iki 18 metų) tėvams reiktų sunerimti, jeigu jų atžalos pradeda alpti, dusti, prakaituoja daugiau nei įprastai, skundžiasi dažnu širdies plakimu ramybės būsenoje ar po fizinio krūvio, kuris anksčiau buvo įprastas, ima skųstis galvos svaigimu.
„Jeigu pastebėjote, kad jūsų vaikui pasireiškė aritmijai būdingi simptomai ar jums kelia nerimą jo būklė – nedelskite ir kreipkitės į vaikų kardiologą. Jis atliks elektrokardiogramą ir širdies echoskopiją, o prireikus paskirs papildomus tyrimus – visa tai leis nuodugniai įvertinti vaiko sveikatos būklę ir nustatyti tikslią diagnozę“, – pataria L. Kilaitė.
Taikomų gydymo būdų įvairovė
Didžioji dalis aritmijų yra nepiktybinės, kitaip tariant „lengvos formos“ ir nereikalauja ilgalaikio medikamentinio gydymo. Dažnai užtenka gydytojo stebėjimo, o kartais – sumažinti tenkančio fizinio krūvio intensyvumą ir pakoreguoti mitybą. Augant, bręstant širdies laidžiajai sistemai, ritmo sutrikimai gali išnykti.
„Siekiant, kad trumpalaikis ar antrinis – pasireiškiantis dėl kitos ligos – širdies ritmo sutrikimas nepakenktų širdžiai ir nesukeltų komplikacijų, esant poreikiui taikomas medikamentinis gydymas. Dalis aritmijų yra tiek reikšmingos, kad nepriklausomai nuo to, koks yra vaiko amžius, būtina taikyti ilgalaikį gydymą medikamentais ar papildomus intervencinius metodus, tokius kaip abliacija ir kt.“, – aiškina L. Kilaitė.
Gydytoja sako, kad prieš apsilankymą pas vaikų kardiologą tėvai turėtų apgalvoti ir susirašyti jiems rūpimus klausimus, susijusius su vaiko būkle ir pagalvoti, ar šeimoje yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios pasireiškė iki 50-ties metų.
„Labai svarbu vizito metu pakartotinai pasitikslinti, jeigu neaiški diagnozė, jos įtaka kasdienei veiklai ar sunku suprasti, kaip ir kodėl reikia vartoti paskirtus vaistus. Rekomenduoju pasitikslinti dėl diagnozės įtakos fiziniam krūviui ir išsiaiškinti tai, ar jūsų vaikui reikalingi tolimesni vizitai, kas bus atliekama jų metu bei ar reikalingas išankstinis pasiruošimas“, – pataria Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vaikų kardiologė.
Prevencija: kaip tinkamai rūpintis vaiko širdimi?
Anot L. Kilaitės, nors nėra stebuklingos vienos formulės, leidžiančios išvengti vaikams diagnozuojamų aritmijų, tačiau laikantis bendrųjų principų jų pasireiškimo rizika gali sumažėti.
„Svarbu užtikrinti tai, kad jūsų vaikas per dieną gautų lengvą ar vidutinį dinaminį fizinį krūvį – vaikščiotų spartesniu tempu, plaukiotų, bėgiotų ar važinėtų dviračiu. Taip pat reikia sudaryti tinkamą darbo ir poilsio režimą arba leisti tai padaryti pačiam bei pasirūpinti, kad prie ekranų per dieną jis praleistų tik ribotą laiką: 2–5 metų vaikų suminis ekranų laikas neturėtų viršyti 2 valandų, o mokyklinio amžiaus – 3–4 valandų. Be to, tėvai turėtų kalbėtis su vaikais apie rūkymo, psichoaktyvių medžiagų žalą jų organizmui ir padėti jiems suprasti, kokią naudą sukuria sveika gyvensena bei sąmoningai ją pasirinkti“, – sako vaikų kardiologė L. Kilaitė.
Gydytoja priduria, kad labai svarbu paminėti profesionaliai sportuojančius vaikus ir paauglius, nes jie dėl nuolatos patiriamo intensyvaus fizinio krūvio turi būti prižiūrimi pagal specialią programą, kurioje labai svarbią vietą užima širdies ligų profilaktika.
