Jei nosis „bėga“ kiekvienais metais beveik tuo pačiu metu pavasarį ir vasarą, o išnyksta vėlyvą rudenį ar žiemą – galima įtarti, kad ta sloga yra sezoninė alerginė, dar vadinama šienlige.
Sezoninė alerginė sloga yra viena iš alerginių ligų, o alergija yra iškreipta organizmo reakcija į įvairias aplinkoje esančias medžiagas, vadinamas alergenais. Sezoninė alerginė sloga dažniausiai atsiranda staiga, netikėtai – tuo metu, kai alergiškas žmogus „susiduria“ su žiedadulkėmis, į kurias organizmas reaguoja alergiškai.
Kokie alerginės slogos požymiai?
Iš nosies išsiskiria gausios, vandeningos išskyros – „bėga nosis“.
Nosį užgula – jos gleivinės patinsta ir dėl to pasidaro sunkiau kvėpuoti.
Nosį niežti – ligonis nevalingai ją trina, liečia.
Dažnai norisi čiaudėti.
Tuo pačiu metu gali niežėti vokus, parausta, peršti, ašaroja bei bijo šviesos akys.
Gali, ypač vaikams, pakilti temperatūra, skaudėti galvą, niežėti gerklę, gomurį.
Būdinga tai, kad šių požymių atsiradimas neturi jokio ryšio su peršalimu.
Pablogėja bendra savijauta.
Kada susergama?
Organizmas žiedadulkėms įsijautrina po truputį, todėl turintys polinkį sirgti alerginėmis ligomis, šienlige suserga po kelių žydėjimo sezonų. Ligos eiga gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki. Nepriklausomai nuo ligos eigos reikia gydytis taip, kaip paskirta gydytojo.
Statistikos duomenimis, žiedadulkių sukelta alergine sloga serga ne mažiau kaip 7 tūkstančiai suaugusiųjų ir vaikų ir jų nuolat daugėja. Dalis iš jų – apie 40 proc. tuo pačiu metu serga ir alergine bronchų astma.
Kas sukelia sezoninę alerginę slogą?
Sukėlėjai yra žolių, gėlių, medžių žiedadulkės, kurių ore būna daug, kai žydi vienos ar kitos rūšies augalas, medis. Vienas žmogus gali alergiškai reaguoti į vienų augalų, medžių žiedadulkes, kvapus, kitas – į kitų.
Ne kiekviena žiedadulkė sukelia alerginę slogą. Kai kurių medžių, pvz., pušų žiedadulkės yra stambios, akimi matomos ir dėl to dažniausiai nepavojingos. Mikroskopinio dydžio akimi nematomos žiedadulkės kur kas pavojingesnės už stambiąsias.
Žiedadulkes nuo vieno augalo ant kito, taip pat ir gėlių, perneša ne tik vėjas, bet ir įvairūs vabalai, vabzdžiai, bitės. Todėl tuomet, kai žydi tie augalai, kurių žiedadulkėms Jūsų organizmas yra alergiškas, nereikėtų į namus nešti gėlių puokščių, jei jos užaugo lauke (o ne uždaruose šiltnamiuose).
Pavasarinio vėjelio dvelksmas, ypač jei jis yra stipresnis, medžių, žolių žiedadulkes nuneša toli. Todėl važiuojant iš vienos vietos į kitą nuo žiedadulkių pabėgti neįmanoma.
Įrodyta, kad žiedadulkių koncentracija užmiestyje yra didesnė nei mieste, o pati mažiausia – jūros pakrantėse. Sausą vėjuotą dieną žiedadulkių ore kur kas daugiau nei tuomet, kai nepučia joks vėjas, kai lyja, nes lietus jas suriša, „nusodina“. Didžiausia žiedadulkių koncentracija ore yra nuo 10-11 val. ryto iki 20 val. vakaro, o mažesnė – vėlų vakarą ir ankstų rytą.
Yra suaugusiųjų ir vaikų, kurie alergiški ne tik žiedadulkėms, bet ir medžių (ievų, alyvų, jazminų) ir įvairių stipriai kvepiančių gėlių žiedų kvapams.
Kodėl pavasarį parausta ir niežti akys?
Tai alerginis akių junginės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis kartu su šienlige. Uždegimui prasidėti užtenka labai nedidelio kiekio tos rūšies iš žiedadulkių, kurioms žmogus yra jautrus.
Alerginio akių junginės uždegimo požymiai: akių niežėjimas, perštėjimas, ašarojimas, paraudimas, vokų paburkimas. Šie simptomai kartojasi kai tik „susitinkama“ su alergizuojančio augalo žiedadulkėmis ir tęsiasi tol, kol augalas žydi. Dažniausiai alergiją sukelia beržo, alksnio, lazdyno, motiejukų, smilgų, miglės, šunažolių, avižuolių, pelyno žiedadulkės.
Jei vaikas serga alerginiu akių junginės uždegimu, dera kreiptis į gydytoją alergologą ir nelaukti, kol vaikas pradės kasyti akis.
Gydytojas skirs vaistų, pvz., antros kartos antihistamininių preparatų, lašų akims. Jei uždegimas nesunkus, galima 4-8 kartus per dieną lašinti į akis dirbtines ašaras ir dėti šaltus virinto vandens kompresus. Lauke reikia nešioti akinius nuo saulės. Kitų „naminių“ gydymosi priemonių nėra.
Kaip apsisaugoti nuo žiedadulkių?
Venkite kontakto su žiedadulkėmis tų augalų, kuriems esate alergiškas, ir tų, kurie yra panašūs, pvz., esant alergijai alksnių žiedadulkėms, reikia vengti kontakto su lazdynais, beržais jų žydėjimo metu, arba, kai netoleruojamos smilgų žiedadulkės, nereikia būti ten, kur auga motiejukai. Jei pasidaro blogiau, kai sužydi viena iš grūdinių kultūrų, pvz., rugiai, reikia vengti visų žydinčių javų. Kai žydi gluosniai, atsiranda karklų „kačiukai“, reikia vengti kontakto ir su žydinčiais topoliais, vinkšnomis.
Kai žydi medžiai, žolės, piktžolės, gėlės, kurių žiedadulkės yra alerginės slogos priežastis, venkite žydinčių pievų, vejų, nepjaukite žolės, nevartykite šieno, ant jo nemiegokite. Tuomet dera pabūti namuose, ypač saulėtą, vėjuotą dieną po vidurdienio. Būdami namuose užsidarykite langus. Kambarys gali būti vėdinamas užtiesus langą nuolat drėkinama marle.
Išmokite atskirti augalus, kurių žiedadulkėms esate alergiškas.
Nebūkite kaime, kai žydi kenkiantys augalai, atsisakykite išvykų į gamtą.
Žolę prie namų nupjaukite, kol ji nepradėjo žydėti.
Važiuojant mašina neatidarinėkite langų, nesinaudokite ventiliatoriumi.
Atostogaukite vietovėse, kur yra mažiau žiedadulkių – prie jūros, spygliuočių miškuose.
Parėję iš lauko visi šeimos nariai turi pasikeisti viršutinius drabužius, nusiauti, praplauti akis, nosį, plaukus vandeniu – pašalinti prilipusias žiedadulkes.
Neįleiskite į namus naminių gyvūnų (kačių, šunų), kurie visuomet su kailiu atneša daug žiedadulkių.
Venkite uodų, bičių, širšių, vapsvų įkandimų.
Nevartokite medaus, nes jame iki 10 proc. yra įvairių žiedadulkių. Kai kuriems alergiškiems žiedadulkėms žmonėms vien nuo medaus kvapo gali atsirasti sloga ar akių perštėjimas, ašarojimas.
Namuose dulkes valykite kasdien drėgnu būdu.
Veskite dienyną, kuriame įrašykite, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokie ligos simptomai atsirado ir kaip jie pasikeitė vartojant vieną ar kitą vaistą. 2-3 savaites prieš simptomų atsiradimą pradėtas gydymas iki 100 kartų sumažina nosies ir akių gleivinės jautrumą žiedadulkėms.
Kasdien praplaukite vaikučio nosį jūros vandeniu. Rūpinkitės nosies higiena.
Anksti nustačius ligą, vengiant kontakto su žiedadulkėmis, kurioms esate alergiškas, tinkamai ją gydant, atsiranda galimybė nebijoti pavasario vėjelio dvelksmo, džiaugtis žydinčia gamta.
Kaip sužinoti, kokioms žiedadulkėms vaikas yra alergiškas?
Praėjus ligos sezonui arba iki jo galimos pradžios dera kreiptis į gydytoją alergologą su iš vaiko gydytojo gautu siuntimu. Geriausia kreiptis vėlų rudenį, krintant lapams arba žiemą – iki sezono pradžios. Medžiai jau pradeda žydėti kovo mėnesį, o intensyviausiai žydi gegužę. Žolės intensyviausiai žydi birželį, o piktžolės liepą-rugpjūtį. Kai kurių rūšių žolės dar gali žydėti rugsėjo bei spalio mėnesiais. Kokioms žiedadulkėms vaikas alergiškas, galima išsitirti ir specialiose laboratorijose.
Kokios žiedadulkės labiau alergizuoja?
Žolių žiedadulkės alergizuoja labiau nei medžių. Vabzdžių ir bičių pernešamos žiedadulkės alergizuoja mažiau. Lietuvoje alergiją sukelia apie 50 rūšių žiedadulkių.
Ar pavojinga alergija žiedadulkėms?
Taip, kaip ir kiekviena iš alerginių ligų, ji yra nemaloni ir būtinas nuolatinis gydymas, kuris dažniausiai ligos požymius tik sušvelnina. Radus ir pašalinus alergijos priežastį labai pagerėja. Alerginės ligos pasikartoja, kai „susiduriama“ su alergenu, kuriam vaikas jautrus. Apie 70 proc. žmonių, alergiškų žiedadulkėms, neretai būna alergiški kai kurioms daržovėms, vaisiams, riešutams.
Konsultavo doc. A.Vingras
„Mamos žurnalas“
