Ar nėštumo metu galima masažuotis? Ar galima naudoti specialius elektrinius masažuoklius? Ar nepakenks povandeninis masažas? Tai tik dalelė klausimų apie nėštumą ir masažą, kuriuos perdavėme kineziterapeutei Brigitai Zachovajevienei.
Ar tiesa, kad nėštumo metu moteriai nepatariama jokia masažo rūšis?
Netiesa. Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų plačiau pakalbėti apie masažą – kas jis, kam jis skirtas. Masažas – tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma. Jis gali būti atliekamas žmogaus rankomis, tam tikrais aparatais tiesiogiai ar per oro, vandens terpę.
Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos metodais. Jį mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Iš pradžių masažas buvo taikomas higienos, vėliau – kosmetologijos, dar vėliau – sveikatinimo tikslais. Rytuose ypač populiarus buvo savimasažas, kurį rytiečiai labai praktikuoja ir iki šiol. Jau net senovės Romos gydytojai masažą skirstė į sausą, su aliejais, silpną, stiprų, trumpalaikį ir ilgai trunkantį. Tai buvo viena iš natūralių gydymo priemonių gydyti įvairius susirgimus ar sutrikimus.
Bendrai masažas gali būti skirstomas pagal apimtį (bendras – viso kūno ir dalinis – atskirų kūno dalių), tikslą (gydomasis, higieninis, kosmetinis ir kt.), atlikimo priemones (manualinį – atliekamą rankomis, atliekamą aparatais, kombinuotą). Taip pat masažas skirstomas ir pagal sistemas, kurias sudaro tam tikri ypatumai, kuriuos sąlygoja masažo krypties, būdų, jų sekos, kartais masažavimo vietų, taškų, metodikos parinkimas.
Populiariausios Lietuvoje ir nėštumo metu taikomos yra klasikinio, refleksinio, taškinio masažo sistemos. Klasikinis masažas plačiai taikomas įvairioms ligoms gydyti, naudojant keturis pagrindinius masažavimo būdus: glostymą, trynimą, maigymą ir vibraciją. Šio masažo metu masažuojamas tam tikras, su patologija susijęs kūno paviršius.
Refleksinio masažo sistema irgi dažniausiai taikoma gydymo tikslais. Ši sistema pagrįsta refleksiniu žmogaus organizmo poveikiu. Masažuojant tam tikrą segmentą veikiamas ne tik masažuojamas odos plotas, raumenys, bet ir vidaus organai, susiję su tuo segmentu. Šis masažas pagrįstas tuo, kad žmogaus organai ir sistemos yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Yra tiesioginiai refleksiniai ryšiai tarp vidaus organų ir odos, vidaus organų ir raumenų bei vidaus organų su kitais organais. Šie ryšiai susidaro dėl to, kad iš vieno nugaros smegenų segmento išėjusios nervų šaknelės suskyla į daugelį nervų. Vieni jų įnervuoja vidaus organus, kiti – odą, raumenis. Todėl patologiškai pakitus kuriam nors vidaus organui dažnai atsiranda skausmingi plotai odoje, raumenų įtempimas ir kt. Todėl masažuojant tinkamą segmentą ir pakitusias arba skausmingas kūno paviršiaus vietas, galima refleksiškai veikti vidaus organus.
Taškinis masažas kartais priskiriamas refleksiniam masažui. Kai kurie žmogaus kūno paviršiaus taškai turi funkcinį ryšį su įvairiais organais arba jų sistemomis. Jie vadinami biologiškai aktyviais taškais. Mechaniškai veikiant tokį tašką galima sukelti tam tikro vidaus organo atsakomąją reakciją. Taškinis masažas gali veikti dirginamai, raminamai, nuskausminamai, reguliuojamai.
Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas. Masažuojant per odos receptorius perduodama informacija į centrinę nervų sistemą, kuri formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius bei stimuliuoja regeneracinius procesus. Daugelis vietinių reakcijų, kylančių audiniuose dėl masažo sudirginimo, yra ne kas kita, kaip generalizuotos refleksinio pobūdžio reakcijos. Masažo metu išsiskiria ir tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kurios patekusios į kraują išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos funkcijas. Veikiant šiems veiksniams, keičiasi vidaus organų sekrecijos liaukų veikla. Ji aktyvėja arba lėtėja.
Kartu veikiant visiems šiems veiksniams, atitinkamai dozuojant masažo procedūrą, yra mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės – prisitaikomosios organizmo reakcijos. Tai duoda teigiamą efektą ne tik sergantiems, bet ir sveikiems žmonėms, ne išimtis – ir besilaukiančioms mamoms.
Koks masažas tinkamas nėštukei ir kada jis reikalingas?
Nėštumo toksikozė. Masažas nėštumo metu taikomas esant nėštumo toksikozei. Esant nėštumo toksikozei gali padidėti arterinis kraujospūdis. Tokiais atvejais taikomas raminamasis masažas apykaklės zonoje. Vėlesniuose nėštumo perioduose pasireiškus toksikozei gali sumažėti kraujo pritekėjimas į gimdą. Dėl to sutrinka metaboliniai procesai gimdoje. Tokiais atvejais rekomenduojamas refleksogeninių zonų stimuliuojamasis masažas.
Kojų tinimas. Masažas irgi rekomenduojamas esant kojų tinimui paskutiniais nėštumo mėnesiais. Masažas taptų efektyvesnis, jei po jo pagulėtumėte pakeltomis aukštyn kojomis. Esant tinimui atkreipkite dėmesį į avalynę bei mažinkite stovimą ar nuolat sėdimą darbą. Jei vis dėlto didžiąją dienos dalį praleidžiate sėdėdama, rekomenduojamas drenažinis masažas, gerinantis limfos nutekėjimą iš periferijos. Moterims, kurios didesnę dalį priverstos gulėti lovoje dėl didelės rizikos nėštumo taip pat patartinas masažas. Masažas skiriamas gerinti kraujotaką bei limfotaką, aktyvinti raumenis.
Nugaros skausmai. Esant nugaros skausmams nėštumo metu masažas yra skiriamas kaip gydymo priemonė, mažinanti skausmą bei raumenų įsitempimą. Nugaros ir kryžkaulio sritys masažuojamos moteriai gulint ant šono. Taikomas glostymas, trynimas, lengvas maigymas juosmens-kryžmens srityse. Nerekomenduojama masažo metu kryžkaulio srityje atlikti vibraciją tiek rankomis, tiek aparatais, kad nebūtų sukeltas gimdos susitraukimas. Aparatais nėštumo metu rekomenduojamas tik kojų masažas (blauzdų ir šlaunų iki apatinio trečdalio).
Kokias kūno vietas masažuoti, o kokių – ne?
Nėštumo metu galima masažuoti visas kūno vietas, tik nerekomenduojama maigyti ir veikti vibracija pilvo, sėdmenų bei viršutinio šlaunų trečdalio. Svarbu tik parinkti tinkamą nėščiosios padėtį – saugią ir patogią. Guldant nėščiąją ant nugaros rekomenduojama po dešiniu klubu padėti nedidelį volelį, kad neišsivystytų tuščiosios venos sindromas, pasireiškiantis galvos svaigimu, spengimu ausyse bei silpnumu.
Pėdų masažas nėštumo metu labai rekomenduojamas, nes ten yra biologiškai aktyvių taškų bei gerinama kraujotaka. Vakarais labiau rekomenduojamas atpalaiduojantis pėdų masažas, nes aktyvus gali sutrikdyti miegą. Aktyvus, stimuliuojantis pėdų masažas labiau tiktų ryte.
Moterims nėštumo metu tinka ir perlinės, sukūrinės vonios, mankšta baseine. Tik sūkurinių vonių vanduo turėtų būti ne karštesnis nei 38°C.
Masažas gali būti atliekamas naudojant įvairius aromatoterapinius aliejus bei priemones, mažinančias strijų atsiradimą. Ar atsiras strijų, labai priklauso nuo odos elastingumo, tačiau taikant papildomas priemones galima šį procesą sumažinti (visiškai išvengti neįmanoma).
Taigi masažas nėštumo metu gali būti taikomas ne tik gydymo tikslais, bet ir profilaktiškai.
„Mamos žurnalas“
