Gydytojų duomenimis, nuo skoliozės Lietuvoje kenčia apie 3 proc. vaikų. Deja, tėvams ir medikams dažnai trūksta žinių vertinant riziką vaikui susirgti šia liga. O juk ankstyva diagnozė ne tik palengvina gydymą, bet ir padeda užbėgti už akių didesnėms bėdoms, tokioms kaip plaučių ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimai.
Skoliozė – tai stuburo iškrypimas trijose plokštumose. Esant nežymiems pakitimams, žmogus ar aplinkiniai gali nė nepastebėti matomų pokyčių. O esant ryškiems pakitimams, žmogaus stuburas yra iškrypęs į šoną, įgavęs C arba S formą, jis pradeda suktis aplink savo ašį, tiesinasi fiziologinės kreivės. Dėl ligos išprovokuoto slankstelių sukimosi kartu sukasi ir prie jų prisitvirtinę šonkauliai, deformuojasi krūtinės ląsta, atsiranda kupra, įdubos. Žmogus kenčia dėl išvaizdos pakitimų, o skoliozei pažengus gali sutrikti plaučių ir net širdies bei kraujagyslių veikla. Net 80 proc. atvejų liga pasireiškia dėl nežinomų priežasčių. Tokia skoliozė vadinama idiopatine. Tikimybė, kad vaikas paveldės skoliozę, padidėja trečdaliu, jei abu tėvai kenčia nuo šios ligos.
Ligą lydi daug mitų
Pirmas. Pasak sveikatingumo centro „Gemma“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo Romano Machnino, dažnai manoma, jog trumpalaikė stuburo apkrova, pavyzdžiui, sėdėjimas susikūprinus, kuprinės nešiojimas ant vieno peties, miegojimas ant vieno ar kito šono, gali lemti skoliozės atsiradimą ar ligos progresavimą. Tačiau daugybė tyrimų įrodė, kad tai – mitas.
Antras. „Kitas populiarus mitas: skolioze sergantiems vaikams reikia apriboti arba visiškai nutraukti fizinę veiklą. Toks judėjimo apribojimas yra klaidingas, nes moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas tikrai neblogina skoliozės“, – tvirtina R. Machninas.
Trečias. Populiarus ir vandens mitas, kad neva skoliozę galima išgydyti baseine. Baseinas yra tikrai puikus bendro fizinio krūvio šaltinis, tačiau, pasak mediko, skoliozės progresavimui treniruotės vandenyje įtakos neturi. Norint pasiekti gerų rezultatų gydant skoliozę, būtina specializuota kineziterapija.
Ketvirtas. Dar vienas mitas, kad skoliozė yra skausminga. Skoliozė nesukelia skausmo. Dažniausia skausmo priežastis – tai minkštųjų audinių (raumenų, raiščių) įtampa ir disbalansas.
Penktas. Skoliozė spaudžia vidaus organus – tai dar vienas gajus mitas. Skoliozė gali daryti įtaką vidaus organų veiklai, tačiau tik tada, jei liga yra labai pažengusi. Mažo laipsnio skoliozė neturi įtakos vidaus organų veiklai.
Šeštas. Na ir šeštas mitas – visiems, kam diagnozuota skoliozė, kryps stuburas iki gyvenimo galo. Tai netiesa. Skoliozės progresavimas sunkiai nuspėjamas, tačiau yra apibrėžtos tam tikros tendencijos. Dažniausiai skoliozė liaujasi progresuoti pasiekus lytinę brandą, o esant nedidelio laipsnio skoliozei kartais ir koreguojasi savaime.
Svarbu laiku pastebėti
Dažniausiai skoliozė pastebima prabėgus keleriems metams nuo jos pradžios.
Todėl rekomenduojama profilaktiškai tikrinti visus vaikus, ypač sparčiausiu augimo laikotarpiu. Pasak mediko, didžiausias „išbandymas“ stuburui pastebimas 10–16 gyvenimo metais, kai vaikai ima labai sparčiai augti.
Mergaitėms augimo šuolis paprastai būna apie 10–12 metus, berniukams – apie 12–14 gyvenimo metus. Beje, mergaitėms skoliozė nustatoma du kartus dažniau nei berniukams. Išskiriami trys pagrindiniai skoliozės gydymo metodai: stebėjimas, konservatyvus (kineziterapija, įtvaras) ir operacinis.
„Pagrindinis gydymo tikslas – stabdyti ligos progresavimą. Tam tikros skoliozės atveju progresavimas mažai tikėtinas, ir jeigu nuokrypis yra minimalus, imtis papildomų priemonių gali neprireikti“, – patirtimi dalijasi gydytojas Romanas Machninas.
Didžiausias dėmesys – prieš brendimą
Tėvams verta įsidėmėti: jei skoliozė pasireiškė dar prieš lytinį brendimą, yra didelė tikimybė, kad augimo spurto metu ji progresuos.
„Kaip jau minėjau, tinkamiausias laikas profilaktikai – mergaitėms apie 10–12 m., berniukams – 13–14 m. Laiku atkreipus dėmesį į vaiko laikysenos sutrikimus galima užbėgti įvykiams už akių“, – įsitikinęs specialistas.
Vokiečių metodika – efektyviausia
Kaip vienas efektyviausių idiopatinės skoliozės konservatyvaus gydymo būdų jau beveik šimtmetį yra laikomas Schroth metodas. Šį metodą skoliozei gydyti sukūrė kineziterapeutė Katherina Schroth 1927 m. Vokietijoje. Ji ieškojo būdų, kaip galėtų palengvinti savo pačios skoliozės būseną. Šis metodas taikomas visoje Europoje ir JAV. Šiuo metodu dirbama ir „Gemma“ sveikatingumo centre. Korekcijos pagrindas yra tinkamai tiesinamas dubuo. Skoliozės paveiktas dubuo dažnai būna ne tik pasviręs į šoną, bet ir pasisukęs, o taikant Schroth metodą pirmiausia koreguojama paciento dubens padėtis.
Vienas iš pagrindinių Schroth metodo įrankių – tempimo pratimai, pritaikyti individualiam pacientui.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
