Vaikjuostės, slingai, mei tai – vis dažniau galime sutikti mamas ir tėčius, besinaudojančius šiais vaiknešėliais. Toks nešiojimo būdas ne tik patogus, bet ir gydo.
Nešiojimas gydo
Mūsų visuomenėje vis dar galime išgirsti patarimų tėvams „nenešiok, nes pripras“. Tėčiams ir mamoms kyla klausimas, ar vaikučiui sveika būti taip nešamam? Ar nepakenksime jo stuburui?
O gal vaikui būti vaiknešėlyje nepatogu? Vokiečių ortopedas daktaras J. Büschelberger, daugiau kaip prieš 40 metų ištyrė, kad sveikiausia kūdikio padėtis klubo sąnariui vystytis nuo pat gimimo yra būti nešiojamam vertikaliai ant mamos klubo. Naujagimių, kūdikių ir vaikų nešiojimą tyrinėję kiti vokiečių mokslininkai, E. Kirkilionis, E. Fettweis, irgi tvirtina, kad nešiojamas kūdikis auga sveikas.
Apie klubo sąnarį
Prieš medicinoje pradedant taikyti tyrimą ultragarsu, XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje, keturi-penki iš 5000 vaikų, kurie pradėdavo mokytis vaikščioti, šlubuodavo, krypuodavo, eidavo vadinamąja ančiuko eisena. Dažniausiai jų viena šlaunis būdavo trumpesnė ir smarkiai iškrypdavo stuburas, dubuo. Toks vaikas būna nejudrus, greitai pavargsta, atsilieka nuo bendraamžių. XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje ortopedas dr. Adolfas Lorenzas pradėjo teigti, kad tai nėra įgimta negalė, o tik tarpinė būklė tarp negalės ir klubo sąnario išsivystymo.
Šiuolaikinė medicina nustatė, kad šlaunies sutrumpėjimas ir stuburo iškrypimas nėra tarpinė būklė, bet visiškai individualios vystymosi stadijos – nuo nedidelių vystymosi sutrikimų iki blogai susiformavusių klubų sąnarių. Dabar žinoma, kad klubo sąnario išnirimą sukelia ne pirmieji žingsniai, bet priešlaikinis, kartais priverstinis, klubo sąnarių ištiesimas po gimimo pirmaisiais gyvenimo metais.
Ką daryti, kad klubo sąnariai būtų sveiki
Kai vaikutis ateina į šį pasaulį, jo klubų sąnariai nėra visiškai išsivystę ir tai yra normalu. Yra kelios svarbios taisyklės, kurių reikėtų laikytis auginant kūdikį, kad jo klubų sąnariai išliktų sveiki.
Vokietijoje kūdikių klubų tyrimas ultragarsas pirmomis dienomis po gimimo yra privalomas. Jį atliekant siekiama anksti atpažinti, pradėti gydyti ir pašalinti vadinamąjį įgimtą klubo sąnario išnirimą ir jo pasekmes. Sveiko ir išnešioto naujagimio gūžduobė yra gili, joje tvirtai laikosi šlaunikaulio galvutė, kojai judant ji neišslysta. Jei klubo sąnarys nepakankamai išsivystęs, gimimo metu ir po jo kojoms judant šlaunikaulio galvutė iššoka iš gūžduobės. Tada konstatuojamas įgimtas klubo sąnario išnirimas.
Nėštumo metu vaikučio kojos per klubo sąnarius yra sulenktos 90 laipsnių kampu, nugara sulenkta.
Tokia kojų padėtis iki nėštumo pabaigos vis labiau fiksuojama, kol gimsiančio vaikučio kojos yra visiškai sulenktos per klubų ir kelių sąnarius ir prispaustos prie krūtinės. Anksčiau buvo manoma, kad dėl šios padėties išnyra klubų sąnariai, tačiau dabar žinome: tokia kojų padėtis yra ypač svarbi ir palankiausia gūžduobei vystytis!
Vaikas „tiesinasi“ visus metus
Nuo gimimo prasideda kūdikio stuburo išsitiesimas ir stuburo linkių formavimasis, kuris baigiasi pirmaisiais gyvenimo metais. Per pirmuosius metus susirietęs į kamuolėlį naujagimis pamažu ištiesia ir pakelia galvą, vėliau išmoksta laikyti tiesią nugarą, kol galiausiai metų pabaigoje išmoksta atsistoti ir eiti. Klubo sąnariams tenka ypatingas vaidmuo palaikant tiesų mažo žmogučio stuburą.
Jei gūžduobė nėra pakankamai gili, šlaunikaulio galvutė gali lėtai pasislinkti į viršų ir visiškai išsinarinti. Todėl reikia daryti viską, kad po gimimo gūžduobės ir toliau stiprėtų ir gilėtų.
Vystymasis po gimimo
Lyginant kitų primatų ir žmogaus išsivystymą gimimo metu, galima teigti, kad žmogaus vaikas gimsta fiziologiškai nebrandus. Didžioji naujagimio skeleto dalis susideda iš kremzlių.
Sveikiems klubo sąnariams vystytis palankiausia yra sulenkta kojų padėtis, kai kojos sulenkiamos per kelius ir klubus, kartais vadinama M raidės kojų padėtimi. Kad ši padėtis tikrai sveika klubui vystytis, įrodo tautos, kur vaikai nešiojami medžiaginiuose vaiknešėliuose, glaudžiai pririšti prie mamos. Ten klubo sąnario išnirimų beveik nebūna. Medžiaginiuose vaiknešėliuose nešiojamų vaikų kojos būna sulenktos iki 90 ir daugiau laipsnių, stipriai išskėstos ir niekada nebūna ištiestos, kabančios žemyn.
Tuomet raumenys per šlaunikaulio galvutę spaudžia centrinę gūžduobės dalį, tokiu būdu kremzlinėje sąnarių dalyje susidaro spaudimas, kuris skatina sveiką sąnario vystymąsi. Kai kūdikis išmoksta šliaužti, raumenys šliaužimo metu sukelia tokį patį spaudimą.
Vystymas „tiesiomis kojomis“ – kenkia
Kūdikiams, kurių klubo sąnariai neišsivystę, ypač svarbu nuolatos laikyti kojas sulenktas, kartais tam naudojami specialūs įtvarai, kurie nuimami tik vystyklams pakeisti. Kitiems kūdikiams nebūtina fiksuoti tokios kojų padėties ilgam. Vis dėlto tėvai turėtų ieškoti tinkamiausios kūdikio padėties ir vengti to, kas kenktų vaiko klubo sąnarių vystymuisi. Ypač blogai klubo sąnarių vystymąsi veikia anksčiau įprastas kietas tiesių kojų vystymas. Tuomet kojos ištiesiamos ir tai tik pablogina klubų sąnarių būklę.
Gulėjimas – ant pilvo ar ant nugaros?
Taip pat kenkia ir gulėjimas ant pilvo, kol kūdikis savarankiškai neapsiverčia (maždaug iki 5-6 mėnesių).
Naujagimio stuburas yra sulinkęs, tokia stuburo padėtis išstumia kūdikio dubenį šiek tiek į priekį ir užtikrina tinkamą klubo sąnario padėtį. Tuo tarpu bet koks naujagimio ar kūdikio stuburo priverstinis tiesinimas patraukia dubenį atgal ir klubo sąnariui vystytis padėtis pasidaro nebe palanki.
Tik tuomet, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti, jo stuburas yra gana išsitiesęs, kad tokia padėtis tampa nebekenksminga klubo sąnariams vystytis.
Kiekvienas priešlaikinis kojų ištiesimas ir visa kita, kas trukdo natūraliam sulenkimui, yra nenaudinga, pvz., gipso įtvaras, sunkios antklodės ir pagalvės. Net gulėjimas ant šono gali kenkti, jei nėra pasirūpinta tuo, kad viršutinė koja būtų pakelta.
Į lovelę kūdikį reikia guldyti ant nugaros. Klubų ir kelių sąnariai turėtų būti lengvai sulenkti, po jais padedama sulankstyta antklodėlė ar pagalvėlė. Todėl šiltesni šliaužtinukai ar miegmaišis geriau nei stora antklodė, kuri savo svoriu prislegia vaiką.
Sauskelnės turi būti segamos taip, kad kojos būtų praskėstos. Rizikos grupės vaikams (tiems, kurių šeimoje jau yra buvę išnirimų arba kurie gimė sėdynine pirmeiga) patariama segti „plačias sauskelnes“: užsegus vienas sauskelnes normaliai, antras vienkartines sauskelnes segti taip, kaip jas sulankstytas išimame iš pakuotės, skersai tarp vaiko šlaunų, ir užvilkti tinkamus šliaužtinukus.
Medžiaginiai vaiknešėliai – idealūs
Būtų idealu, jei vaikai kuo dažniau būtų nešiojami tinkamuose vaiknešėliuose. Naujagimio klubo sąnariai sukurti „jojimui“ ant mamos klubų. Mamos klubo linkiai užtikrina optimalų kūdikio šlaunikaulio kaklelio įsistatymą į gūžduobę. Vaikų nešiojimas turi daug tiek fiziologinių, tiek psichologinių privalumų. Medžiaginiuose vaiknešėliuose, parinkus tinkamą rišimo būdą, vaiką galima nešioti nuo gimimo vertikalioje padėtyje.
Naudojimosi instrukcijos iš pradžių gali atrodyti sudėtingai, gali net gąsdinti, tačiau pasipraktikavus su lėle ar dideliu minkštu žaislu viskas eisis lengviau.
Viskas, ko Jums reikia – gana didelė medžiagos atraiža iš natūralios medvilnės. Medžiaga į abi puses turi būti elastinga – nei per daug, nei per mažai, dažniausiai naudojama minkšta žakardinio audimo medžiaga. Rišant medžiaginį vaiknešėlį svarbu, kad jis prilaikytų vaiko šlaunis iki pat keliukų. Jei apatinį kraštą užlenksite po vaikučio užpakaliu, medžiaginis vaiknešėlis bus stabilus. Jis turi prilaikyti vaiko nugarą, kuri net ir vaiknešėlyje privalo išlikti švelniai sulinkusi, o patiems mažiausiems medžiaga dar turi prilaikyti ir galvą ties kaklu.
Po kelių dienų kūdikiai išmoksta patys kontroliuoti savo galvas. Taip nešiojant svarbu užtikrinti, kad vaikučio kojos būtų praskėstos, o šlaunys pakeltos tiek, kad keliukai būtų bambos aukštyje – taip išlaikoma ideali padėtis klubo sąnariui vystytis, taigi nešiojimas nekenkia kūdikio nugarai. Nešiojant kūdikį mamai ant krūtinės kojos praskečiamos kiek daugiau negu nešiojant ant klubo. Kai vaikai didesni, juos galima puikiai nešioti ant nugaros.
Daugiau informacijos apie nešiojimą svetainėje www.geramama.lt
Parengė A. Adomavičienė ir R. Kurtinaitienė
„Mamos žurnalas“
