Tiek vyrai, tiek moterys, turi intymių problemų, apie kurias kalbėti neįprasta. Tik TV reklamose prabyla vyrus žadinančios prostatos, o moterys garsiai pasikalba apie „tas“ dienas ir kraujavimus (bet net ir reklamose „kraujas“ yra mėlynas, o ne raudonas). Užtat ginekologai sako, kad kraujavimas – pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys varsto jų kabinetų duris. Apie gausias mėnesines kalbamės su akušeriu–ginekologu Rolandu Žiobaku.
Tobulos… nežiniukės
Lietuvės moterys unikalios tuo, kad yra ne tik vienos gražiausių pasaulyje, bet ir vienos labiausiai išsilavinusių, dvasingų, smalsių. Jos daug laiko skiria ekologiškų produktų paieškai, rūpinasi, kaip prižiūrėti odą ir plaukus, skaito daug knygų, lanko kursus, laikosi dietų, yra puikios mamos ir žmonos.
Tačiau… beveik nieko nežino apie tai, kaip veikia organai, kaip funkcionuoja hormonų sistema, kokios turėtų būti mėnesinės, koks kraujavimas yra normalus, o koks – ne. Apklausus apie 21 000 moterų visame pasaulyje paaiškėjo, kad moterys kur kas geriau išmano, kaip veikia jų mobilieji telefonai arba dviračiai, palyginti su žiniomis apie hormonų įtaką jų kūnui, mėnesinių ciklui. Šioje srityje žinių vis dar labai trūksta. Vis dėlto apie tai reikėtų ieškoti informacijos – pasak gydytojo R. Žiobako, net 2/3 (o gal net ¾) moterų konsultacijų ir operacijų yra susijusios su kaujavimu.
Kraujo tyrimai – kasmet
Visos save gerbiančios moterys žino, kad kartą per metus turėtų apsilankyti pas ginekologą. Būtų dar geriau, kad iki vizito jos pasidarytų bendrą kraujo tyrimą. Hemoglobino kiekis kraujyje parodo, ar moteris nebalansuoja ties mažakraujystės riba. Per mėnesines kiekviena moteris praranda skirtingą kiekį kraujo. Tai priklauso nuo amžiaus, paveldėjimo, hormoninio fono ir daugybės kitų veiksnių.
Paprastai per vieną mėnesinių ciklą moteris netenka 40-70 ml kraujo. Toks prarastas kraujo kiekis sveikatai nekenkia. Deja, šmatuoti, kiek kraujo netenkama, labai sunku (nebent moteris naudoja menstruacinę taurelę). Manoma, kad daug moterų per mėnesines praranda gerokai daugiau kraujo.
Atliktas išsamus tyrimas parodė, kad 14 proc. moterų mėnesinės yra pernelyg gausios ar per daug užsitęsusios. Prieš eidamos pas ginekologą moterys turėtų atlikti „namų darbus“ – turėti kalendoriuką su sužymėtomis mėnesinių dienomis, žinoti apie savo mėnesinių gausumą ne abstrakčiai, o konkrečiai (kiek tamponų ar paketų sunaudoja per mėnesines, ar keičia paketus naktį). Rekėtų žymėtis kraujavimą vidury ciklo ar po lytinių santykių.
Gausių mėnesinių pasekmės
Gausios mėnesinės – tai savotiškos tylios žudikės. Kraujas – ne vanduo. Kraujuojant netenkama skystosios plazmos ir įvairių reikalingų elementų, o svarbiausia – hemoglobino (kuris po organizmą išnešioja deguonį ir leidžia organams „kvėpuoti“). Organizmas, pajutęs deguonies badą, skubiai persitvarko ir deguonį pradeda tiekti tik svarbiausiems organams – širdžiai, smegenims, inkstams, kepenims. Užtat deguonies pradeda stigti ne tokiems svarbiems – odai, plaukams, gleivinėms, dantims.
Moteris tarsi nepajunta jokių sveikatos sutrikimų, tačiau pastebi, kad pradeda lūžinėti nagai, slinkti plaukai, jie tampa tarsi negyvi, „šiaudiniai“, šakojasi. Pradeda labiau gesti dantys, gali trūkinėti lūpų kampučiai, šerpetoti ir sausėti oda.
Paprastai pajutusi šiuos organizmo nusilpimo požymius moteris kreipiasi į šeimos gydytoją, šis skiria papildų, geležies preparatų ir pradeda ieškoti mažakraujystės priežasties. Kartais moteris iškenčia ne vieną tyrimą, kurių metu ieškoma vidinio kraujavimo, nors priežastis paprasta – elementarus menstruacinis nukraujavimas. Tiesiog organizmas nesugeba atstatyti prarasto kraujo kiekio nuo vienų mėnesinių iki kitų.
¼ sunkių dienų
Gausios ir ilgos mėnesinės ne tik sukelia mažakraujystę, bet ir labai vargina. Paskaičiuoti paprasta – jei mėnesinės tęsiasi 7 dienas, tai yra lygiai ¼ mėnesio. Vadinasi, kas ketvirta diena yra apsunkinta.
Žinoma, pasitelkus dabartinę higienos pramonę per mėnesines galima ir keliauti, ir sportuoti, ir maudytis, tačiau jokie tomponai ar įklotai nepakeis moters savijautos.
Vis dėlto retai kuri lietuvė skundžiasi, kad jai per mėnesines gyvenimas apkarsta. Ginekologai pastebi, kad lietuvės moterys be galo kantrios. Skauda? Paskaudės ir praeis. Daug kraujo? Pakentėsiu ir baigsis.
Net jaunos, emancipuotos moterys į gausias ir ilgas mėnesines žiūri ne kaip į problemą, o kaip į iškenčiamą dalyką.
Kaip padėti
Pasak gydytojo R. Žiobako, moterys kuklinasi kalbėti apie kraujavimą net su gydytojais. Klaidina įsivaizdavimas, kad gydymo arba nėra, arba jis sudėtingas, pavyzdžiui, operacija. Iš tikrųjų nuo gausių ir ilgų mėnesinių pagalbos būdų yra, ir ne vienas. Mokslas eina pirmyn milžiniškais žingsniais, ir nuolat sukuriamos vis naujesnės priemonės, kurios veiksmingumu prilygsta operacijai, bet nežaloja organizmo.
Kai kurioms moterims padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paprasčiausi vaistai nuo skausmo (jie mažina ir netenkamo kraujo kiekį). Dažnai pakanka tokių paprastų pagalbos priemonių.
Jei nepadeda, gali būti rekomenduota hormoninė spiralė, kuri išskiria labai mažą hormonų kiekį, kuris veikia tik vietiškai (nepatenka į kraują). Spiralė puikiai kontroliuoja gausų kraujavimą – mėnesinės beveik dingsta arba būna trumputės ir negausios. Taip yra todėl, kad gimdos gleivinė suplonėja ir atėjus mėnesinėms mažiau atsidalija, todėl mažiau kraujuojama. Ilgainiui per menstruacijas netenkama vis mažiau kraujo arba kraujavimo išvis nebūna.
Kita priemonė, koreguojanti kraujavimus – mažų dozių kontraceptinės tabletės.
Įdomi informacija
Gausus kraujavimas per mėnesines dažniausiai nesusijęs su jokiomis ligomis. 80 proc. visų gausaus mėnesinių kraujavimo atvejų yra nustatomi būtent sveikoms moterims.
Gausios mėnesinės, arba menoragija, – tai per ilgas ir per gausus kraujavimas. Normalios mėnesinės paprastai trunka 3–5 dienas, daugiausia – 7. Jeigu kraujuojama ilgiau, galima teigti, kad mėnesinės ilgos. Jeigu moteris turi keisti paketus kas 1-2 valandas – tai rodo, kad mėnesinės gausios.
Dažniausiai mėnesinės būna gausios, pradėjus vešėti gimdos gleivinei. Gleivinė gali vešėti dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros.
Gausus mėnesinių kraujavimas neigiamai veikia moters gyvenimo kokybę – fizinę sveikatą, emocinę būseną, seksualinį gyvenimą, apriboja socialinę veiklą. Apklausus 1500 moterų buvo pastebėtas ryšys tarp netenkamo kraujo kiekio ir depresijos.
Tiek kontraceptines tabletes, tiek hormoninę spiralę turėtų skirti gydytojas, atsižvelgęs į moters amžių, fizinę būklę, kūno sudėjimą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas ir kita. Draugė ar vaistininkas šiuo atveju negali patarti.
Gausių mėnesinių požymiai:
Higeninių priemonių keitimas kas valandą
Higieninių priemonių keitimas naktį
Ilgesnis nei 7 dienų kraujavimas
Dvigubas higienos priemonių naudojimas (pvz., tamponas ir paketas)
Kraujavimas ar tepliojimas tarp mėnesinių
Besitęsiantys spazminiai skausmai per mėnesines
Stiprus kraujavimas trukdo įprastiniam gyvenimui
Mažakraujystės simptomai
Požymiai, kuriuos pastebėjus rekia kreiptis į ginekologą:
Mėnesinės prasideda tiesiog kraujo pliūpsniais
Mėnesinės gausios su krešuliais
Iki 7 dienų ir ilgiau užtrukusios mėnesinės
Intervalas tarp menstruacijų trumpesnis nei trys savaitės (skaičiuojant nuo pirmos dienos buvusių iki dabartinių pradžios)
Kraujas pasirodo tarp menstruacijų
Bet kokie kiti išskyrų pakitimai
Kaip suprasti, kad hemoglobino sumažėjo?
Išblykšta veido oda ir gleivinės (liežuvis, burna, dantenos, akių vokų vidinės pusės). Lengviausia apžiūrėti apatinio voko gleivinę – sergant mažakraujyste ji būna labiausiai pablyškusi.
Oda gali tapti sausa, šiurkšti, vaško atspalvio.
Jaučiamas silpnumas, galima net nualpti.
Trūkinėja lūpų kampučiai.
Slenka plaukai, jie tampa šiurkštūs.
Nagai tampa trapūs, lūžinėja ir „žydi“, gali įgauti šaukštelio pavidalą.
Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas.
Gali sumažėti ir kraujospūdis (100/60 mm Hg ir mažiau).
Mirga akyse, spengia ausyse.
Skauda galvą, ji svaigsta.
Mažėja atsparumas infekcinėms ligoms.
Dirbant fizinį darbą greitai pavargstama.
Padažnėja kvėpavimas, padažnėja pulsas (jei liga įsisenėjusi).
Kadangi deguonies badui jautriausios smegenys, tai mažakraujyste sergantis žmogus nuolat nori miego.
„Mamos žurnalas“
