Dauguma tėvų pasakys, kad vaiko imunitetą stiprinti švelniai – sunki užduotis. Gydytojai prašo stabtelėti ir prisiminti pagrindines imuniteto stiprinimo klaidas, kurių pati svarbiausia – persistengimas.
Tėvai nujautė, kas jų laukia. Žinojo, kad jau rugsėjo pradžioje eis į vaistines vaistų nuo kosulio ir slogos, nes vaikystėje imunitetas siūbuoja, kaip jūra. Pakilimo bangas (vasarą) keičia gilios duobės (rugsėjis ir periodas po žiemos). Šio bangavimo sustabdyti dar niekam nepavyko. Jeigu imunitetą bandoma reguliuoti dirbtiniu būdu, gamta atseikėja dvigubai. Štai per kovido epidemiją vaikai tarsi nustojo sirgti, nes tiesiog sėdėjo namuose, nesusitikinėjo su kitais vaikais, neturėjo galimybių nei nervintis, nei užsikrėsti, nei peršalti. Tačiau visi pamename, kas buvo pasibaigus karantinui, – imunitetas atsiėmė savo, vaikai sirgo „lygioje vietoje“.
Dauguma tėvų pasakys, kad vaiko imunitetą stiprinti švelniai – sunki užduotis. Gydytojai prašo stabtelėti ir prisiminti pagrindines imuniteto stiprinimo klaidas, kurių pati svarbiausia – persistengimas.
Taigi – 5 imuniteto stiprinimo klaidos
Imunitetas stiprinamas tada, kai vaikas serga.
Imunitetą labiausiai norime stiprinti tada, kai vaikas suserga. Kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama. Patariama statybines medžiagas imunitetui krauti dar tada, kai vaikas jaučiasi gerai. Kai vaikas serga, jam mažiausiai reikia papildomos apkrovos – maisto papildų ir vitaminų, ne laikas grūdinimui, saulės vonioms.
Imunitetą stiprinant persistengiama.
Ši klaida yra pati didžiausia, nes gali sukelti žalos vaikui. Norėdami, kad vaikas greičiau pasveiktų ar staigiai pasistiprintų imunitetą, tėvai duoda didesnę dozę vitaminų, nei rekomenduojama. Atrodo, kokia čia nuodėmė – vietoje vieno žirniuko duoti du? Arba – jeigu vaikas geria žuvų taukus, kodėl nesudavus ne mažą, o didelį šaukštą?
Mažai gilinamės, kurie vitaminai ir mineralai kaupiasi organizme, o kurių perteklius pašalinamas iš organizmo. Iš tiesų saugus dėl perdozavimo yra nebent vitaminas C – jeigu vaikas jo gaus per daug, tiesiog pašalins su šlapimu.
Nesunku perdozuoti vitamino D. Neretai jo perdozuoja mamos, kai nemoka tiksliai suskaičiuoti lašų, ypač lašinant iš pipetės dideliais lašais arba kai lašina vitaminus ne į šaukštelį, o tiesiai vaikui į burną. Perdozuoti galima ir tada, kai vienu metu vartojama keletas skirtingų preparatų, į kurių sudėtį įeina tie patys vitaminai.
Pasitaiko ir geležies perdozavimo vaikams iki 5 metų, tad geležies papildus rekomenduojama vartoti tik prižiūrint gydytojui, nes organizmas neturi geležies pašalinimo iš organizmo mechanizmų, ji iš organizmo šalinama lėtai, o jos perteklius yra toksiškas.
Maudantis, sportuojant, aktyviai žaidžiant irgi galima persistengti – vaiko organizmas pervargsta, ir įsijungia atvirkštiniai imuniteto mechanizmai.
Imunitetas stiprinamas netolygiai.
Šią klaidą suprasite iš pavyzdžio. Tėvai žino, kad nieko nėra geriau už šviežius vaisius ir uogas, sezono metu vaikas jų gauna padidintus kiekius. Tačiau kartu jis gauna ir daug cukraus bei nitratų ar kitų cheminių medžiagų, naudojamų augalų tręšimui. Cukrus pats savaime yra imuniteto slopintojas – jį labai mėgsta blogosios žarnyno bakterijos, gavusios daug cukraus, jos klesti ir išstumia gerąsias. Kitaip tariant, cukrus išbalansuoja žarnyno mikrobiotą ir imunitetas ne stiprėja, o, atvirkščiai, silpnėja.
Suaugusiųjų imuniteto stiprinime medikai žino vadinamąjį medaus paradoksą. Žmonės valgo medų tikėdami jo gydomąja galia, tačiau gauna kritinį kiekį cukraus, kurio daroma žala užgožia medaus naudą.
Kaip išvengti cukraus perdozavimo per vaisių–uogų sezoną? Pirmiausia jokių uogų nesaldinkite papildomai, o tuomet stenkitės balansuoti, kad vaikas gautų kuo įvairesnių gėrybių. Ribokite itin saldžius vaisius ir uogas: arbūzus, trešnes, vynuoges. Duokite paragauti ir rūgštesnių, pavyzdžiui, vietoje trešnių nupirkite vyšnių, vietoje šilauogių – miško mėlynių, parneškite serbentų, o gal net agrastų. Kuo vaikas mažesnis, tuo lengviau priims naujus skonius. Deja, pasaulis vis labiau nusisaldina, kuriamos vis saldesnės veislės, ir net patys nustebtumėte, kaip savo cukringumu skiriasi „senųjų laikų“ vaisių-uogų stalas nuo dabartinio.
Imunitetas stiprinamas nematant antrojo dugno.
Kas turima omenyje šiuo patarimu? Stiprindami vaiko imunitetą, tėvai žiūri tiesmukai: štai dubenėlis braškių, jas suvalgęs vaikas gaus geležies ir vitamino C. Žinoma, tai tiesa. Tačiau kur kas daugiau naudos vaikas gaus, jeigu braškes užpilsime jogurtu – tuomet bus patenkintos gerosios žarnyno bakterijos, ir vitaminų bei mineralų pasisavinimas bus geresnis.
Kitas pavyzdys: vaikas mėgsta morkų sultis, vadinasi, su jomis jis gauna vitamino A. Irgi tiesa, bet daug didesnė nauda bus, jeigu vaikas morkas kramtys pats – taip lavins žandikaulį, gerins sąkandį, o svarbiausia – gaus ląstelienos, kuri labai svarbi virškinimui. Tuo tarpu gerdamas morkų sultis vaikas gaus daug cukraus, apie kurio žalą jau kalbėjome.
Tėvai, stiprindami vaiko imunitetą, vis dar pirmenybę teikia vitaminams, nors jau įrodyta, kad gerai parinkti probiotikai yra ne mažiau naudingi nei vitaminai – pribiotikai pagyvina virškinamojo trakto veiklą, pažadina mikrobiotą, vitaminai ir kitos medžiagos pasisavinamos greičiau ir lengviau.
Imunitetas stiprinamas tik kartais.
Tai irgi dažna tėvų klaida. Nusprendę ir pagaliau prisiruošę stiprinti vaiko imunitetą, tėvai tai daro tik kurį laiką, neišlaiko nuoseklumo. Būna, kad užsidega perskaitę straipsnį, pamatę TV laidą, pasikalbėję su kitais tėvais. Jie daro, darysiu ir aš! Tuomet skubama į vaistinę papildų, kurį laiką perkamas becukris maistas, bandeles keičia morkos. Bet entuziazmas nuslopsta, nes akivaizdžių rezultatų nematyti. Imunitetas yra tarsi fėjų dulkės, jo nepamatysi ir nepamatuosi. Jei gydytojas rekomendavo vaikui duoti kokių nors papildų, tai reikėtų daryti 2–3 mėnesius. Kad nepamirštumėte, pasidėkite papildus gerai matomoje vietoje, susitarkite su vaiku, kada bus išgerta piliulė.
Konsultavo vaikų ligų gydytoja Lina Orlovskaja
Susiję strapsniai
