Motinystė padovanoja mums didžiausią euforiją ir palaimą, gyvenimo prasmę ir tikslą. Tačiau ne už dyką. Tenka sumokėti pervargimu, sutrumpėjusiu miegu ir išaugusiu nerimu.
Mamos kasdienybė kaip niekada nerimastinga
Neseniai atlikti sociologiniai tyrimai* parodė, kad šį pavasarį net 66 proc. šalies gyventojų jaučia padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą. Neigiamų emocijų, lyginant su pernai, labai padaugėjo. Nurodydami pagrindinį įtampos šaltinį, žmonės minėjo įvairius su karo veiksmais susijusius įvykius: karą arba karo grėsmę, karą Ukrainoje, geopolitiką arba įvykius pasaulyje bei neramumus, taip pat karą Izraelyje, Gazos ruože.
Sociologai sako, kad beveik visada būna koks nors bauginantis veiksnys, kuris kelia įtampą. Kai nebuvo karo, buvo kovidas, energetinė krizė, ekonominis nuosmukis ir t.t. Žmogus sutvertas dėl ko nors nuolatos nerimauti. Vis dėlto nerimas dėl karo yra didesnis už kitus – jaudinamės dėl gyvybės, sveikatos, turto, vaikų, tėvų, namų, dėl viso savo pasaulio.
Medicinos psichologė Rūta Klišytė pasakoja, kad nerimo rodikliai auga, jo sutrikimų daugėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pavyzdžiui, 1997 m. ištirtas JAV moksleivių nerimo lygis buvo toks pat aukštas, kaip prieš 50 metų – psichiatrijos ligoninės pacientų. Moterys dėl nerimo kankinasi dukart dažniau vyrai, vis dėlto, šie gydytojų pagalbos ieško rečiau. Nerimas vis dažniau sutinkamas Vakarų pasaulyje, tačiau sparčiai plinta ir į ramiuosius Rytus, apima ir besivystančias šalis.
Labiausiai nerimas ir stresas kankina jaunas moteris, auginančias vaikus. Tai lengva paaiškinti.
1 priežastis. Hormonai
Pirmiausia nerimą lemia pati gamta. Norėdama apsaugoti jauniklius, gamta sukūrė jiems hormoninę apsaugą. Motinos hormonai veikia taip, kad kūdikis išgyventų. Paaštrėjusios juslės, gebėjimas išgirsti tyliausią krepštelėjimą naktį, staigi reakcija, kai kūdikis griūva. Mamos turi supergalių, kurios vaikui užaugus dingsta. Supergalių mamai suteikia hormonai – biologiškai aktyvios medžiagos, kurių net ir labai nedideli kiekiai gali pakeisti savijautą.
Mamos hormonai, dėl kurių vaikas auga saugus, sotus ir prižiūrėtas, turi ir neigiamą poveikį. Auginant vaikus, išsiskiria ne tik endorfinas ir dopaminas. Paraleliai dideliais kiekiais gaminasi streso hormonų – kortizolis, adrenalinas. Motinystės hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie, iš pirmo žvilgsnio, atrodo švelnūs ir pūkuoti, irgi turi neigiamos įtakos moters emocinei būklei. Taip, jie skatina prieraišumą, jausmingumą, verksmingumą, emocinį ryšį su kūdikiu, padeda mylėti, saugoti, rūpintis savo ką tik gimusiu kūdikiu. Iš kitos pusės, – jie skatina nerimastingumą, jautrumą.
Pasak endokrinologų, be šio hormonų kokteilio motinystė nebūtų įmanoma. Hormonų audros turėtų nurimti pasibaigus žindymui. Tačiau, pagal dabartinius šeimų planavimo dėsnius, netrukus prasideda antras nėštumas. Hormonai nespėja atsistatyti, ir emocijų jūra banguoja dar labiau.
Geras patarimas. Prieš gamtą nepašokinėsite, tačiau galite padėti laimės hormonams labiau klestėti. Sakoma, kad laimės hormonų gamybą skatina trijulė – sportas, meilė ir maistas. Pastaruoju metu laimės hormonų balansui atkurti rekomenduojami psichobiotikai – visiškai nauja probiotikų grupė, kuri, veikdama per žarnyno gerąsias bakterijas, gerina mūsų emocinę ir psichinę būklę. Psichobiotikai yra naujovė ir didelis proveržis mažinant stresą, nerimą, nuovargį.
2 priežastis. Prigimtis
Dalis moterų, skaitydamos šį straipsnį nesupras, kam jis reikalingas. Nerimas – tik silpniems ir išlepusiems. Kiekvienas žmogus nerimą išgyvena skirtingai – tai priklauso nuo prigimties, psichikos sanklodos, patirčių ir auklėjimo. O gali būti taip, kad moteris jaučia nerimą, tačiau to nesuvokia. Nerimo požymių labai daug.
„Vieniems nerimas – intuityvi grėsmės nuojauta, kitiems – nemalonūs kūno pojūčiai, kartais interpretuojami kaip ligos simptomai, tretiems – spiečius nevaldomų minčių arba nenugalimas noras kartoti tam tikrus veiksmus. Ketvirti nuolat skuba genami nerimo arba siekia nepriekaištingumo. Penkti vis „užvalgo“ nerimą, šešti persidirba, kad šį užgožtų“, – vardina medicinos psichologė Rūta Klišytė.
Geras patarimas. Jeigu jūsų nerimastingumas prigimtinis, tikėtina, kad tapus mama jis kur kas padidės. Tuomet geriausias sprendimas – specialisto konsultacija. Nerimo gydymas parenkamas labai individualiai – kartais reikia vaistų ir beveik visada – psichokorekcijos arba psichoterapijos, trumpos arba ilgalaikės.
3 priežastis. Nuovargis
Netikėkite, jeigu jums sako, kad prie neišsimiegojimo galima priprasti. Mokslinėje literatūroje rasite priešingą teiginį: neišsimiegant susidaro „miego skola“, kurią organizmas bando susigrąžinti. Įprastame gyvenime vieną naktį neišsimiegoję, kitą naktį miegosime ilgiau – ir skola bus atiduota. Mažų vaikų tėvai, deja, tokios prabangos neturi.
Tyrėjai paskaičiavo, kad tėvai pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais praranda apie 350 valandų nakties miego.
Neišsimiegojimas sukelia dirglumą, greičiau išsenka kantrybė (kurios labai reikia bendraujant su vaikais), sunkiau į įvairias problemas reaguoti ramiai, kyla nerimo lygis. Miego stoka turi įtakos ir bendrai sveikatos būklei: nuolatinis neišsimiegojimas didina riziką atsirasti aukštam kraujospūdžiui, infarktui, insultui, nutukimui, depresijai.
Geras patarimas. Raskite būdų išsimiegoti ir pailsėti. Nors palyginimas apie deguonies kaukę, kurią lėktuve pirma reikia užsidėti sau, o tik tada vaikui, jau nusibodęs, bet geresnio dar nesugalvota, todėl remkitės juo. Visi būdai pailsėti ir išsimiegoti mamoms atrodo egoistiniai, bet iš tiesų egoizmas yra sekti ir nykti. Ne veltui neišsimiegojęs ir pervargęs žmogus lyginamas su girtu vairuotoju kelyje.
4 priežastis. Neramus pasaulis
Niekas nesiginčys, kad pastarieji metai, kai eskaluojama karo tema, jaunas mamas gali išvaryti iš proto. Klausimai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo paranojiški (kur aš bėgsiu, kur slėpsiuosi, kaip maitinsiu vaiką slėptuvėje) yra logiški ir suprantami.
Geras patarimas. „Padėti sau galime mokydamiesi priimti neidealią, ribotą, neteisingą realybę, nežinomą ateitį. Svarbu liautis vadovautis „man patinka – man nepatinka“ dilema – pasaulis nesutvertas pagal jus. Be to, derėtų atskirti produktyvų ir neurotinį nerimą: pirmasis mus sukaupia problemos sprendimui čia ir dabar, o antrasis gena į baugią ateitį“, – sako medicinos psichologė Rūta Klišytė.
Produktyvaus nerimo apimtos galite sukomplektuoti išvykimo kuprinę, apsitarti su šeima planą A ir B, ir nerimas tikrai sumažės.
5 priežastis. Kažko trūksta
Nerimo, dirglumo, emocinio labilumo priežastis gali būti ir paprasčiausias kokių nors medžiagų trūkumas. Pavyzdžiui, geležies stokos mažakraujystė labai išderina ir nualina nervų sistemą. Nervų sistemai kenkia vitamino D, B grupės vitaminų ir kitų medžiagų stoka.
Geras patarimas. Išplėstinis kraujo tyrimas jums suteiks gaires, kaip koreguoti mitybą ir kokių maisto papildų pavartoti.
*Tyrimą atliko „Spinter tyrimai“, užsakė emocinės sveikatos platforma Visipsichologai.lt
