Dirgliosios žarnos sindromas – viena iš civilizacijos ligų, susijusių su greitu gyvenimo tempu ir aukštais kokybės reikalavimais. Kokybiška nėščioji, gimdyvė, žindyvė, mama, o kur dar puiki žmona, darbuotoja, verslininkė. Ne veltui DŽS laikomas jaunų moterų liga.
Yra problema, turi būti ir sprendimas
Pastaruoju metu streso mums netrūko. Pandemija, karas, palūkanos ir amžinai ta pati žinia, kad bus blogiau, sukėlė daug nerimo. Ypač vaikus auginančioms šeimoms, pasiėmusioms paskolas, besijaudinančioms dėl pajamų. Kaip žinia, labiausiai į nerimą ir stresą reaguoja virškinamasis traktas. Tad daugėja opų, erozijų, gastritų, refliuksų – daugėja ir DŽS atvejų. Vienas iš 4–5 gastroenterologų pacientų gali turėti DŽS.
Nustačius šį sindromą, gydymas gali užtrukti, nes jis taikomas individualiai, ir ne visada pavyksta iškart rasti geriausią būdą. Dažniausiai skiriami žarnų spazmus atpalaiduojantys, nervų sistemą raminantys ir subalansuojantys vaistai, probiotikai, išmatų tūrį didinantys preparatai, viduriavimą stabdantys vaistai, kartais tinka ir gydymas vaistažolėmis.
Tačiau visiems, kuriems nustatomas dirgliosios žarnos sindromas, bus patarta koreguoti mitybą, išbandyti „Fodmap“ dietą. Ši dieta sumažina DŽS simptomus maždaug trims iš keturių ligonių.
DŽS ir mityba
Gydytojas, atsižvelgdamas į sindromo simptomus, turėtų parekomenduoti mitybos planą. Vienokia mityba bus rekomenduojama tam, kuris viduriuoja, kitokia – esant vidurių užkietėjimui. Kai kurie žmonės, turintys DŽS, netoleruoja pieno cukraus (laktozės), o kai kurie gali netoleruoti glitimo. Tai svarbu išsiaiškinti, prieš skiriant gydymą.
Maistas NE:
Pirmiausia siūloma stebėti, koks maistas skatina atsirasti simptomus, ir jo vengti. Dėl to gydytojas gali paprašyti kelias savaites rašyti mitybos dienoraštį ir pažymėti, ko suvalgius savijauta pablogėja. Gydytojas gali paprašyti į lentelę surašyti maisto produktus, kuriuos laikinai pašalinate iš savo valgiaraščio, ir pažymėti, kaip jaučiatės, pradėję juos vėl vartoti. Tai gali padėti nustatyti maisto produktus, kurie būtent jums sukelia nepageidaujamus simptomus.
Visiems patariama atsisakyti gazuotų ir daug kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, nevalgyti daug cheminių priedų turinčių produktų.
Riebus ir saldus maistas skatina tuštinimąsi, todėl tokį patariama riboti.
Siūloma vengti produktų, sukeliančių pilvo pūtimą, – kopūstų, pupelių, žirnių. Jų nereikia atsisakyti, tik nevalgyti iš karto daug.
Reikėtų mažinti vienu kartu suvalgomą maisto porciją – valgyti po nedaug, bet dažniau (idealu – kas 3–4 val.), neskubant, gerai sukramtant.
„Fodmap“ dieta
DŽS kontrolei gali būti pasiūlyta „Fodmap“ dieta, kuri riboja rūgimą keliančius produktus. Tai gali būti produktai, kuriuose yra fruktozės (vaisiai, uogos, medus), laktozės (pieno produktai), taip pat kviečiai, kai kurios daržovės (česnakai, svogūnai, porai, pupelės, lęšiai, soja), saldikliai. Termiškai apdorotame maiste rūgimą sukeliančios medžiagos bent iš dalies suyra.
FODMAP terminas sudarytas iš kitų žodžių pirmųjų raidžių. Tie žodžiai – tai virškinimui atsparių angliavandenių pavadinimai. Šiems angliavandeniams patekus į storąją žarną, juos fermentuoja bakterijos, išskirdamos dujas. Be to, šie angliavandeniai pritraukia vandenį. Dujų ir vandens perteklius verčia žarnų sieneles įsitempti ir išsiplėsti. Kadangi žmonių, sergančių DŽS, žarnos yra labai jautrios, šis procesas gali sukelti stiprų skausmą ir diskomfortą.
FODMAP – santrumpa aiškinama taip:
fermentuojami
oligosacharidai – fruktanai (svogūnai, česnakai, kviečiai) ir galaktooligosacharidai (ankštiniai augalai)
disacharidai – laktozė (pieno produktai)
monosacharidai – fruktozė (medus, mangai)
And (ir)
polioliai – manitolis (grybai, žiediniai kopūstai), sorbitolis (kaulavaisiai), pridėtiniai saldikliai (ksilitolis, eritritolis ir kt.).
Atidžiai iššifravus šias raides, susidaro vaizdas, ko nepatariama valgyti turint DŽS.
Ar visko atsisakyti iš esmės?
Pasigilinus gali apimti liūdesys – nejau nebegalima valgyti tiek daug maisto produktų? Ši dieta nėra radikali. Pirmiausia reikia žinoti, kad tik kai kuriuose produktuose FODMAP kiekis yra didelis – šiuos produktus tikrai reikia eliminuoti. Bet yra daug produktų, kuriuose FODMAP yra, bet nedaug – tokį maistą galima valgyti, laikantis tam tikrų taisyklių.
Maisto produktai, kuriuose mažai FODMAP
Vaisiai. Bananai, mėlynės, saldieji melionai, spanguolės, vynuogės, greipfrutai, kiviai, citrinos, žaliosios citrinos, mandarinai, apelsinai, pasifloros, avietės, rabarbarai, žvaigždanyžiai, braškės.
Pastaba. Jei vaisiai džiovinti, reikia valgyti mažomis porcijomis.
Daržovės. Liucernos, bambukų ūgliai, pupelių ūgliai, baltieji kopūstai, morkos, salierai, baklažanai, salotinės trūkažolės, imbierai, žaliosios pupelės, salotos, alyvuogės, pastarnokai, bulvės, moliūgai, saldžiosios paprikos, špinatai, griežčiai, batatai, valgomosios kolokazijos, pomidorai, ropės, cukinijos.
Prieskoninės žolelės. Bazilikai, aitriosios paprikos, kalendros, imbierai, citrinžolės, mairūnai, pipirmėtės, raudonėliai, petražolės, rozmarinai, čiobreliai.
Grūdai. Duona be glitimo arba grūdiniai produktai.100 proc. speltos miltų duona. Ryžiai, avižos, polenta. Soros, balkšvieji gysločiai, bolivinės balandos, sorgai, tapijoka.
Pieno produktai. Pienas be laktozės, avižų pienas, ryžių pienas, sojų pienas. Kietieji sūriai, bri, kamamberas. Jogurtai be laktozės. Itališki ledai, šerbetas.
Kita. Sojų varškė. Saldikliai – cukrus (nedideliais kiekiais), gliukozė, dirbtiniai saldikliai (kurių pavadinimų galūnės nėra -olas). Auksaspalvis sirupas, klevų sirupas, melasa, cukranendrių sirupas.
Maisto produktai, kuriuose daug FODMAP
Vaisiai. Obuoliai, mangai, kriaušės, natūraliose sultyse konservuoti vaisiai, abrikosai, avokadai, vyšnios, ličiai, nektarinai, persikai, kriaušės, slyvos, juodosios slyvos, arbūzai, persimonai. Koncentruoti vaisių šaltiniai, didelės vaisių porcijos, džiovinti vaisiai, vaisių sultys.
Saldikliai. Fruktozė, daug fruktozės turintis kukurūzų sirupas, vaisių cukrus. Sorbitolis (420), manitolis (421), izomaltas (953), maltitolis (965), ksilitolis (967).
Pienas. Karvių, ožkų, avių pienas, kiaušininis kremas, ledai, jogurtas.
Sūriai. Minkšti, nebrandinti sūriai, tokie kaip varškė, kreminis sūris, maskarponė, rikota.
Daržovės. Artišokai, šparagai, burokėliai, brokoliai, briuseliniai kopūstai, kopūstai, pankoliai, česnakai, porai, svogūnai (visų rūšių), valgomieji svogūnėliai, laiškiniai svogūnai, žiediniai kopūstai, paprikos, grybai, saldieji kukurūzai. Keptos pupelės, avinžirniai, raudonosios pupelės, lęšiai, sojų pupelės.
Grūdai. Kviečiai ir rugiai dideliais kiekiais, pavyzdžiui, duona, krekeriai, sausainiai, kuskusas, makaronai.
FODMAP dietą sudaro trys fazės
Pirmiausia siūloma iš raciono pašalinti didelį FODMAP kiekį turinčius produktus ir pakeisti juos mažą FODMAP kiekį turinčiais produktais. Fazė trunka tol, kol išnyksta visi nerimą keliantys simptomai. Sumažėjus nusiskundimams, galite pereiti prie 2-osios fazės.
2-ojoje FODMAP dietos fazėje vėl pradedami vartoti prieš tai eliminuoti produktai, įtraukiant į valgiaraštį po vieną produktą. Pradedama nuo to produkto, kurio buvo vartojama daugiausiai ir kuris buvo skaniausias – pavyzdžiui, pienas. Naują produktą į dietą įtraukite vieną kartą per 3 dienas, užrašykite valgius ir pojūčius. Kai išbandysite keletą produktų iš vienos grupės, galite pereiti prie kitos grupės, pavyzdžiui, daržovių. Jei atsiranda kokių simptomų, reikia nustoti valgyti atitinkamą produktą ir palaukti, kol simptomai išnyks.
Trečiojoje dietos fazėje vyksta dietos koregavimas, sudaromas valgiaraštis, ribojant tik tuos produktus, kurie sukelia arba sustiprina simptomus. Gal nėra būtina laikytis labai griežtos mažai FODMAP turinčios dietos, o pakanka tiesiog sumažinti arba pašalinti iš valgiaraščio tam tikrus produktus.
Vienas iš FODMAP dietos trūkumų – sumažintas skaidulų kiekis. Jį galima padidinti, į maistą įmaišius linų sėmenų arba šalavijų sėklų, nedidelį kiekį skrudintų FODMAP riešutų ar sėklų, valgyti daugiau ankštinių daržovių, nelupti daržovių, valgyti dvi porcijas vaisių per dieną.
Prieš laikydamiesi šios dietos, būtinai pasitarkite su savo gydytoju.
