Gruodis – džiugiausias ir kartu nervingiausias metų mėnuo. Ypač mūsų auditorijai. Kai namie maži vaikai, – kalėdinių rūpesčių 10 kartų daugiau, ir streso lygis pakyla iki aukščiausio. Be to, tai užsitęsęs stresas, kuris pažadina lėtines snūduriavusias ligas.
Viena jų – dirgliosios žarnos sindromas. Pokalbiui pakvietėme gydytoją gastroenterologę.
Remisijos ir atkryčiai
Kadangi apie DŽS rašėme ne kartą, šį sykį gydytojos paprašėme papasakoti, kaip valdyti ligą po diagnozės nustatymo. Su kuo susiję ligos paūmėjimo epizodai – su sezonais, stresu, maistu, ar ,,tiesiog“? Kas kiek laiko paūmėjimų tikėtis? Kaip prailginti laikotarpius tarp paūmėjimų?
„Kuo žmogus sąmoningesnis, kuo atidžiau užsiima savistaba, laikosi disciplinos, tuo atkryčiai bus retesni. Pagrindinės priežastys, kodėl sindromas paūmėja, – stresoriai asmeniniame gyvenime ar darbe, kai dėl kokių nors priežasčių išsiderina mityba ar staiga pasikeičia rutina. Pavyzdžiui, žmogus buvo aktyvus, sportavo ir staiga metė“, – sako gydytoja.
Atkryčiai nebūna žaibiniai
DŽS atkryčiai dažniausiai nebūna staigūs, kai vieną dieną žmogus sveikas, o kitą – ligonis. Gydytoja gastroenterologė sako: „Reikia nepamiršti, kad DŽS klinikinis spektras yra platus. Jeigu pagrindinis simptomas yra staigus viduriavimas, tai atkrytį žmogus pajus greitai, tačiau yra ir „aptakių“ simptomų, kai nemalonūs pojūčiai – maudimas, pilvo pūtimas – nevargina labai stipriai. Jeigu žmogus dieną yra aktyvus, jis gali nesureikšminti šių simptomų, tačiau atsigulęs vakare, kai įsiklauso į savo kūną, supranta, kad savijauta pasikeitė“.
Po DŽS diagnozės nustatymo niekas negali nuspėti, kaip dažnai kartosis paūmėjimai, tačiau apytikriai jie kartojasi kartą per metus. Tai nereiškia, kad iki amžiaus galo kartą per metus teks kentėti. DŽS galima suvaldyti taip, kad paūmėjimai bus tik kas kelerius metus, o gal ir visai nebepasikartos. Gerai susipažinęs su savo liga žmogus nujaučia, kada gali prasidėti paūmėjimas. Tada pasilaiko specialios dietos, vartoja probiotikų, suintensyvina nusiraminimo technikas ir gali epizodo išvengti.
Pats sau gydytojas?
Kol nustatoma DŽS diagnozė, visi nueina panašų kelią: ilgai kenčia, tada kreipiasi į gastroenterologą, atliekami tyrimai (kitoms diagnozėms atmesti), skiriamas simptominis ir palaikomasis gydymas, rekomenduojama dietologo konsultacija, o tada jau – namų darbai. Kai ateina naujas ligos epizodas, žmogus, atrodo, viską jau žino. Nėra prasmės iš naujo vaikščioti pas gydytojus, nes gydymas aiškus? „Jeigu gydymas efektyviai padėjo, tikrai nėra būtinybės kiekvieną kartą, simptomams paūmėjus, kreiptis į gydytoją. Rekomendacija – esant DŽS, apsilankyti pas gastroenterologą kartą per metus. Kodėl? Nėra garantijos, kad po DŽS nepasislėpė kokia nors kita, nauja, patologija.
Kitas signalas kreiptis į gydytoją – jeigu nebepadeda tie metodai, kurie padėdavo anksčiau. To išsigąsti nereikia, nes nei sindromas, nei žmogus „nestovi vietoje“, – keičiasi streso lygis, rutina, mityba. Šie dalykai gali turėti įtakos tam, kad anksčiau veikusios priemonės nebeveikia. Gali pasikeisti žarnyno mikrobiota, ir tie probiotikai, kurie padėjo, gali nebeveikti taip gerai.
Dėl to svarbu susitikti su gydytoju, kad būtų apgalvoti nauji gydymo metodai, vieni preparatai pakeisti kitais ar surasta jų kombinacija. DŽS valdymas yra paciento ir gydytojo komandinis darbas. Jeigu su gydytoju užsimezgė ryšys, jūsų komanda dirba sklandžiai, tuomet patarčiau stengtis lankytis pas tą patį specialistą, – taip lengviau ne tik pacientui, bet ir gydytojui, nes jis žino visą ligos istoriją ir dinamiką“, – dalinasi gydytoja.
Etapas iki diagnozės
Gydytoja pastebi ilgą būklės neigimą – tai ypač būdinga vyrams, kai keletą metų gyvena kentėdami pilvo skausmus, pūtimus, viduriavimus, bet pas gydytoją ateina tik tada, kai trūksta kantrybė (arba žmona liepia). Kiek ligai žmogus kenčia iki vizito pas gydytoją, priklauso nuo kantrybės lygio (vienam du viduriavimo epizodai per dieną nesukels problemų, kitas dėl to jausis labai blogai), taip pat – profesijos. Pasak gydytojos, jeigu esate scenos žmogus, tai ir vienintelis viduriavimo epizodas gali sukelti didelių problemų. „Jei dirbi iš namų, situacija vienokia, bet jeigu esi viešas asmuo, tai staigus viduriavimas gali kainuoti net ir darbą. Pilvo pūtimas ir meteorizmas irgi labai nemalonūs simptomai. Pacientai pasakoja, kad negali išbūti bendroje biuro erdvėje, turi kas keletą minučių išeiti iš kabineto dėl meteorizmo. Dėl to neįmanoma susikaupti atliekant darbo užduotis, nes visos mintys tik apie dramas žarnyne“, – sako gydytoja.
Neila Ramoškienė
