Dabar nemažai rašoma apie šių dienų ligą – dirgliosios žarnos sindromą. Kadangi liga labiau būdinga jauno amžiaus moterims, ja galėtų sirgti net iki 29 proc. žurnalo skaitytojų!
Temą tęsiame.
Kodėl atvejų daugėja
Manoma, kad pastarieji 3 metai nuo kovido pradžios yra labiausiai stresą keliantis etapas daugybės šalių istorijoje. Pandemija, karas, energetinė krizė sukėlė nesaugumo jausmą, pažadino snaudžiančias psichosomatines ligas. Kadangi virškinamojo trakto ligos yra labai susijusios su nervų sistema, garstroenterologai šiuo metu pluša pasiraitoję rankoves. Statistika sako, kad 1 iš 4–5 gastroenterologų pacientų gali turėti DŽS.
Praėjusiame numeryje skaitėte apie DŽS požymius ir tai, kaip liga nustatoma. O ką gydytojai pataria, kad diagnozė jau aiški?
Kaip gydomas šis sindromas
DŽS – viena iš tų ligų, kai universalaus gydymo nėra. Yra daugybė gydymo būdų, kai kurie iš jų puikiai tiks vienam, tačiau gali visai netikti kitam. Todėl svarbu bendradarbiauti su savo DŽS gydytoju – o tai gali būti šeimos gydytojas, gastroenterologas arba dietologas, – kad surastumėte jums tinkamiausią gydymą.
Dažniausiai į gydytojus dėl DŽS žmogus kreipiasi tada, kai simptomai yra paūmėję. Tada, nustačius DŽS, gydytojas gali skirti vaistų, kurie šalina simptomus. Jie parenkami kiekvienam ligoniui individualiai, nes DŽS pasireiškia nevienodai. Dažniausiai skiriami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir subalansuojantys nervų sistemą vaistai, probiotikai, išmatų tūrį didinantys ar rūgimo procesus žarnyne skatinantys preparatai, viduriavimą stabdantys vaistai, kartais tinka ir gydymas vaistažolėmis.
Gydymas gali keistis, atsižvelgiant į paciento savijautą.
Ką valgyti sergant DŽS
Nors maistas nėra tiesioginė DŽS priežastis, mitybai patariama skirti daug dėmesio. Dėl DŽS sudaromi asmeniniai mitybos planai. Maitinimosi principai pirmiausia parenkami pagal tai, kokie simptomai žmogų vargina. Vienokia mityba bus rekomenduojama tam, kuris viduriuoja, kitokia – esant vidurių užkietėjimui. Kai kurie žmonės, turintys DŽS, netoleruoja pieno cukraus (laktozės), o kai kurie gali netoleruoti ir glitimo. Tai svarbu išsiaiškinti prieš skiriant gydymą.
Maistas NE. Visiems patariama sveikesnė mityba: atsisakyti gazuotų ir daug kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, nevalgyti daug cheminių priedų turinčių produktų. Yra du dažną tuštinimąsi skatinantys veiksniai – riebus ir saldus maistas, tokį patariama riboti.
Siūloma vengti produktų, sukeliančių pilvo pūtimą, – kopūstų, pupelių, žirnių. Jų nereikia atsisakyti, tik nevalgyti iš karto daug.
Labai svarbu stebėti, koks maistas skatina atsirasti simptomus, ir jo vengti. Dėl to gydytojas gali paprašyti kelias savaites rašyti mitybos dienoraštį ir pažymėti, ko suvalgius savijauta pablogėja.
Maistas TAIP. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau skaidulų turinčio maisto: viso grūdo dribsnių košių, vaisių, daržovių, išgerti 6–8 stiklines skysčių per dieną. Tai ypač aktualu tiems, kurių viduriai linkę kietėti. Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis (iš vaisių, grūdų, daržovių) turėtų būti 25 g per dieną, o mes suvartojame 17 g. Tas 8 g skirtumas, kuris mums atrodo labai mažas, iš tikrųjų yra esminis. Realiai tai yra 3 saujos daržovių, kurių kiekvienam, pagal statistiką, pritrūksta per dieną.
Reikėtų mažinti vienu kartu suvalgomą maisto porciją – valgyti po nedaug, bet dažniau (idealu – kas 3–4 val.), neskubant, gerai sukramtant.
„Fodmap“ dieta
Laikantis „Fodmap“ dietos, reikia atsisakyti rūgimą keliančių produktų. Koks konkrečiai maistas kelia rūgimą? Tai gali būti produktai, kuriuose yra fruktozės (vaisiai, uogos, medus), laktozės (pieno produktai), taip pat kviečiai, kai kurios daržovės (česnakai, svogūnai, porai, pupelės, lęšiai, soja), saldikliai. Termiškai apdorotame maiste rūgimą sukeliančios medžiagos bent iš dalies suyra.
Tačiau „Fodmap“ dieta tiks ne visiems, apie ją kiekvienas turi pasikalbėti su ligą stebinčiu gydytoju.
Kiti gydymo būdai
Kitas gydymo būdas – sumažinti streso lygį. Jeigu mitybai koreguoti pakanka valios pastangų, tai streso kontrolė – kur kas sunkesnė užduotis. Gydytojas gali paprašyti gerai išsimiegoti, reguliariai užsiimti malonia fizine veikla, nes sportas padeda atsipalaiduoti, numalšinti susikaupusią blogąją energiją. Joga arba atpalaiduojamieji masažai irgi kai kam padeda išsivaduoti nuo įtampos. Gydomąją galią turi ir buvimas gamtoje, įvairi maloni kūrybinė veikla.
Kartais DŽS gydyti pasitelkiama psichoterapija, akupunktūra, streso valdymo kursai, gal net hipnozė.
Apibendrinant – DŽS gydomas 3 būdais:
Farmakologiniu, kai skiriami simptominiai vaistai: atpalaiduojantys spazmus vaistai, skaidulos (jeigu yra vidurių užkietėjimas), stabdantys viduriavimą medikamentai (jei žmogus viduriuoja) ir probiotikai – gerosios bakterijos.
Psichoterapiniu, kuris apima gerą miegą, sportą, streso valdymą, psichoterapiją.
Alternatyviuoju, kai gydoma žolelėmis, papildais, masažais, akupunktūra.
