Rudenį mes visi šiek tiek kraustomės iš proto – atostogos baigėsi, vėl trūksta miego ir poilsio, o nebaigtų darbų sąrašas niekaip netrumpėja. Galbūt dėl to daug lėtinių ligų paūmėja būtent rudenį.
Vis geriau pažįstamas DŽS
DŽS (dirgliosios žarnos sindromas) yra tipinė vaikus auginančių moterų liga. Tyrėjai nepatvirtino, kodėl dažniausiai jaunos 20–40 metų moterys kamuojasi nuo šios ligos, tačiau žinant ligos mechanizmą priežastys gana aiškios. Juk būtent šiuo periodu, kai augina vaikus, moterys turi gyventi už du, tris, keturis. Didžiausias nervinis išsekimas ir emocinis nuovargis būna tada, kai moteris po motinystės atostogų grįžta į darbą, samdo auklę ar veda vaikus į darželį, šie pirmaisiais metai dažnai serga, moteris blaškosi tarp darbo ir namų, kartu stengiasi būti šiuolaikiška, liekna, sportiška, gerai gaminančia, keliaujančia ir t.t. Smegenų ir žarnyno ryšys yra labai glaudus – tai žino daugelis, kai, pavyzdžiui, iš jaudulio prieš egzaminą susuka pilvą. Todėl suprantama, kad, gyvendama tokioje padidėjusios įtampos zonoje, moteris pajunta kažką nemalonaus pilve: jį skauda ir pučia, sutrinka tuštinimasis, gali būti viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, gali keistis išmatų konsistencija. Būklė nėra nuolatinė, tai pagerėja, tai pablogėja. Tačiau anksčiau ar vėliau kantrybė baigiasi, ir moteris įsiregistruoja pas gastroenterologą.
Diagnozė, kuri nustebina
Patyręs gastroenterologas jau po pokalbio gali nuspėti, kad tai dirgliosios žarnos sindromas.
Pasaulyje vadovaujamasi šiais kriterijai DŽS diagnozuoti:
Mažiausiai 3 mėnesius per pastaruosius 6 mėnesius jaučiamas pasikartojantis pilvo skausmas ar diskomfortas.
Pilvo skausmas gali pasireikšti įvairiose pilvo vietose, tačiau dažniausiai juntamas apatinėje pilvo dalyje bei riestinės žarnos projekcijoje, o intensyvumas gali varijuoti nuo maudžiančio iki dieglius primenančio skausmo. Jis gali būti lydimas pilvo pūtimo, tempimo, nepilno pasituštinimo jausmo, tačiau nėra susijęs su fiziniu krūviu, judesiais ar menstruacijomis.
Yra išmatų formos pakitimų.
Apie pusei DŽS sergančių pacientų gali būti pykinimas, raugėjimas, ankstyvas sotumo jausmas, pilnumo jausmas, refliuksas.
Pilvo pūtimą patiria 86 proc. pacientų, nuo jo intensyvumo priklauso ligos sunkumas. Padidėja pavalgius, nes susijęs su žarnyno bakterijomis, gaminančiomis dujas. Kai kuriems pilvo pūtimas sukelia skausmus ir nemalonius pojūčius, kiti ištveria lengviau.
Pilvo skausmą patiria beveik 100 proc. pacientų, vidutiniškai 6 epizodai per mėnesį, kiekvienas skausmo epizodas trunka apie 3 val., skausmo intensyvumas nuo 7 iki 10 balų. Jeigu nediagnozuojama DŽS, tai toks skausmas gali būti panašus į apendicito.
Tuštinimosi sutrikimus patiria irgi beveik visi, tai užkietėjimas, kai tuštinamasi rečiau nei 3 kartus per savaitę, ir reikia įdėti daug pastangų, bei viduriavimas, kai užeina staigus noras tuštintis daugiau kaip 3 kartus per dieną. Tas pats pacientas gali ryte sunkiai išsituštinti, o vakare bėgte parbėgti, nes užėjo itin staigus noras tuštintis.
Lydintys simptomai gali būti galvos, nugaros skausmai, urogenitaliniai sutrikimai (dirgli šlapimo pūslė, skausmingi lytiniai santykiai).
DŽS nustatyti funkcinių virškinamojo takto ligų žinynas pateikia šiuos požymius:
- Simptomai prasidėjo ne mažiau nei prieš 3 mėnesius.
- Per pastaruosius 3 mėnesius bent 1 dieną per savaitę būna pilvo skausmas ir bent 2 šių požymių: pilvo skausmas, susijęs su tuštinimusi; pasikeitęs tuštinimosi pobūdis; pasikeitusi išmatų forma.
- Tai funkcinė patologija, nes nėra kraujo išmatose, vėmimų, karščiavimo.
Liga vystosi su pablogėjimais ir pagerėjimais, retai pranyksta. Užtat tuštinimosi pobūdis gali keistis. Jei vyravo užkietėjimai, gali užeiti viduriavimo epizodai. Kol kas mokslas negali pasakyti priežasčių, kodėl tie simptomai keičiasi.
Rizikos veiksniai: Lytis (moteris), amžius (jaunas), genetika.
DŽS gali išsivystyti po gastroenterito (pavyzdžiui, iki galo neišgydyto virusinio viduriavimo, kai nebuvo iki galo atstatyta mikrobiota), psichologinės traumos (net vaikystės!), antibiotikų vartojimo (čia irgi dėl mikrobiotos disbalanso).
Tačiau diagnozė niekada neskiriama be tyrimų. Gali būti skirta echoskopija endoskopija, išmatų tyrimas, ir paprastai rezultatai būna geri. Lengviau priimti diagnozę, kuri aiški, – opa, erozija, uždegimas. Gydytojams sunku paaiškinti, kad bloga savijauta neturi aiškios priežasties. Tenka paaiškinti, kad 20 proc. žmonių serga kokiomis nors funkcinėmis žarnyno ligomis, iš kurių dažniausia yra dirgliosios žarnos sindromas (yra ir kitų funkcinių žarnyno ligų). Funkcinės žarnyno ligos sukelia nemalonius pojūčius, skausmą, blogą virškinimą, tačiau realių fizinių pokyčių nėra. Dažniausiai tokios ligos nuslopsta per atostogas, o iš naujo smogia rudenį. Tai dar kartą įrodo ryšį tarp streso ir žarnyno.
Moterys DŽS serga 2 kartus dažniau nei vyrai. Manoma, kad reikšmės turi moteriškas hormonas estrogenas. Tuo tarpu vyrų jautrumas mažesnis, juos nuo nemalonių pojūčių labiau saugo vyriškas hormonas testosteronas. Vyrai kur kas rečiau kreipiasi dėl pilvo pūtimo ar kitų virškinamojo trakto sutrikimų.
Jautri mama
DŽS turi sąsajų su asmenybės tipu, temperamentu, charakteriu. Kai kurie yra jautrūs nuo vaikystės, susijaudinus prakaituoja delnai, pila karštis, padažnėja pulsas. Tokiems gali atsirasti ir DŽS simptomų, tik jie nebus ūmūs. Jeigu žmogus jautrus nuo vaikystės, jo DŽS ateis palaipsniui.
Tačiau DŽS gali prasidėti ir ūmiai. Tokie atvejai diagnozuojami ir gydomi sunkiau, nes reikia ir daugiau tyrimų ir ilgiau ieškoti konkrečios priežasties, kas išjudino DŽS mechanizmą. DŽS gali išsivystyti po gastroenterito (pavyzdžiui, iki galo neišgydyto virusinio viduriavimo), psichologinės traumos (net vaikystės!), antibiotikų vartojimo (dėl mikrobiotos disbalanso). Priežastis gali būti staigiai ir radikaliai pakeista mityba, staigus ir stiprus stresinis įvykis, na, o mūsų kalbamu atveju, – net toks mamos pasaulį drebinantis įvykis, kaip kūdikio palikimas auklei ir grįžimas į darbą.
Atrodytų, kad DŽS yra naujoviška, neseniai sugalvota diagnozė, bet tai netiesa. DŽS simptomai vargino žmones visais laikais, tik dabar viskas tiksliau įvardinta, atsirado aiškūs diagnostikos kriterijai.
Susiję straipsniai
