Vaikas kiekvieną sezoną serga ausų uždegimu, pastebėjome, kad kai iš ausies išteka skystis, vaiko savijauta pagerėja. Kas nutinka, kai plyšta būgnelis ir išteka skystis? Ar tai nepakenks vaiko klausai?
Atsako vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
Jeigu vaikui, kuris serga sloga arba viršutinių kvėpavimo takų („peršalimo“) liga, iš ausies išbėgo skysčio ir po jo išbėgimo aprimo ausies skausmas, sumažėjo temperatūra, – galima įtarti, kad vaikas sirgo ūminiu ausų uždegimu, prakiuro jo ausies būgnelis ir iš jo ertmės išbėgo pūliai.
Visa tai rodo, jog būtina nedelsiant kreiptis į ausų, nosies ir gerklės gydytoją tam, kad jis įvertintų ausies būgnelio ir jo ertmės būklę, skirtų adekvatų būklei gydymą ir ligos eigos proceso kontrolę. Pūlių susidarymo greitis priklauso nuo ligos sukėlėjo savybių ir organizmo imuniteto stiprumo – gebėjimo greitai sunaikinti sukėlėją. Kuo vaiko organizmas silpniau ir lėčiau kovoja su sukėlėju, tuo greičiau prakiūra būgnelis ir išbėga skystis.
Išskyrų iš ausies spalva ir kvapas priklauso nuo bakterijos rūšies, t.y. uždegimo vidurinėje ausyje sukėlėjų, kurių tuo pačiu metu gali būti ne vienas. Pūliai gali būti skysti, tąsūs, gleivingi, bespalviai ar gelsvi, bekvapiai. Iš pradžių pūliuose gali būti kraujo priemaišų dėl būgnelio pratrūkimo.
Gydytojas gali skirti tyrimą – paimti pūlių pasėlį sukėlėjui išskirti. Tačiau, kol bakterijos išauga ir nustatomas jų jautrumas antibiotikui, – ligoniukas turi būti gydomas – gydytojas vis tiek skiria antibiotikų. Taigi bakterijų jautrumo atskiriems antibiotikams nustatymas turi tik patariamąją reikšmę. Jis naudingas tuomet, kai skirtas antibiotikas (kol nėra pasėlio rezultatų įvertinimo) pasirodė neefektyvus.
Ar kai išteka skystis, būtinai reiškia, kad yra ausų uždegimas? Nebūtinai. Jei bet kurio amžiaus vaikas ūmiai neserga, ir iš ausies išteka skystis, vis vien gydytojas turi apžiūrėti ausį, iš kurios išbėgo skystis, ir įsitikinti, ar tai nėra išorinės klausomosios landos pūlinis odos uždegimas (pūlinukas, šunvotė, piktvotė) ir, priklausomai nuo situacijos, skirti gydymą. Situacijos profilaktikai patariama atsiradus ausies niežuliui į ją nieko nekaišioti, nekasyti jokiais kietais įnagiais, paisyti asmens higienos.
Būgnelio praplyšimas rodo, kad būgnelio ertmė valosi nuo ten susikaupusių pūlių. Tai yra gerai, nes kuo ilgiau pūliai užsilaiko būgnelio ertmėje, tuo didesnis pūlinio ausų uždegimo komplikacijų pavojus. Kai gydytojas mato „išsipūtusį būgnelį“, jis tam, kad sumažintų komplikacijų riziką, švelniai praduria būgnelį, t.y. leidžia ištekėti pūliams, kad jie neveiktų uždegimui jautrios vidurinės ausies ir nesiskverbtų į aplinkinius audinius.
Kai uždegimas yra katarinis (paviršinis) arba serozinis (dažniausiai alerginis), ausų būgnelis neprakiūra ir išskyrų nebūna. Tačiau tai nereiškia, kad vaiko nereikia parodyti specialistui – ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojui. Tik jis, kiekvienu individualiu atveju įvertinęs vaiko būklę, duos patarimų, priklausančių nuo situacijos
Keli patarimai:
Kiekvieną kartą, kai vaikas ūmiai suserga, nuo pat ligos pradžios intensyviai gydykite slogą, nes ausų uždegimas dažniausiai yra slogos komplikacija.
Atsiradus ausų uždegimo simptomams, kreipkitės į vaiko gydytoją bei ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją vaiko būklei įvertinti ir jos kontrolei.
Nepasikonsultavę su specialistais nesiimkite savigydos.
Jeigu po ūminio ausų uždegimo atsirado prikurtimas, pasikonsultuokite su ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoju.
Jeigu uždegimas pasikartoja kelis kartus per metus, galima įtarti, kad yra nusilpęs vaiko imunitetas, tad pasitarkite su vaiko gydytoju dėl išsamesnio vaiko sveikatos būklės tyrimo, jo mitybos ir dienotvarkės korekcijos.
Išsiaiškinkite, ar vaikas neturi išvešėjusių adenoidų, ar jų nereikia šalinti.
Jeigu vaikas kartą sirgo ausų uždegimu, tikėtina, kad sirgs ir dar. Ausies skausmas yra labai intensyvus, jis dažnai užklumpa naktį, tad reikia turėti nuskausminamųjų ausų lašų.
„Mamos žurnalas“
