„Kelerius metus gyvenome Anglijoje. Vaikų kosulys čia niekaip negydomas. Vaistinėse net nėra vaistų nuo kosulio, nes manoma, kad kosulys, kaip ir čiaudulys, praeis savaime. Ar galėtume šią metodiką taikyti Lietuvoje – niekaip negydyti kosinčio vaiko?“
Paskaičiuota, kad daug milijonų lėšų įvairia valiuta kasmet iššvaistoma bereikšmiam kosulio gydymui. Didžiosios Britanijos, Norvegijos mokslininkai sieja kosulio gydymą su liaudies pomėgiu gydytis, liaudies mentalitetu, veiksmu dėl paties veiksmo – kažką darant pačiam darytojui tampa lengviau. Tačiau numoti ranka į vaiko kosulį tikrai negalima, nes „užleistas“ kosulys (kaip ir sloga) gali baigtis rimtomis ligomis. Reikia mokėti pajusti ribą, kai organizmas pats natūraliai kovoja ir valosi, ir kai jau reikia pagalbos.
Kada kosulys yra pavojingas?
Į gydytoją būtina nedelsiant kreiptis, kai:
Vaikas be perstojo visą naktį kosėjo.
Vaikas kosti, ir temperatūra didesnė nei 38,5°C.
Vaikas kosti, sunkiai kvėpuoja, karkuoja, dūsta.
Vaikui skauda ausis.
Kosint skauda krūtinę ar vieną šoną.
Kosulį lydi neįprasti garsai – švilpimas, cypimas.
Vaikui užeina dažni, išvarginantys kosulio priepuoliai dieną.
Skrepliuose atsirado kraujo.
Kosulys prasidėjo staiga – kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Kosulys, kad ir nežymus, nesunkus, bet užtruko ilgiau kaip 10 dienų.
Vien tik pagal kosulio intensyvumą, trukmę, pobūdį, kosėjimo laiką (ryte, dieną-naktį, tik vakare, vienodai intensyviai visą dieną) negalima spręsti apie ligos sunkumą. Kosulio pobūdis priklauso nuo vaiko amžiaus, jo centrinės nervų sistemos ypatybių, ir dėl to net ta pačia liga sergančių vaikų kosulys nebūna vienodas. Kadangi kosulio priežastys yra labai įvairios, ir įvairaus amžiaus vaikus jis vargina nevienodai bei neatspindi ligos sunkumo, jo nedera gydyti savarankiškai.
Vaikui susirgus ūmine kvėpavimo organų liga, kurios kur kas padažnėja šaltuoju metų laiku, ligos pradžioje kosulys dažniausiai būna sausas, nemalonus. Svarbiausia sausą kosulį paversti drėgnu – vaikui duoti atsigerti, gerai vėdinti vaiko kambarį, užtikrinti aplinkos drėgnumą.
Docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
