Yra vaikų, kurių nepavadinsi kitaip, kaip ausiukais. Jie sugeba ausų uždegimais susirgti kasmet, o kartais – ir kelis kartus per metus. Tie, kurie tai patyrė, žino, koks baisus yra ausies skausmas, atrodo, kažkas galvą sprogdina iš vidaus. Nė vienas savo vaikui to nelinkėtų, todėl kviečiame pasiklausyti gydytojo otolaringologo Virgilijaus Sakalinsko patarimų, kaip saugoti vaikų ausis.
Ar patekęs į ausis vanduo gali sukelti ausų uždegimą?
Atsaką lengviau suprasti žinant, kad vaikų ir mūsų visų ausis sudėta tartum iš trijų dalių: 1) išorinė ausis – tai ausies kaušelis ir landa, 2) vidurinė – būgno ertmė (ertmė už ausies būgnelio), 3) vidinė – nervinė garsų suvokimo ir lygsvaros palaikymo dalis.
Vanduo patenka tik į išorinę ausį – klausos landą, tiesa, pasiekia ir ausies būgnelį, kuris lyg uždaros durys – toliau nepraleidžia.
Nevirintas vanduo nebūna sterilus, net ir iš geriamojo vandens išauginama nedidelis (sanitariškai leidžiamas) kiekis mikrobų. O tai potencialus išorinės ausies užkratas. Bet iš landos vanduo lengvai išbėga, o landos sienelių oda yra sutepta riebalinių liaukų sekretu – siera, kuri yra lyg specifinis apsauginis apvalkalas ir todėl pavojus susirgti nedidelis – nebent bus „pažeistas“ minėtas apvalkalas. Kūdikių ir mažų vaikų anatominė ausies struktūra tokia, kad jų landa labai siaura, todėl gali susidaryti mechaninė kliūtis vandeniui iš ausies nutekėti. Pasilikęs landoje vanduo apnuogina odą, (nuo sieros apvalkalo) ir palengvina mikrobams pralaužti jos barjerą; tada gali prasidėti landos odos uždegimas, išorinis otitas.
Vanduo per sveiką ausies būgnelį negali patekti į būgno ertmę ir užkrėsti ją. Tai gali padaryti užkratas iš nosies, nosiaryklės prasiveržęs per ausies trimitą – vamzdį, jungiantį nosiaryklę su vidurine ausimi. Tipiškas ir pavojingesnis yra būtent vidurinės ausies uždegimas, kuriuo gali komplikuotis sloga, sinusitas.
Ar ausis gali perpūsti vėjas ir sukelti ausų uždegimą?
Teisingas atsakymas būtų toks: užgrūdintam vaiko ir suaugusio žmogaus organizmui nebaisus vėjas ir net skersvėjis. Tačiau nereikia persistengti, o verta saugoti vaiko ausis nuo stipraus, šalto vėjo. Mat staiga žvarbiam vėjui papūtus į klausos landą, nuo šalčio susitraukia ausies būgnelio (ir būgno ertmės) kraujagyslės ir kai kuriems žmonėms (net suaugusiems) sukelia ausies skausmą. Taigi skausmą vėjas gali sukelti, bet uždegimo be mikrobų invazijos į būgno ertmę negali būti. Teigiama, kad 100 ligų kyla nuo vėjo! Šaltas vėjas gana greitai sutrikdo nosies, ryklės funkciją, nustoja veikti šių organų apsaugos sistema ir tik laiko klausimas, kada infekcija pateks į vidurinę ausį ir žmogus susirgs jos uždegimu. Taigi šaltas vėjas būna vidurinės ausies uždegimo kaltininkas, bet ne dėlto, kad pučia tiesiai į ausį, o todėl, kad sukelia viršutinių kvėpavimo takų sumaištį ir „atveria ausies vartus“ mikrobams.
Kaip apsaugoti vaikų ausis nuo uždegimo?
Kūdikį iki pusės metų nuo visų ligų saugo įgimtas, motinos perduotas imunitetas – vienokio ar kitokio lygio atsparumas. Tik kūdikio organizmas greitai peršąla, nes jo kūno temperatūros reguliacija dar netobula, silpnoka. Kūdikio kasdienė priežiūra, šilti, higieniški drabužėliai apgins ir ausį nuo „užpuolikų“. Priešmokyklinio amžiaus vaikus reikia grūdinti, padėti formuoti jų atsparumą ligoms. Grūdina saulės vonios, šalto vandens procedūros, judrumas ir kūno kultūra, suderinta mityba, sportiniai žaidimai. Praktika patvirtina, kad vaikus auginti „inkubatoriaus sąlygomis“ – vadinasi nuginkluoti jų organizmą. Nekontaktuojant su supančia vaiką aplinka, imunitetas nesiformuoja, ir vaikas pasmerkiamas pirmiausia viršutinių kvėpavimo takų ligoms.
Ar reikia ausis užkimšti vata? Ne paslaptis, kad vata užsikimšę ausis vaikšto daugybę senyvo amžiaus žmonių, jie tiki, kad vata apsaugos ausis nuo uždegimų.
Yra atvejų, kai ausis užkišus vata dingsta nepatogumas, nemalonūs pojūčiai, sumažėja šalto vėjo sukeltas ausų skausmas. Bendras principas – ausis atsparesnė ligai, kai ją gerai ventiliuoja oras (deguonis veikia bakterijas), o ausies būgnelis normaliai virpinamas sklindančių garsų, landos oda sutepta liaukų sekretu – siera. Užkištos ausys tik didina nepatogumą, vaikas prasčiau orientuojasi aplinkoje, tačiau nuo žvarbaus šalto vėjo vatos tamponėlis saugo ausį. Tas pat pasakytina ir senyvo amžiaus žmonėms. Sveiką ausį laikyti atvirą, o pūliuojančią – geriau lauke pridengti vata.
Vata tinka ir tais atvejais, kai stiprūs garsai, esant klausos nervo nežymiam pažeidimui, gąsdina žmogų.
Ar nuo ausies anatominės struktūros (dydžio, atlėpimo, landos platumo) priklauso polinkis sirgti?
Ausies kaušelio dydis, jo padėtis, plati išorinė landa neturi įtakos ausies uždegimo dažnumui. Siaura ar susiaurėjusi ausies landa, trikdydama ventiliaciją ir vandens ištekėjimą iš jos, sudaro geras sąlygas mikrobų okupacijai, maudantis ar nardant užterštame vandenyje. O gimę vaikai su gomurio anatominiu defektu (skeltas gomurys) beveik visi perserga vidurinės ausies uždegimu, nes plačiau atsidaro kelias į būgno ertmę (vidurinę ausį). Taigi pagrindinis ausies apsaugos barjeras yra nosies, nosiaryklės ir burnaryklės gleivinė.
Kaip teisingai valyti ausį? Ar tiesa, kad reikia išvalyti tik išbėgusią sierą, ir nebereikia kišti vata apsukto pagaliuko gilyn? Kodėl taip pasikeitė higienos normos?
Tiesa, kad reikia išvalyti tik išbėgusią sierą, o ne kišti vata apsukto pagaliuko gilyn į landą. Higiena čia kaip tik niekuo dėta. Siera – tai ausies riebalinių ir prakaito liaukų sekretas, kuris sutepa odos paviršių ir sustiprina jos apsaugą nuo žalojančių veiksnių ir mikrobų prasiveržimo. Kam gi tada stengtis apnuoginti odą ir tartum specialiai silpninti jos atsparumą? Judant apatiniam žandikauliui – kramtant, vibracija persiduoda tiesiai į ausies landą ir padžiūvusi siera juda ausies kaušelio link. Tai normali ausies valymosi sistema – nereikia jai trukdyti. Taigi valykite ausies landos įeigą, naudodamiesi atitinkamo dydžio pagaliuku, apsuktu vata (nenaudotini dantų krapštukai, ištiesintos sąvaržėlės ir pan.). Valykite darydami sukamuosius judesius išorės link, o ne – stūmoklinius (pirmyn-atgal), kad nesuformuotų sieros kamštis.
Ar reikia ausis plauti (juk seniau sakydavo – išsiplauk ausis). Jei taip, kaip ausis teisingai išsiplauti?
Grubokas pasakymas „išsiplauk ausis“, matyt, taikytinas tik tuomet, kai žmogus prastai girdi garsus (kalbą) – prikurtusiam. Bet ausį išplauti gali tik otorinolaringologas ir kvalifikuotas medicinos personalas. Kartais ši procedūra ir jų atliekama yra skausminga, nes ausų landos oda labai jautri bet kokiam prisilietimui. O šiaip „landžioti“ į ausį, kad ir savo, labai neatsargu, net pavojinga – galima sužaloti landos odą ir būgnelį. Taigi plaunama tik išorinė ausis – ausies kaušelis, o mažiems vaikams su pagaliuku apsuktu vata gerai išvalomos kaušelio raukšlės, užausio raukšlė sutepama aliejumi. Plaudami kaušelį, stenkitės kad muilinas vanduo nepatektų į ausies landą.
Ar tiesa, kad, pagal naujausias tendencijas, negalima lašinti vaistų į ausį?
Nuo Hipokrato laikų, porą tūkstančių metų, otitai gydomi lašinant vaistus į ausies landą, ir dabar teigti, kad to daryti nereikėjo, negalima, visiškai nelogiška. Tik dar kartą turiu pakartoti, kad nei lašelis vaistų, įlašintų į landą, nepatenka į būgno ertmę per sveiką būgnelį ir todėl neveikia „ausų uždegimo“ eigos, nemažina mikrobų. Dėl to ir svarstomas šis klausimas, siūloma kai kuriais atvejais neskirti lašų į ausį. Bet patirtis rodo, kad šilti, riebaliniai lašai su vaistais sumažina skausmą, susilpnina nepatogumą – taigi kategoriškai nusistatyti prieš juos negalima. Juolab kad išorinės landos odos uždegimą (išorinį otitą) lašai gali malšinti, žudydami mikrobus. Pūliuojanti ausis irgi sėkmingai gydoma lašais.
O dėl kompresų? Apie juos irgi tenka girdėti prieštaringų nuomonių. Vieni otolaringologai liepia dėti kompresus, kiti sako, kad tai tik paspartina ligą ir nieko gero neduoda.
Kompresai naudingi tik tiek, kad jų suteikta šiluma ausies srityje ir išsiplėtusios kraujagyslės mažina nepatogumo jausmą. Štai kūdikis, susirgęs ūminiu otitu, kartais priglaudus skaudančią ausį prie motinos kūno šiek tiek aprimsta net mėgina žįsti krūtį. Bet „įsisiautėjus“ pūliniam otitui kompreso šiluma gali veikti ir atvirkščiai, didinti skausmą – tokiais atvejais net rekomenduojame dėti užausyje ledo gabaliukų. Taigi kompreso nauda sąlyginė. Štai kai plyšus būgneliui iš būgno ertmės išbėga pūliai ir jie gerai nuteka – vėl kompreso šiluma naudinga. Kompresų sukelta šiluma nepaspartina ligos, tačiau gal kiek pagreitina būgnelio perforavimą ir pūlių išbėgimą (tai naudinga pacientui, nes praplyšus būgneliui skausmas nuščiūva, kankynė užsibaigia), prasideda gijimo fazė. Ausies uždegimui mažėjant, fizioterapinė procedūros, tarp jų ir šiluma, stimuliuoja gijimo procesus (sanogenezę) ir konkrečiai otito normalią baigtį.
„Mamos žurnalas“
