Kiek jūs pažįstate suaugusiųjų, kurie mielai susirgtų prieš sunkų ir lemtingą darbo laikotarpį? Tad labai nesistebėkite, kodėl prieš šventes vaikai lyg tyčia ima ir suserga… Konsultuoja psichologė Rasa Pietarienė.
Ilgas ruošimasis šventėms
Kalėdos yra virtusios švente, kuri neša ir visuotinį džiaugsmą, ir daug nusivylimų. Pasiruošimas šventėms padeda pamiršti žiemos šaltį, ilgus, tamsius vakarus. Prieš kiekvienas Kalėdas parduotuvėse apsilanko labai daug žmonių, kurie džiaugiasi suradę dovanų artimiems žmonėms ir susierzina, kuomet neranda ko ieškojo. Dovanų sąrašas ilgas, ir braukiant įvykdytus punktus, apima vis didesnis nuovargis. O dar reikia pasiruošti karnavalams ir spektakliams mokyklose, darželiuose.
Pasiruošimo šventėms ir švenčių periodas gana ilgas, ir įtampa, kilusi nuo didelio pasiruošimo, irgi didėja su kiekviena diena.
Įtampą apvainikuoja liga
Mamos skundžiasi, kad priartėjus kokiai nors didesnei šventei vaikas suserga, ir šeima nebegali lankytis svečiuose, nebegali patys kviestis svečių. Kai vaikui švenčių maratono įtampa yra per didelė, liga tarsi parodo, kad atėjo laikas pailsėti. Juk ir mes, suaugusieji, ieškome ir randame įvairių pasiteisinimų, nenorėdami dalyvauti dideliame oficialiame priėmime. Kartais suaugusiesiems liga atrodo kaip išeitis iš susiklosčiusios situacijos.
Dešimtmečio Andriaus mama pastebi, kad prieš kokį svarbesnį šeimos įvykį, išvyką prie ežero ar pas tolimus giminaičius sūnus pasijunta prastai – pakyla temperatūra. Iš pradžių galvojusi, kad berniukas peršąla ir suserga, mama vėliau pastebėjo, jog taip atsitinka beveik kaskart, kai visa šeima išsiruošia į naują vietą, kur dar anksčiau nebuvo. Atrodo, kad Andrius bijo bandyti naujus dalykus ir nėra tikras, kad žinos, kaip elgtis, bet ir nenori pasirodyti bailys. Ši didelė vidinė įtampa pasireiškia liga, kuri „leidžia“ pasilikti namuose, įprastoje ir gerai pažįstamoje aplinkoje. Andriaus mama, tardamasi su specialistu, atrado tą ryšį tarp tokio pobūdžio sūnaus ligų ir šeimos būsimų išvykų. Žinoma, kad tik dalį vaikų ligų galime susieti su didesne įtampa prieš išvykas ar šventes.
Šventės kitaip
Dažnai ligos nesirenka laiko ir kai jos aplanko pačiame švenčių įkarštyje, mamoms yra ypač pikta ir liūdna. Kiekviena vaiko liga – papildomas stresas, nes reikia nuspręsti, kas prižiūrės mažąjį ligonį, ką dienotvarkėje teks pakeisti, atšaukti.
Paprastai susirgę vaikai yra irzlūs, pikti, juos prižiūrėti mamai reikia daug kantrybės ir atidos. Švenčių laiku, kuomet ir taip įtampos bei nerimo padaugėja, papildomas rūpestis gali būti tas lašas, kuris „perpildo taurę“, tad tuomet susikaupusi įtampa prasiveržia pykčiu tarp sutuoktinių, barimusi su vaikais ir pablogėjusia emocine situacija namuose. Šventės nebetenka savo žavesio, tampa vargu, kurį reikia prakentėti ar kaip įmanoma greičiau prastumti. Mes žvalgomės aplinkui ir matome, kiek daug žmonių džiaugiasi ir švenčia, kaip kiti vaikai bėgioja po kiemą ir… tampa dar sunkiau
Sunku nejausti nusivylimo, kad sugriuvo įsivaizduojamas šventės scenarijus. Mūsų, suaugusiųjų, nusivylimas tuomet sustiprina vaikų liūdesį, pyktį dėl to, kad jie serga, ir šventės ne tokios, kokių visi tikėjosi. Trimetės Mildos mama jautėsi sutrikusi ir nusivylusi, kuomet Milda susirgo prieš pat Kalėdas.
Visa šeima planavo vykti porai dienų pas draugus į užmiestį, kur laukė įvairios pramogos. Buvo sunku pasirinkti: ar likti su Milda namuose, ar prašyti senelių pagalbos prižiūrėti sergančią Mildą. Mildos mama nusprendė likti namuose. Šią situaciją gali palengvinti tėvų nusiteikimas, kad šventė, nors ir ne tokia, kokia buvo suplanuota, ne tokia triukšminga, vis tiek gali įvykti. Tėvai gali sugalvoti mažų džiaugsmingų akimirkų tiek sau, tiek savo vaikams (net jei dėl ligos tenka visas šventes praleisti namuose), tai sušvelnina situaciją.
Šventės išryškina gyvenimo kontrastus: judėjimo laisvę ir tos laisvės apribojimus, klegesį, šurmulį ir ramią tylą, spalvas ir pilkumą. Tie kontrastai kelia stiprius jausmus, tokius kaip džiaugsmą, pyktį, liūdesį. Visi šie jausmai irgi svarbi bei neišvengiama švenčių dalis.
„Mamos žurnalas“
