Dvynukų auginimo ypatumai Danijoje

Dvynukai

Aistė Ožeraitytė-Kloster su vyru Brian ir dvyniais

Mūsų pašnekovė – Aistė Ožeraitytė-Kloster – su vyru Brian gyvena Danijoje. Aistę pokalbiui pakvietėme dėl dviejų priežasčių – ji puikiai išmano, kaip Danijoje gyvena nėščiosios ir gimdyvės, nes dirba akušere-ginekologe. Be to, Aistė pati Danijoje pagimdė dvynukus Tomą ir Luką, tad turi ką pasakyti ir „nuo savęs“. 

Kaip atsidūrėte Danijoje ir kiek metų čia gyvenate?

Esu gydytoja. Dar bestudijuodama mediciną Lietuvoje keletą vasarų mokiausi ir dirbau Danijoje, čia atlikau internatūrą, rezidentūrą. Internatūros metu ir sutikau savo būsimą vyrą, jis buvo gydytojas-internas toje pačioje ligoninėje.

Kuo ypatinga nėščiųjų priežiūra Danijoje?

Nėščiosios prižiūrimos Akušerių centruose. Kiekviena nėščioji turi savo akušerę, pas kurią lankosi viso nėštumo metu.

Akušerė konsultuoja visais klausimais, o gydytojas – nebent tada, kai yra rimtų komplikacijų. Apie 11-14 nėštumo savaitę, jeigu nėščioji pageidauja, atliekama echoskopija Dauno bei Edvardso sindromų rizikai įvertinti. Jeigu randama didelė rizika, atliekami papildomi tyrimai – choriono gaurelių biopsija ar vaisiaus vandenų tyrimas, genetiniai chromosomų tyrimai. Kiek žinau, Lietuvoje šie tyrimai irgi atliekami, tačiau tik esant tam tikroms indikacijoms, pvz., būsimoji mama – 35 metų ir vyresnė, kūdikio tėvas – 42 metų ir vyresnis, kai giminėje pasitaikė apsigimimų. Danijoje visų nėščiųjų patikrinimas dėl genetinių anomalijų, nepriklausomai nuo amžiaus, pradėtas nuo 2004 metų.

Papasakokite apie gimdymą Danijoje.

Esant normaliam gimdymui, gydytojas gimdyme nedalyvauja. Gimdymą priima akušerė, ji prižiūri ir po gimdymo, pavyzdžiui, susiuva tarpvietės plyšimus (mažesnius). Praėjus 2 val. po gimdymo gimdyvė perkeliama į pogimdyminį skyrių arba išleidžiama namo. Pirmakartės gimdyvės paprastai būna pogimdyminiame skyriuje apie porą dienų, daugiakartės gimdyvės, jei nėra komplikacijų, išleidžiamos namo iš gimdymo skyriaus.

Mokėjimų ar išankstinių susitarimų dėl gimdymo su akušere, ar tuo labiau su gydytoju, čia nebūna. Yra privačių akušerių, kurios atvyksta ir priima gimdymą namuose. Gimdymai namuose nėra populiarūs, namuose planuotai gimdo mažiau nei 1 proc. gimdyvių. Šalyje yra tik viena privati gimdymo klinika (be gydytojų, tik akušerės), kur už mokestį gimdyvė garantuota, kad gimdys su akušere, kurią pažįsta nuo nėštumo pradžios.

Kiek Danijoje trunka motinystės atostogos?

Tėvai turi teisę į 52 savaičių apmokamas nėštumo bei gimdymo ir vaiko priežiūros atostogas. Nėštumo bei gimdymo atostogos suteikiamos abiems tėvams – motinai – 4 savaites prieš gimdymą ir 14 savaičių po gimdymo, tėtis turi teisę į 2 savaites po vaiko gimimo.

Vaiko priežiūros atostogos trunka 32 savaites, kurias abu tėvai gali dalintis – imti vaiko priežiūros atostogų vienas po kito, abu kartu ir t.t. Paprastai motina (tėvas ar abu kartu) pradeda dirbti, kai vaikui būna apie 10-12 mėn. Tiek motina, tiek tėvas gali prasitęsti vaiko priežiūros atostogas, tik gaunama pašalpa yra labai maža, taigi tokių nedaug. Aš prasitęsiau savo vaiko priežiūros atostogas dar 3 mėnesiams, vėl pradėjau dirbti, kai dvyniams buvo 14 mėnesių.

Paprastai viso atlyginimo išmoka mokama prieš gimdymą ir po gimdymo pirmąsias 14-26 savaites. Likusias savaites mokami dienpinigiai. Dienpinigiai skaičiuojami nuo individualaus valandinio atlyginimo bei darbo valandų, tačiau yra nustatytas maksimumas, kuris šiuo metu yra apie 15 300 kronų (7650 Lt) per mėnesį, atskaičius mokesčius lieka pusė sumos, o tai visai nedaug. Susilaukus dvynukų, galioja tos pačios taisyklės – nesuteikiamos nei ilgesnės vaiko priežiūros atostogos, nei didesni dienpinigiai. Kiek žinau, Lietuvoje dvynukų mamos gauna ilgesnes vaiko priežiūros atostogas bei didesnes išmokas.

Kur tėvai „deda“ mažylius, kai patys grįžta į darbą?

Danijoje yra 2 galimybės: leisti vaikus į mums įprasto tipo lopšelį (dažniausiai tai lopšeliai-darželiai) arba vesti vaikus pas „dienos mamą“ („dagplejemor“ – pažodžiui išvertus – dienos priežiūros mama). Dienos mama – komunos (apskrities) įdarbinta moteris, kuri prižiūri dažniausiai keturis 1-3 metų mažylius savo namuose. Pas dienos mamą vaikai gauna valgyti, žaidžia, eina pasivaikščioti, miega pietų miego. Dienos mamos turi griežtas darbo valandas, pvz., nuo 7 ryto iki 15 val., tad vaiko negalima atvesti anksčiau, nei prasideda jos darbo laikas, pasiimti turi prieš pasibaigiant jos darbo laikui.

Tiek tradicinis lopšelis-darželis, tiek dienos mama turi savo pliusų ir minusų. Lopšelyje dirba tam išsilavinimą turintys pedagogai (auklėtojos), tačiau lopšelyje daugiau vaikų, daugiau triukšmo, didesnė rizika, kad vaikai sirgs. Dienos mama prižiūri 3-4 vaikus, artimiau bendrauja su vaikučiais, tačiau dienos mamomis būna paprastos moterys, neturinčios specialaus išsilavinimo, be to, susirgus dienos mamai ar jos vaikams, vaikai atiduodami kitai dienos mamai.

Gimus vaikui, tėvai turi įrašyti jį į priežiūros laukimo sąrašą. Tėvai gali pasirinkti, kas prižiūrės jų vaikaus – lopšelyje ar dienos mama, nurodyti pageidautiną lopšelį ar dienos mamą. Pateikti pageidavimai ne visada išpildomi. Kai kuriose komunose (apskrityse) nėra pakankamai dienos mamų, taigi vaikai patenka į lopšelį-darželį, kitose – atvirkščiai, dienos mamos prižiūri, pvz., tik 2-3 vaikučius, o, pagal įstatymus, jų priežiūros vietos turi būti užpildomos pirmiausia, t.y. kai visos dienos mamos turi pakankamai vaikų, vaikai gali patekti į darželį. Dauguma komunų suteikia vaikų priežiūros garantiją – jei vaikas užrašytas priežiūrai ilgiau nei 3 mėnesiams, komuna garantuoja, kad vaikas gaus dienos priežiūros vietą, tačiau negarantuojama, kad gaus tą vietą, kurios pageidavo

Ką Jūs rinkotės dvyniams – lopšelį ar dienos mamą?

Pageidavome lopšelio-darželio, bet mūsų komunoje buvo laisvų vietų pas dienos mamas, taigi lopšelio vietos niekas nesiūlė. Tuo metu buvo tik viena dienos mama, galinti priimti du vaikučius, bet mums netiko jos darbo laikas, o kitų vietų reikėjo laukti bent 1-2 mėnesius, o man reikėjo pradėti dirbti. Siūlė berniukus padalinti pas dvi dienos mamas, bet mes nenorėjome jų atskirti. Galvojome prasitęsti motinystės atostogas, ieškoti auklės lietuvės ir t.t. Tačiau po begalės pokalbių su komuna atsirado dvi vietos lopšelyje. Berniukams patinka eiti į lopšelį, deja, retkarčiais jie vis suserga, bet čia didysis lopšelių minusas – daug vaikų, daug virusų.

Mūsų lopšelis dirba nuo 6.30 val. iki 16.45 val., dauguma vaikų jame būna nuo 8 iki 15 val. Lopšelyje auklėjamas 21 mažylis, vaikai padalinti į dvi grupes. Kiekvienoje grupėje yra 3 auklėtojos ir pagalbininkas, kelis kartus per savaitę ateina ir studentų (būsimųjų pedagogų).

Teko girdėti, kad tėvai patys turi atnešti į darželį maisto savo vaikams?

Valgymo tradicijos Danijoje šiek tiek kitokios nei Lietuvoje, todėl ir darželiuose maitinimas kitoks. Paprastai čia šeima iš ryto pavalgo pusryčius, tada visi skuba kas kur, vaikai – į darželius ar mokyklas, tėveliai – į darbą. Priešpiečius valgome apie 12-13 val. Paprastai žmonės į darbą atsineša sumuštinių, vakarienės likučių (daugelyje darboviečių yra mikrobangų krosnelės), valgo darbovietės valgykloje, taigi maistas gali būti ir šaltas, ir šiltas. Vaikų priešpiečiai nesiskiria nuo tėvelių, jie gali valgyti ir juodą duoną su paštetu, ir vakarienės likučius (virtuvėlės lopšeliuose-darželiuose yra, jeigu reikia, auklėtojos pašildo maistą).

Vakare, kai visa šeima susirenka namo, valgome vakarienę, kuri atitinka lietuviškus pietus (sriuba ir šiltas patiekalas, t.y. mėsa arba žuvis su priedais).

Kadangi lopšelyje-darželyje gaminamas ar tiekėjo maistas gana brangus, dauguma darželių atsisako šio pasiūlymo, ir vaikai atsineša priešpiečius iš namų. Tie kurie gauna lopšelyje gaminamą ar tiekėjo maistą, valgo įvairiai. Tai gali būti šilti priešpiečiai visą savaitę, gali būti šiltas maistas porą kartų per savaitę, kitomis dienomis vaikai paprastai gauna juodos duonos su žuvimi, paštetu, sūriu.

Vaikai, kurie atvedami į darželį labai anksti, gali valgyti pusryčius darželyje, paprastai tai būna avižų košė, dribsniai ar sausi pusryčiai su pienu. Be priešpiečių, vaikai darželyje valgo dar du kartus, tarp pusryčių ir priešpiečių ir po pietų. Tai paprastai būna vaisiai, daržovės, bandelė, kartais dar ir sausainis ar keksas, gerti gauna vandens ar pieno, sulčių.

Jeigu vaikus prižiūri dienos mama, jie maitinami pagal tą patį principą: anksti atėję gauna pusryčius, priešpiečiams gauna juodos duonos su priedais, turi patys atsinešti vaisių užkandžiams.

Mūsų vaikai pusryčius – avižų košę – valgo namuose. Kai vaikai pradėjo lankyti lopšelį, priešpiečius nešėsi iš namų. Nuo metų pradžios pradėjo gauti tiekėjo maistą, deja, šis neatitiko reikalavimų, taigi šiuo metu priešpiečiai gaminami lopšelyje.

Lopšelyje yra mažytė virtuvytė, kurioje pasamdyta moteris pagamina maistą 20 mažylių. Dažniausiai priešpiečiams vaikai gauna šilto maisto, tai gali būti vištienos kukuliai, kalakutiena, žuvis, bulvės, makaronai ir viskas, ką lengva paimti į rankutę ir valgyti. Būna, kad vaikai priešpiečiams valgo juodos duonos su priedais, tai gali būti kiaušinis, žuvies gabaliukas, dešrytė. Įdedame vaikams vaisių, ryžių paplotėlių, sausainių.

O ką valgo mažylis, kurio tėvai pamiršo įdėti maisto?

Nežinau, ar taip gali būti, kad tėvai pamirštų vaikui įdėti ką nors pavalgyti. Juk nepamirštame vaikui apauti batų, užmauti kepurės, tai lygiai taip pat įprastas dalykas paimti suruoštą maistą. Manau, kad vaiko niekas neišvarytų, paprastai darželiai turi savo atsargų.

Ar tiesa, kad danai nekreipia dėmesio į vaikų slogą?

Šaltuoju metu laiku beveik visi lopšelio vaikai daugiau ar mažiau sloguoja. Aišku, jei auklėtoja pamato, kad vaikui bėga nosis, tai nuvalo, bet, manau, natūralu, kad dalis vaikų patys nusivalo nosytes į rankovę. Slogos ar peršalimai negydomi. Jeigu vaikas peršalo ir sloguoja, bet jaučiasi gerai, žaidžia, valgo, jis gali eiti į lopšelį. Jeigu pakyla temperatūra, vaikas prastai jaučiasi, auklėtoja susisiekia su tėveliais ir prašo pasiimti vaiką namo. Vaikai turi likti namuose, jei jiems akių uždegimas, streptokokinė angina, viduriuoja.

Susirgus mažyliui abu tėvai turi teisę į 2 „vaiko ligos“ dienas, taigi iš viso – 4 dienas. Nedarbingumo lapelio nereikia, užtenka paskambinti ir pranešti, kad vaikas serga. Jeigu tėveliai priversti likti prie sergančio vaiko ilgesnį laiką, ar vaikas paguldomas į ligoninę, tada reikia pateikti atitinkamus dokumentus iš šeimos gydytojo ar ligoninės.

Ar populiarios Danijoje auklės?

Yra šeimų, turinčių aukles ar au-pair. Auklėmis čia paprastai dirba jaunos 18-24 metų merginos, sunku surasti vyresnę ar patyrusią moterį. Ne visi tėvai drįsta visai dienai palikti savo mažylius jaunoms merginoms be patirties, todėl renkasi lopšelį-darželį ar dienos mamą. Piniginiu atžvilgiu nėra didelio skirtumo – ar leisti vaiką į lopšelį, ar samdyti auklę, nes komuna kompensuoja 70-80 proc. auklės atlyginimo, taigi auklei iš savo kišenės reikėtų mokėti panašiai kaip už lopšelį. Lopšelio kaina mėnesiui skiriasi kiekvienoje komunoje, svyruoja nuo 2000 iki 3400 kronų (1000-1700 Lt) per mėnesį, darželio kaina per mėnesį – 1200-2000 kronų (600-1000 Lt), taigi, turint 2 ar 3 vaikus, už lopšelį ir darželį gali tekti atiduoti trečdalį atlyginimo. Vidutinio atlyginimo Danijoje nėra, kiekviena profesinė grupė turi savo vidutinį atlyginimą, pvz., seselių vidutinis atlyginimas – apie 25 800 kronų (14 000 Lt), IT specialisto 40 200 kronų (20 100 Lt), mokytojo 30 400 kronų (15 200 Lt), gydytojo 36 600 (18 300 Lt), statybininko 25 500 kronų (12 750 Lt), neatskaičiavus mokesčių, mokesčiams atiduodame apie 47 proc. atlyginimo.

Daug šeimų turi iškviečiamas ar valandines aukles, paprastai tai vėlgi jaunos, dažniausiai pažįstamos 15-20 metų merginos, kurios, informavus darželį, gali pasiimti vaiką iš darželio, pareiti kartu namo, pabūti su vaiku porą valandų, taip pat – vakarais ir savaitgaliais, jeigu tėvai priversti kur išeiti.

Papasakokite apie mažylių skiepijimą, antibiotikų skyrimą, grūdinimą.

Skiepų programa panaši į skiepų programą Lietuvoje. Tik Danijoje naujagimiai neskiepijami nuo tuberkuliozės. Nuo hepatito B skiepijama tik tada, jeigu šeimos narys serga hepatitu B ar yra hepatito B nešiotojas.

3, 5, ir 12 mėnesių vaikai skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B ir pneumokoko, 15 mėnesių ir 4 metų – nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, 5 metų atliekamas paskutinis difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito skiepas. Nuo 2009 metų mergaitės nuo 12 metų nemokamai skiepijamos nuo HPV (žmogaus papiloma viruso, sukeliančio gimdos kaklelio vėžį).

Dauguma tėvų skiepija savo vaikus, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie atsisako skiepyti. Man atrodo, kad skiepų baimė čia mažesnė nei Lietuvoje.

Danija, Norvegija ir Švedija – labai konservatyvios šalys, kai kalbama apie antibiotikų skyrimą. Gal todėl šalyje mažai antibiotikams atsparių bakterijų, hospitalinės infekcijos nėra išplitusios. Antibiotikai skiriami tik tada, kai bakterinė infekcija nustatoma kraujo ar kitais tyrimais. Susirgus vaikui, jei būtina, paimamas kraujo, šlapimo tyrimas ar gerklės pasėlis. Šie tyrimai momentiniai, todėl greitai galima įvertinti, ar liga virusinės, ar bakterinės kilmės. Be reikalo nei vaikai, nei suaugusieji antibiotikais negydomi.

Dėl grūdinimo… Kai pirmą kartą atvažiavau į Daniją, atrodė, kad danų vaikai nuolatos sušalę, nes laksto pusnuogiai… Žiemą, kai lauke apie nulį, dažnai gali pamatyti vaikus lakstančius be kepurių ar pirštinių, šalikų.

Visi kūdikiai nuo gimimo bent vieną kartą per dieną miega lauke, nesvarbu, ar vasara, ar žiema, ar lyja, ar sninga. Tik sergantys vaikai, taip pat jei lauke daugiau nei minus 10ºC, migdomi namuose. Lopšeliai ir dienos mamos turi vežimėlius, kuriuose vaikai miega pietų miego lauke. Kai vaikai paauga, jie migdomi lovytėse, tačiau dažniausiai prie atviro lango.

Nežinau, ar tai galima vadinti grūdinimu, bet lauke jie pabūna kiekvieną dieną bet kokiu oru.

Vyresni lopšelio ir darželio vaikai eina į lauką du kartus. Visi vaikai turi kombinezonus, lietaus drabužius, botus.Lopšelyje-darželyje yra džiovinimo spintos, kuriose šlapi vaikų drabužiai išdžiovinami. Tad po pietų vaikai į lauką gali eiti vėl sausais drabužiais.

Ką iš Danijos vežatės į Lietuvą, o iš Lietuvos į Daniją (maistą, daiktus)?

Iš Lietuvos paprastai atsivežame silkės ir grikių košės. Danijoje, aišku, silkės yra, bet, kaip ir visa kita (agurkėliai, burokėliai), yra saldaus skonio. Raugintus agurkus ar kopūstus retai, bet kartais perku „arabų“ parduotuvėlėse, jų skonis kažkuo panašus į lietuviškų, ar bent jau nesaldus. Grikių ir manų košės čia nėra populiarios. Vyras ir vaikai labai mėgsta lietuviškus riestainius, jų irgi visada atsivežame ar suvalgome pakeliui namo. Iš Lietuvos atsisiunčiu ar atsivežu knygučių vaikams ar knygų sau dėl savaime suprantamos priežasties – lietuvių kalbos.

Iš Danijos atvežu maisto tik paragavimui, dėl skonio skirtumo. Mano mamai labai patinka daniško (ar apskritai – skandinaviško) dizaino daiktai – indai, vazos, puodukai, žvakidės, virtuvės įrankiai. Drabužius ir avalinę tiek sau, tiek vaikams perku ir Danijoje, ir Lietuvoje. Lietuvoje galbūt šiek tiek pigiau, bet Danijoje didesnis pasirinkimas dėl paplitusios ir išvystytos interneto prekybos.

Ar teisios mūsų mamos, piketuojančios dėl to, kad sumažintos motinystės išmokos? Palyginkite su Danijos moterų situacija.

Manau, kad iki šiol lietuvės mamos buvo privilegijuotos, nes turėjo net 2 metus apmokamų vaiko auginimo atostogų. Be to, kiek suprantu, Lietuvoje nėra ar trūksta lopšelių, taigi atsiranda dar viena problema – tos šeimos, kurios nori imti tik vienerių metų vaiko priežiūros atostogas, susiduria su problema, kur palikti vos metukų sulaukusį mažylį. Nežinau, ar samdyti auklę išgali kiekviena šeima, manau, kad ne, kad tai ir Lietuvoje prabanga arba paskutinė išeitis. Manau, valstybė, prieš mažindama išmokas ar trumpindama vaiko priežiūros atostogas, turėtų pasirūpinti priešmokyklinėmis įstaigomis. Čia tikriausiai ir yra didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Danijos, nes Danijoje moterys, nors ir grįžta į darbą po vienerių metų, tačiau turi garantuotą vaiko priežiūrą.

Kas Jus Danijoje glumina, o kas atrodo gerokai pažangiau nei Lietuvoje?

Esu patenkinta gyvenimu Danijoje. Čia ekonominė padėtis daug geresnė nei Lietuvoje. Mokame milžiniškus mokesčius, ir tai tikriausiai lemia, kad vaikų priešmokyklinė priežiūros sistema, sveikatos priežiūros sistema yra visiems prieinama ir veikia gana gerai. Manau, kad čia lengviau auginti mažus vaikus, nes tam sudarytos geresnės sąlygos, be to, žmonės apskritai gernoriški mažiems vaikams. Čia jų netrikdo nei maitinanti mama, nei verkiantis mažylis, vaikai visada ir visur kartu, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar kieko. Niekam netrukdo kaimynystėje gyvenanti dienos mama ar lopšelis, darbdaviai paprastai geranoriški būsimoms mamoms ar mažamečių vaikų mamoms, jiems natūralu, kad šeima – tai ir vaikai. Gal klystu, bet kartais atrodo, kad Lietuvoje maži vaikai trukdo kitiems, verkiantys mažyliai nepageidaujami viešosiose vietose, ką jau kalbėti apie maitinančią mamą, kai kurie darbdaviai vengia įdarbinti jaunas moteris. Tikiuosi, kad klystu, be to, tikiu, kad visuomenė keisis, ir mažyliai taps jos dalimi.

Mano vaikai auga Danijoje, daniškoje aplinkoje ir kultūroje. Labai gaila, kad mano vaikai lopšelyje-darželyje nedainuos tų lietuviškų vaikiškų dainelių, nedeklamuos tų lietuviškų eilėraštukų, mokykloje neskaitys tų lietuviškų knygų, kuriuos mokėjau ar skaičiau aš savo vaikystėje. Visi eilėraštukai ir dainelės bus danų kalba. Tačiau namuose mes skaitome lietuviškas knygeles bei dainuojame lietuviškas daineles, turime lietuvių draugų su panašaus amžiaus vaikais, taigi tikiuosi, kad man pavyks savo vaikus išauginti bent jau pusiau lietuviukais.

Parengė Neila Ramoškienė

Susiję straipsniai

  

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni + = 15

Kitos temos: