Nors užkietėję pirtininkai kaitinasi visus metus, mėgėjai pirtį dažnai prisimena atvėsus orams, kai norisi šilumos, atsipalaidavimo ir stipresnio imuniteto. Vis dėlto, pirtis ne visada reiškia sveikatą – netinkamas kaitinimosi pirtyje būdas gali atnešti daugiau žalos nei naudos, o kai kuriems žmonėms pirtyje užsibūti išvis nepatariama. Specialistai papasakojo, kokia šiluma kūnui iš tiesų naudinga, patarė, kaip teisingai mėgautis šiuo ritualu, ir atskleidė, kada pirtis gali tapti pavojinga.
Pirtis – širdies draugė
„Pirtis yra itin naudinga sveikatai – Suomijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirties lankymas 2-3 kartus per savaitę širdies ligų riziką gali sumažinti net 22-24 procentais“, – teigia BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.
Jai pritaria ir prof. pirtininkas Donatas Monkevičius. Pasak jo, pirtis – labai stiprus sveikatinimosi įrankis, jei ja naudojamasi sąmoningai: „Ji stiprina imunitetą, valo organizmą per odą, gerina kraujotaką, kvėpavimą, miegą, o svarbiausia – padeda atsipalaiduoti tiek kūnui, tiek mintims. Daugeliui žmonių pirtis tampa ne tik kūno priežiūros, bet ir emocinio balanso ritualu.“
Kada pirties malonumai gali tapti pavojingi?
Vis dėlto, pirtis nėra tinkama visiems. Pasak D. Zalagaitytės, žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, reikėtų elgtis atsargiai: šiltoje aplinkoje kraujagyslės išsiplečia, kraujas plūsta į periferinę zoną, todėl arterinis kraujo spaudimas gali mažėti.
„Išėjus į šaltį ar šokant į šaltą vandenį, vyksta atvirkštinis procesas: kraujagyslės stipriai susitraukia, todėl kraujo spaudimas pradeda kilti. Širdies ir kraujagyslių sistemai tai – savotiškas stresas, todėl širdies ligomis sergantiems žmonėms svarbu vengti staigių temperatūros kontrastų, nesirinkti šuolio į eketę ar ledinį vandenį. Saugiau išeiti iš pirties į vėsesnę aplinką ar nusilieti drungnu vandeniu“, – pataria vaistininkė.
Lankytis pirtyje nepatariama karščiuojant, o sergant ūminėmis infekcijomis – sinusitu ar bronchitu – ypatingai nerekomenduojama. „Jeigu kankina lengvi peršalimo simptomai – šaltkrėtis, nosies užgulimas, raumenų skausmas, apsilankyti pirtyje galima, tačiau svarbu vengti staigių šiltos ir šaltos aplinkos pokyčių, gerti daugiau skysčių nei įprastai, pirtyje būti trumpesnį laiką“, – sako D. Zalagaitytė.
Svarbiausia – jausti saiką ir savo kūną
Anot D. Monkevičiaus, pirtis neturi būti jėgų išbandymas, tai – švelnus kūno ir šilumos dialogas. „Kalbant apie laiką, svarbiausia – ne minutės, o savijauta. Vienam žmogui pakanka kelių minučių, kitam – dešimties. Pirties esmė yra ciklas: sušilti, atsivėsinti, pailsėti ir vėl sušilti. Klasikinėje saunoje dažniausiai daromi 2–3 ciklai po 8–12 minučių, o garinėje pirtyje galima pabūti šiek tiek ilgiau, nes temperatūra žemesnė. Pirtis turi teikti jėgų, o ne jas atimti“, – teigia prof. pirtininkas.
Pasak D. Zalagaitytės, jei pirtyje apsilankoma nedažnai, pirmasis užėjimas turėtų trukti 5-10, neviršyti 15 minučių, jo metu reikia leisti kūnui sušilti. Antro užėjimo metu prasideda intensyvesnis prakaitavimas, atveriamos poros, buvimo laikas gali būti 10-15 minučių, svarbu stebėti savo širdies veiklą.
„Po antrojo užėjimo rekomenduojama nusiprausti jau vėsesniu vandeniu nei pirmą kartą ir skirti laiką ilgesniam poilsiui. Trečiojo užėjimo metu prasideda maksimalus įšilimas, galimas vanojimas beržinėmis ar ąžuolinėmis vantomis“, – teigia vaistininkė.
Dažniausios klaidos ir skirtingi pirčių charakteriai
Dažniausiai daromos klaidos yra per ilgas užsibuvimas pirtyje, nepakankamas skysčių vartojimas ir per trumpas laikas, skiriamas poilsiui išėjus iš pirties.
Anot D. Monkevičiaus, kontrastas – svarbi pirties dalis, tačiau pirmiausia reikia leisti kūnui natūraliai atvėsti, o tik tuomet galima apsipilti vėsiu ar šaltu vandeniu. „Šokimas į eketę – stiprus stimulas organizmui, bet tinka tik tiems, kurie tam pasiruošę. Reikia turėti gerą širdies ir kraujagyslių būklę, būti pailsėjusiam ir blaiviam. Kitiems pakanka vėsaus dušo ar sniego. Svarbiausia – ne pasirodyti, o pajusti gyvybės jėgą, kuri atsiranda, kai karštis ir šaltis keičia vienas kitą“, – teigia prof. pirtininkas.
Pasak jo, kiekviena pirtis turi savo charakterį: „Tradicinė lietuviška pirtis – švelni, drėgna šiluma su vantų garais. Ji labiausiai tinka sveikatinimuisi, nes leidžia reguliuoti šilumos intensyvumą. Tokia pirtis tinka visų amžiaus grupių žmonėms, jei kaitinamasi saikingai. Suomiška sauna – sausesnė, karštesnė, stipriau veikia kraujotaką ir raumenis. Ji puiki sportuojantiems ar mėgstantiems kontrastus, bet ne visiems tinka dėl didelio karščio. Garinė pirtis puikiai tinka pradedantiesiems, vyresniems ar jautresniems žmonėms, o infraraudonųjų spindulių kabina yra labiau terapinis variantas – šiluma veikia giluminius audinius, tačiau nėra garo ar natūralaus oro mainų.“
Patarimai pirtininkams: prieš ir po
Anot D. Zalagaitytės, prieš apsilankant pirtyje svarbu pasirūpinti kuo mažesne organizmo apkrova, 1-2 valandas prieš pirtį neprisivalgyti, gerti pakankamai skysčių. „Galima rinktis vandenį ir natūralias žolelių arbatas, tačiau ne karštas, o šiltas, – sako vaistininkė. – Rekomenduojama vengti gėrimų su cukrumi. Su prakaitu netenkame organizmui svarbių mineralų, todėl galima gurkšnoti ir mineralinį vandenį ar elektrolitų tirpalus.“
Po pirties patariama nepamiršti atkurti odos drėgmės barjerą, galima naudoti drėkinančius kūno kremus ar aliejus, kurie sumažina sausumą ir pagerina odos elastingumą. „Kai raumenys atsipalaidavę, naudingi tepalai su eteriniais – eukaliptų, rozmarinų, levandų, pušų – aliejais, kurie gerina kraujotaką. Toks masažas dar geriau padeda atpalaiduoti raumenų įtampą ir gali sumažinti lėtinį ar fizinio krūvio sukeltą spazminį skausmą“, – pataria vaistininkė.
