
Trijų vaikų mama Eglė Gurčinė pati praėjo įvairius sunkumus ir klaidas, kol suprato, kas svarbu sėkmingam natūraliam maitinimui. Dabar ji konsultuoja mamas gyvai ir internetu, kad kiekvienai mamai pavyktų maitinti krūtimi.
Šįkart Eglė aptars keletą pačių populiariausių žindymo mitų, kurie tarsi iš anksto užprogramuoja nesėkmei. Konsultuoja dula ir žindymo specialistė Eglė Gurčinė, zindymokonsultante.lt
1 mitas. Mūsų giminės moterims nepavyksta maitinti pačioms.
Su šituo mitu laukdamasi susidūriau ir aš pati. Mano mama mane maitino trumpai ir tik nutrauktu pienu. Sesuo irgi maitino nusitraukdama, o ne tiesiai iš krūties. Tokia giminės moterų patirtis tarsi žadėjo nesėkmę ir man. Bet tada kilo noras išsiaiškinti, kiek gebėjimas žindyti yra genetiškai paveldimas?
Nėra moksliškai įrodyta, kad gebėjimas žindyti ar nežindyti būtų užkoduotas genetiškai. Taigi sakyti, kad jei mama neturėjo pieno, neturėsiu ir aš, yra visiškai mokslu nepagrįstas mitas.
Reikia atsisukti keliasdešimt metų atgal ir pasiaiškinti, o kodėl mamos mūsų nežindė ar žindė labai trumpai? Tai lėmė laikmetis ir gyvenimo sąlygos. Prisiminkime, kad tada gimdymas tapo labai mediciniškas, vaikelius iš karto atskirdavo nuo mamų, kartais parai ar ilgiau, neva kad mamos pailsėtų. O vis dėlto tas kontaktas „oda prie odos“ labai svarbus sėkmingam pieno gamybos procesui, kai suaktyvinama visa hormonų sistema.
Dabar jau visur ši informacija prieinama, žinome apie didžiulę oda-prie odos kontakto naudą ir tai laikoma gimdymo užbaigimo būdu, kai kūdikis iš karto po gimimo padedamas mamai ant krūtinės ir įvyksta pirmasis žindymas. Taip pieno gamyba prasideda sklandžiai nuo pat pradžių. Mūsų mamos šito neteko – to pirmojo kontakto su ką tik gimusiu kūdikiu.
Kitas žindymui nepalankus dalykas buvo rekomendacija maitinti kas tris ar keturias valandas po 10–15 minučių, naktį skrandis turi ilsėtis ir maitinti draudžiama. Jei per tiek kūdikis nepavalgė, vadinasi, jam reikia papildomo maisto. Todėl mūsų mamos ir stebisi, kaip gali vaikelis kaboti ant krūties valandų valandas, nes jos buvo mokytos kitaip. Joms atrodo keista, kodėl valgymas tęsiasi taip ilgai, juk vaikas turi pavalgyti ir miegoti? O kad vaikelis tokiu būdu užsisakinėja pieną, sunkiai suvokiama.
2 mitas. Kai kurioms moterims tiesiog nelemta žindyti
Populiacijoje iki 3–5 procentų pasaulio moterų negali žindyti dėl tam tikrų medicininių ar įgimtų dalykų – kai sutrikusi hormonų sistema, buvę krūties pažeidimai ar operacijos, neišsivysčiusios krūtys ar pan. Kaip suprasti, ar nepriklausai tiems 3–5 procentams pasaulio moterų, kurios negali žindyti?
Pirmiausia nereikia nusiteikti, kad esi būtent ta, kuriai nelemta. Vidinis nusiteikimas yra pats svarbiausias dalykas. Jeigu nusiteikiu, kad aš tikrai žindysiu, tikrai turėsiu pieno, jau tai garantuoja, kad pavyks. Krūtų pokyčiai įvyksta jau nėštumo laikotarpiu, kartais net pirmieji nėštumo požymiai pasireiškia būtent pajautrėjusiomis, padidėjusiomis krūtimis. Gali padidėti rudasis laukelis, patamsėti jo spalva. Visa tai jau rodo, kad krūtys ruošiasi žindymui. Nors lygiai taip pat ir jokių požymių galime nejausti, ir tai irgi normalu. Priešpienio gamyba prasideda jau 16–20 nėštumo savaitėmis, kai kurios moterys pajaučia, kad truputį palaša, besiprausiant duše išsispaudžia koks lašas pieno.
Ir ne krūtų dydis lemia pieno turėjimą ar neturėjimą. Savo praktikoje dažnai sutinku moterų, kurių krūtys „nulinio dydžio“, ir jos sėkmingai žindo, ir ne vienerius metus. Aš pati esu iš tų mažakrūčių, ir išmaitinau tris savo vaikus. O krūtų dydį ir formą lemia riebalinis audinys, kuris žindymo procese visiškai nedalyvauja ir neturi jokios įtakos. Tad tikrai nereiškia, kad didelių krūtų savininkės turės daugiau pieno, tai lemia liaukinis audinys viduje.
3 mitas. Spenelių forma netinkama žindymui

Kartais mamos jau nėštumo metu ima jaudintis, kad speneliai įtraukti, vaikas negalės jų paimti. Pasitaiko, kad ir gimdymo namų akušerės pagąsdina, kad „tokie blogi speneliai, be antspenio – niekaip“. Svarbu suvokti fiziologiją, kaip vyksta žindymo procesas. Vaikas žinda ne spenelį, o rudąjį laukelį. Spenelis yra tik anga, pro kurią bėga pienas. Vaikelį reikia taip glausti, kad paimtų kuo daugiau to rudojo laukelio. Ir kai vaikelis žinda, visiškai nebesvarbu, ar spenelis labai iškilus, ar tik truputį, ar net įtrauktas. Mamai tik gali kilti sunkumų pirmosiomis paromis po gimdymo, kol išmoksta paformuoti spenelį patogiai pagal kūdikio burnytės formą. Spenelio forma visiškai nelemia žindymo sėkmės. Toms moterims, kurios turi įtrauktus ar plokščius spenelius, patarčiau nėštumo metu pasiieškoti daugiau informacijos, kaip glausti kūdikį. Kai mamai parodai tai praktiškai, nustemba, kad tiek nedaug reikia, ir vaikelis žinda, jokių sudėtingų technikų čia nėra. Kartais nebent gali kilti daugiau sunkumų su anksčiau gimusiais vaikeliais.
Ketvirtas mitas. Per liesas pienas
Jei vaikelis mėgėjas pakaboti ant krūties, kartais sulaukiama vyresnės kartos moterų komentarų, kad pienas per liesas, ir vaikas niekaip nepasisotina. Mūsų kūnas gamina pieną būtent tokį, kokio reikia konkrečiam vaikui. Ir gimę vaikeliai visi yra skirtingi. Vienas galbūt ir nėštumo metu jau turėjo kokių problemų, sunkiau buvo jį nešioti, sunkesnis gimdymas, vaikelis jautresnis. Mamos kūnas jam yra pirminis nusiraminimo šaltinis. Jis devynis mėnesius prabuvo kartu su mama, ir nukirpus virkštelę jis nenori dar atsiskirti. Pirmi mėnesiai po gimdymo net ir vadinami ketvirtuoju nėštumo trimestru, nes vaikas nori tų pačių sąlygų, kokias turėjo pilvelyje, jis nori nuolat jausti žmogų, gauti maisto, jis nenori paleisti mamos. Ir tai visiškai nesusiję su pieno riebumu.
Vaikas gali ilgai žįsti ir dėl kitos priežasties – pieno yra, bet jis nebėga upeliais. Kai pieno mama turi labai daug, mažylis greitai pasisotina ir po 10 minučių sotus jau miega. O kitam reikia įdėti pastangų, kad pasisotintų, nugeria kelis gurkšnelius, pailsi, vėl nugeria. Ir su vienu, ir su kitu vaikeliu viskas gerai!
Svarbu stebėti, kaip vaikas šlapinasi, kaip tuštinasi ir kaip auga svoris. Jei šie trys kriterijai geri, tada reikia nusiraminti, vaikas tikrai pasisotina. Mama turi atsipalaiduoti ir toliau teikti savo kūną kaip maistą ir ramybę kūdikėliui.
Ar įmanoma pieną padaryti riebesnį? Savo mityba moteris pieno riebumo nelemia. Nuo to, ką ji suvalgė, kiek arbatų išgėrė, pienas netaps nei riebesnis, nei liesesnis. Žindyvei svarbiausia maitintis sveikai ir suderintu maistu, gauti maždaug 500 kcal daugiau, negu įprastame gyvenime.
Įvairiapusiška mityba, pakankamas skysčių kiekis ir poilsis – šie trys dalykai svarbiausi mamai, o pieno kokybe pasirūpins pati gamta.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai