Didžiausia klaida tikėti, kad „nepieningumas“ paveldimas

neturiu pieno

Daivos Sirvydienės nuotr. www.fotodina.lt

Jei moteris „neturi“ pieno, matyt, ji ne visai pasitiki savo gebėjimu išmaitinti kūdikį. Kadangi laktacija susijusi su smegenų veikla, nepaprastai svarbu, kad mama psichologiškai nusiteiktų maitinti. Ir, be abejo, reikėtų nedaryti klaidų, dėl kurių iš tikrųjų pienas dingsta.

Konsultuoja akušerė Kristina Kirijenko

Paveldėtas „nepieningumas“?

Gamta taip sutvarkė, kad tik moteris gali išmaitinti savo kūdikį, todėl kiekviena gimdyvė turi pieno. Čia kalbame apie sveikas moteris, kurios neserga rimtomis endokrininėmis ar kitokiomis ligomis

Jeigu sveika moteris skundžiasi, kad neturi pieno, vadinasi, jos pasąmonėje slypi suvoktos ar nesuvoktos baimės, nepasitikėjimas savimi. Kai į pagalbą ateina mišinukai, pienas dingsta, nes sumažėja kūdikio poreikiai. „Motinystės mokykloje kiekvieną užsiėmimą pradedu nuo to, kad jei moteris norės, ji tikrai galės išmaitinti savo kūdikį. Įprasta kalbėti: „Mano mama nemaitino, močiutė nemaitino, iš kur aš turėsiu pieno?“

Didžiausia klaida tikėti, kad „nepieningumas“ paveldimas. Jei mama ir močiutė nemaitino, matyt, buvo tam tikrų veiksnių, dėl kurių pienas dingo. Gal persirgta liga, gal padarytos klaidos primaitinant, galbūt anksti reikėjo grįžti į darbą, kaip ir visoms tos kartos moterims? Į tai, kad mama ir močiutė „neturėjo pieno“, visiškai nereikėtų kreipti dėmesio. Kiekviena moteris pieno turi ir maitinti gali, jei tik ji to nori,“ – sako Kristina Kirijenko.

Krūtų dydis ir pienas

Kartais moterys sako: „Mano labai didelės krūtys, tikriausiai nebus pieno; mano  mažos, kaip išmaitinsiu?“. Krūtų raumenys neturi nieko bendra su pieno liaukomis. Pieno liaukos gali funkcionuoti bet kokiose krūtyse, dydis nėra pats svarbiausias veiksnys. Kaip ir krūtų kietumas. Paprastai pirmą savaitę visų gimdyvių krūtys yra kietos, patinusios, skausmingesnės. Tai ne dėl to, kad jos pilnos pieno. Krūtys persitvarko, ir po kurio laiko kietumas išnyksta. Dažnai maitinančių ir turinčių daug pieno moterų krūtys būna minkštos, lengvos. Juk pienas nesikaupia krūtyse, jis gaminasi kūdikiui žindant. Tad nei dydis, nei krūtų kietumas nerodo, kiek jose yra pieno.

Skausmas mažina pieną

Jei nuo pat pirmų dienų nedarysite klaidų, pienas tikrai nedings. Svarbu, kad kūdikis būtų teisingai pridedamas prie krūties, kad nenugraužtų spenelių (kai moterims maitinimas siejasi su skausmu, nemalonumu, pieno mažėja). Jei būtų kūdikio valia, jis nepaleistų spenelio iš burnos visas 24 valandas per parą, nes krūtis jam – ir maistas, ir nusiraminimas. Tačiau ilgai būdamas šiltoje burnytės terpėje, spenelis išburksta ir pasidaro lengvai pažeidžiamas. Todėl tarp žindymų reikia daryti pertraukas.

Nerimo laikotarpiai

Reikia žinoti ir tai, kad pirmaisiais mėnesiais beveik visi kūdikiai išgyvena 3 nerimo laikotarpius.

I laikotarpis prasideda pirmos savaitės pabaigoje, apie 7-10 dieną. Kūdikis gali pasidaryti neramus, jis dažniau verkia, prašo krūties. Popietinėmis ir vakarinėmis valandomis atrodo, kad nebėra pieno. Mama pradeda panikuoti, galvoja apie primaitinimą mišinėliu. Tačiau kūdikio neramumas – laikinas dalykas, kuris po poros parų praeis. Reikia kantriai jį pralaukti. Kūdikio elgesį galima paaiškinti tuo metu vykstančiu augimo šuoliu. Pirmosios savaitės pabaigoje vaikas priauga daugiau svorio, todėl jo poreikiai maistui didesni. Po poros dienų viskas grįžta į savo vietas.

II nerimo laikotarpis –  6-8 savaitė.

III nerimo laikotarpis – 12 savaičių. Nerimo metu vaikas elgiasi taip, lyg jam trūktų pieno – griebia ir neilgai pažindęs meta krūtį, būna neramus. Jo augimo šuoliu galite įsitikinti mėnesio gale vaikutį pasvėrę. Nors atrodo, kad jam trūko pieno, vaikas būna priaugęs kiek daugiau, nei paprastai.

Nerimo laikotarpiais svarbiausia pasitikėti savimi ir nepradėti duoti mišinukų.

Kas didina pieną?

Nuo senų laikų manoma, kad pieną didina balinta arbata ir chalva. Bobutės naudodavo ir kitų liaudiškų priemonių: sutrindavo pienių žiedus ir užpildavo juos grietinėle. Žindančios moterys gerdavo ir morkų sultis, skiestas grietinėle. Buvo manoma, kad laktaciją skatina lazdyno riešutai, pienių lapai. Tačiau moksliškai neįrodyta, kad šios liaudiškos priemonės būtų veiksmingos. Jas galima naudoti labai saikingai, nes ir chalva, ir riešutai ar morkos gali kūdikiui sukelti alergiją.

Naudingiausias patarimas mamai: maitinanti moteris turi gerti pakankamai daug skysčių. Nesvarbu, ar tai bus balinta arbata, vanduo ar skysta sriuba. Kad pieno pakaktų, savo ir kūdikio poreikiams per parą moteris turėtų su maistu ir gėrimu gauti 1,5-2 l skysčio ir būtinai pilnavertiškai maitintis. Nesilaikyti principo „valgau už du“. Kiekvieną pikantiškesnį, alergiją sukelti galintį produktą išbandykite suvalgydama po nedaug, tik palaipsniui didindama kiekį.

Netinkamas maistas turi savo kainą – už aštrų kepsnį kūdikis „atsidėkos“ verkimu, pilvuko diegliais ir neramiu miegu.

Vaiko svoris

Pagrindinis rodiklis, ar vaikui pakanka motinos pieno, yra jo priaugtas svoris. Pasvėrusios kūdikį lyginkite ne su gimimo svoriu, o su tuo, kuris liko praėjus parai–dviems. Po gimimo vaikas paprastai truputį svorio numeta. Nereikia sverti kiekvieną dieną, pakaks kartą per mėnesį. Jei jauna šeima nusiperka kūdikių svarstykles, iš karto galima pasakyti, kad ji nemaitins vaiko natūraliai. Nes vieną dieną pasvėrus mažylis gali būti nepriaugęs nė gramo, kitą dieną – net numetęs keletą gramų. Mamos iškart puola primaitinti, manydamos, kad vaikas tądien badavo. Tačiau po kelių parų vaikučio svoris gali staigiai šoktelėti į viršų. Be to, vaikas nepriauga tolygiai: vieną mėnesį jis gali pasunkėti 700 g, o kitą – 1,5 kg. Mamai nereikia nusiminti, kad ji daro kažką ne taip. Primaitinti mišinėliais – pats paprasčiausias, tačiau ne pats geriausias kelias.

Pienas gali dingti dėl nervų

Nei besilaukianti, nei maitinanti mama negyvena dirbtinai sukurtame šiltnamyje. Realiame gyvenime tenka patirti ir stresų, ir nelaimių. Po didelių sukrėtimų pienas gali dingti. Kaip jį išsaugoti?

Jei moteriai teko patirtį didelį stresą, keletą dienų ji turėtų nusitraukti pieną ir jį išpilti. Organizme esantys streso hormonai neigiamai paveiktų kūdikį. Tuo metu mama galėtų gerti raminamųjų žolelių arbatos, valerijono tinktūros. Pagrindinis vaistas – geras miegas. Po kelių dienų kūdikį vėl reikėtų po truputį dėti prie krūties. Žindymas – viena puikiausių atsipalaidavimo priemonių. Vaikučio artumas ir malonumas, patiriamas maitinant, padės greičiau atgauti dvasinę pusiausvyrą. O pienukas po truputį sugrįš. Kkrūtys visada prisitaiko prie kūdikio poreikių.

Jokių nusitraukinėjimų

Didžiausia klaida, kurią daro jaunos mamos, tai noras pamatyti, kiek krūtyse yra pieno. Jos nusitraukia ir matuoja. Tačiau kūdikis pasiima kur kas daugiau, negu įmanoma nutraukti rankomis, todėl matavimas visiškai beprasmis.

Be to, nutraukusios pieną, mamos nusprendžia, kad jis melsvas, liesas. Tai irgi netiesa. Juk pienas yra pirminis ir antrinis. Pirminis – prisotintas angliavandenių, todėl jis atrodo melsvas. Antrinis pienukas sotesnis, riebesnis. Kai kūdikis nori tik atsigerti, jis gauna pirminio pieno, kai alkanas – sotesnio. Jei vaikas truputį pažindo ir po kurio laiko vėl paprašė krūties, reikia duoti tą pačią krūtį, nes jis gaus antrinio pienuko. Reikėtų laikytis principo: vienas maitinimas – viena krūtis.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 + trys =

Kitos temos: