Visos mamos žino – jei jau pasiūlei kūdikiui mišinuko, jis nebenorės krūties, nes iš buteliuko traukti lengviau ir greičiau. Be to, pradėjus primaitinti mišiniu, pieno mažės. Pieno gamybą galima atgaivinti, tik reikia pasistengti.
Indrės žindymo istorija
Nuo pat gimimo dukrytė buvo miegaliukė: atsibusdavo pavalgyti maždaug kas 4 valandas, užmigdavo bevalgydama, o naktį ir visą išmiegodavo. Pienelio man netrūko – ryte atsikeldavau visa šlapia, dukrytei baigus valgyti krūtyje pieno dar likdavo. Atrodė, kad viskas gerai – ko daugiau jauna mamytė gali norėti, jei vaikas sotus ir ilgai miega? Po 3 savaičių apsilankiusi pediatrė pastebėjo, jog mergytė neatrodo nė kiek paaugusi, pakvietė ateiti pasisverti.
Paaiškėjo, jog dukrytė sveria tiek pat, kiek ir išleidžiant iš gimdymo namų – per 3 savaites nieko nepriaugo, nepasiekė net savo gimimo svorio (gimė 3 850 g, išleidžiant svėrė 3570 g). Gydytoja tuojau pat liepė primaitinti mišinuku. Man tas siūlymas pasirodė labai nepriimtinas – juk pieno turėjau pakankamai, tiesiog dukrytė valgė per retai (5-6 kartus per parą). Sutarėme, kad pirmiausia pabandysiu tiesiog dažniau maitinti (kas 2,5-3 valandas), žadinti naktį.
Po kelių dienų grįžome pasisverti – svoris pradėjo augti. Būtų viskas taip gražiai ir išsisprendę, bet dar po kelių dienų sušalau ir prasidėjo krūtų uždegimas. Smarkiai sumažėjo pieno, o mažylė jau buvo beveik įpratusi valgyti daugiau, ir pienelio jai pasidarė per mažai, pradėjo verkti, ieškoti krūties, o ten – tuščia.
Poliklinikoje vėl primygtinai siūlė mišinuką, patarė duoti arba kiekvieną maitinimą po krūties, arba vieną kartą maitinti krūtimi, o kitą – mišinuku. Tuo tarpu visos mano draugės, pažįstamos, giminaitės, forumų supermamos vienu balsu tvirtino: „Pradėsi duoti mišinuką – su pienu gali atsisveikinti“.
Girdydama pirmąjį mišinio buteliuką verkiau: iš vienos pusės – nesinorėjo kankinti alkano vaiko, kuris ir taip nepakankamai priauga svorio, iš kitos – baisu buvo prarasti pienelį, kurio juk niekas negali atstoti. Patarimai ir vėl buvo visiškai prieštaringi, ir nė vienas neatrodė tinkamas: gydytojams labiau rūpėjo, kad vaikutis normaliai augtų, o ne tai, kuo jis bus maitinamas; kitiems rūpėjo išsaugoti pieno gamybą, tačiau dėl svorio nieko negalėjo patarti.
Labai norėjau žindyti, todėl išklausiusi visus patarimus nutariau vadovautis savo širdimi. Kasdien, kiekvieną maitinimą dukrytei pirmiausia duodavau ištuštinti abi krūtis ir tik tada duodavau mišinuko (kiekvieną kartą jo išgerdavo apie 60 ml).
Labai tikėjau tuo, ką dariau – juk kas 3 valandas abi krūtys buvo visiškai ištuštinamos, pienelio privalėjo atsirasti daugiau!
Aišku, toks maitinimas labai vargino, kaskart užtrukdavo pusantros valandos (po pusvalandį iš krūtų ir dar pusvalandis mišinio paruošimui ir sugirdymui). Tačiau beveik po mėnesio pastebėjau, kad dukrytė mišinio pradėjo išgerti mažiau. O kadangi jau ir svorio per tą laiką buvo pakankamai priaugusi, pasiryžau eksperimentui. Sulaukusi savaitgalio visus namų ruošos rūpesčius perleidau vyrui ir su dukryte įsitaisiau miegamojo lovoje: abi dienas praleidome kartu miegodamos, o vos tik dukrytei pravirkus tuoj siūlydavau krūtį. Maitinau kas 1-2 valandas ir mišinuko daviau tik vieną kartą per dieną, kai jau krūtyse nė lašo pieno nelikdavo. Po tokio savaitgalio mažylė valgyti pradėjo prašytis rečiau, o dar po poros dienų jau nebeprireikė ir mišinio.
Dabar mano dukrelei 8 mėnesiai ir ji vis dar geria tik mano pienelį! Suprantama, dukart per dieną ji jau valgo košę, bet ir ją pienuku užsigeria. Svarbiausia – labai norėti ir tikėti!
Specialisto komentaras
Konsultuoja Kauno II klinikinės ligoninės vyriausioji akušerė Ilona Joneliūnienė
Mama Indrė tikra šaunuolė. Toks kantrybės ir žinių derinys retai pasitaiko vienoje vietoje. Tik kantrybė ir nusiteikimas padėjo atgaivinti pienelį.
Mamos pienelis gaminasi reguliuojamas smegenų centrų.
Už pienelį gaminančių alveolių (smulkiausių krūties dalelių) vystymąsi ir pieno išskyrimą atsakingas hormonas prolaktinas, kurį gamina hipofizio liauka.
Prolaktinas gaminasi kaip atsakas į stimuliaciją. Kai vaikelis žinda mamos krūtį, impulsai keliauja iš spenelio į centrinę nervų sistemą, hipofizis gamina prolaktiną ir jį išskiria į kraują, o prolaktinas skatina pieno gamybą. Susidarius nors mažiausiam pieno kiekiui ir jį ištraukiant iš krūties stimuliuojama, skatinama prolaktino gamyba, o kartu ir pieno gamyba.
Daugiau hormono prolaktino išsiskiria nakties metu.
Pienui pašalinti iš krūties reikalingas hormonas oksitocinas. Jis gaminsi smegenyse esančios kankorėžinės liaukos užpakalinėje dalyje, kaip atsakas į žindimą. Oksitocinas skatina mažas raumenų ląsteles (kurios juosia alveoles) susitraukti ir išstumti pieną. Oksitocino išskyrimą gali veikti mamos psichologinė būsena, nuovargis stresas, pasitikėjimo stoka.
Geriausias būdas stimuliuoti spenelį ir ištraukti pieną – leisti kūdikiui žįsti. Kuo dažniau ir ilgiau kūdikis žinda, tuo daugiau pieno pasigamina. Žindimo laikas priklauso nuo individualaus laiko, per kurį kūdikis pasisotina, svarbu, kad būtų teisingai pridėtas prie krūties. Teisinga padėtis – kai kūdikio galvutė ir visas kūnelis guli vienoje linijoje, plačiai išsižiojęs apima spenelį ir dalį rudojo laikelio, smakriukas gerai prigludęs prie krūties, skruostukai išpūsti, mama girdi rijimo garsą. Kai vaikelis valgo, skausmo mamytė nejaučia tik ritmingus žindimo ir rijimo garsus.
Komentuojant konkretų atvejį – mama Indrė elgėsi teisingai norėdama žindyti ilgai ir sėkmingai.
Kodėl nedidėjo mergaitės svoris, nors ji ir žindo krūtį?
Indrė pati rado priežastį, mergytė valgė tiesiog per retai. Visus vangius naujagimius tikslinga žadinti ne rečiau kaip kas 3 valandas ir nakties metu, ypač pirmas 14 dienų, kad sėkmingai gamintųsi hormonai prolaktinas ir oksitocinas.
Ar esant mastitui reikia maitinti mišiniu? Ar susirgus mastitu dingta pienas?
Greičiausiai tai buvo pieno stazė, o ne mastitas. Kai taip atsitinka, reikia maitinti dažnai, kad krūtis atsipalaiduotų. Tikslinga prieš maitinimą krūtis pašildyti, tai gali būti šiltas dušas, šildomasis kompresas. Padeda pečių juostos relaksacija, nugaros masažas, rami muzika, puodelis šiltos arbatos vidiniam nerimui sumažinti.
Mamos pienas saugo nuo infekcijos. Jeigu mama serga, jos organizme esantys leukocitai – kraujo kūneliai – gamina antikūnus. Dalis leukocitų patenka į krūtį ir ten gamina antikūnus. Mamos organizme pasigaminę antikūnai su pienu patenka kūdikiui ir jį saugo nuo infekcijos. Mastitu serganti mama gali, privalo maitinti savo kūdikį. Dažnas žindymas išlaiko pienelio gamybą ir jo pakankamą kiekį. Tikras mastitas pasitaiko retai, dažniau būna tik krūtų brinkimas, pieno stazė.
Jūsų patarimai mamoms, kurios nežino – pakanka kūdikiui pieno ar ne?
Pagal PSAO rekomendacijas, per mėnesį kūdikis turi priaugti po 500 gramų ir šlapintis 6 kartus per parą. Jei mama abejoja, ar pieno pakanka, vertėtų kūdikį sverti ne kasdien po kiekvieno maitinimo, o tik kartą per savaitę. Geriausia sverti tomis pačiomis svarstyklėmis. Vertėtų pasikviesti specialistą, kad jis įvertintų žindimo techniką. O svarbiausia – šeimos palaikymas, teigiamos emocijos.
Jeigu reikia primaitinti mišinuku, geriau naudojant papildiklį, kai vaikelis stimuliuoja krūtį žįsdamas, o mišinukas per specialų vamzdelį, pritvirtintą prie spenelio, teka kartu. Arba mišinukas gali būti lašinamas ant krūties, o vaikelis jį žinda. Gerai maitinti iš taurelės, o ne iš buteliuko, tik reikia daugiau laiko ir kantrybės.
Per kiek laiko pieno gamyba atsistato?
Pienelis atsistato per skirtingą laiką, kuo jaunesnis vaikelis ir trumpesnė pertrauka, tuo geresni rezultatai. Kad pienukas visiškai nebeatsistatytų, duomenų nėra.
Dėl kokių priežasčių dažniausiai sustabdoma pieno gamyba?
Pieno gamybą stabdo:
Mamos pasitikėjimo stoka
Palaikymo stoka
Nuovargis, buities rūpesčiai
Vėlyvas pridėjimas prie krūties gimdymo stacionare patį pirmą kartą
Retas žindymas
Ilgos nakties pertraukos
Bloga žindymo technika
Buteliukai, žindukai
Maitinimas mišinuku
Mamos vartojami kontraceptikai
Bloga mamos mityba, dietos laikymasis
Rūkymas, alkoholis
Labai retai – krūties būklė, bloga veikla
„Mamos žurnalas“
