Jau nuo 3 mėnesių mažylis gali bandyti riestis. Tai patebėjus, galima jį treniruoti.
Tiesiog imkite už rankyčių ir leiskite atsisėsti. Nuo 5-6 mėn. prilaikomas kūdikis trumpai pasėdi. Pats atsisėsti gali jau tarp 6-9 mėn. Iš pradžių atsisėda nuo aukštos pagalvės (riesdamasis) ir su pagalba, o vėliau įsikibęs į ką nors šone.
Kad kūdikis sėdėtų, reikia normalaus raumenų tonuso ir išlavėjusio gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą. Vaikas sugeba tai daryti pamažu. Atrama, kad negriūtų į šonus, formuojasi nuo 6 mėnesių, o kad negriūtų atgal – net iki 9 mėnesių. Todėl reikia būti atidiems, nes vaikutis gana ilgai gali virsti atgal.
Neskubinkite kūdikio
Tarybiniais metais mamoms skirtose knygose buvo rašoma, kad 6 mėn. kūdikis turi sėdėti. Dabar galima tik pajuokauti, kad „tarybiniai kūdikiai turėjo būti stipriausiai išsivystę pasaulyje, todėl ir sėdėti turėjo anksčiausiai“. Norint tikrai tvirtai sėdėti, reikia turėti atramos reakcijas į visas puses. 6-7 mėn. kūdikiui tai dar nėra įmanoma. Tad nenorėkite, kad Jūsų pusės metų vaikutis sėdėtų tvirtai.
Kai kūdikis pats atsisėda ir pasėdi nenugriūdamas, sakoma, kad jis „tvirtai sėdi pats“. Kaip minėjau, paskutinė apsauginė atrama atgal susiformuoja apie 9 mėnesį. Kaip matote, vaikas turi daug laiko, kol atsisėda tvirtai. Žinoma, vieni išmoksta sėdėti anksčiau, kiti vėliau. Tik kol kūdikis neišmoko tvirtai sėdėti pats, jo vieno palikti pasodinto be atramos negalima. Turime vaikutį saugoti ir visus įspėti, kad sėdėdamas jis gali netikėtai nuvirsti atgal. Apie tai būtina pasakyti seneliams, auklei. Kartais atrodo, kad kūdikis jau puikiausiai sėdi, bet iki 9 mėnesių juo vis tiek nepasitikėkite ir būkite šalia.
Sodinimas per anksti
Mamos žino, kad vaikučiai labai nemėgsta gulėti, jie mėgsta būti vertikaliai, nori viską matyti. Ar didelė nuodėmė per anksti pradėti sodinti? Ar tikrai nuo per ankstyvo sodinimo gali iškrypti stuburas? Tai dažniausi mamų klausimai apie sėdėjimą. Šiuo metu yra daug priemonių, kad kūdikiai kuo anksčiau būtų pratinami prie vertikalios padėties. Tai nešyklės, šokliukai, kėdutės, vaikštynės. Patogios specialios kėdutės, kur reguliuojamas sėdėjimo kampas pagal amžių, ir kūdikis gali būti pusiausėdomis.
Jeigu kūdikėlis riečiasi ir bando sėstis, neignoruokite, o jam padėkite. Paimkite už rankyčių ir sodinkite. Aišku, 4 mėnesių jis sėdės tik apkamšytas pagalvėmis, nes dar nėra susiformavusi atrama rankomis į šonus, į priekį ir atgal. Tačiau stuburas tikrai neiškryps. Gana greitai pavargs taip pasodinto kūdikio nugaros raumenys, ir jis taps neramus. Vos tik pastebėsite, kad kūdikiui sunku, jis niurzga, stena, paguldykite. Ilgai laikyti nemokančio sėdėti kūdikio „pasodinto“ (paramstyto) nereikėtų.
Slingai ir nešynės
Kita mamoms rūpinti tema – ar neiškryps stuburas vaiką nešiojant skarose (slinguose) ar nešynėse. Juk taip nešiojamas vaikutis atrodo susikūprinęs, susmukęs. Iš tikrųjų kūdikiui nieko blogo neatsitiks – vaikučių jungiamasis audinys tai leidžia daryti. Pagalvokite, koks gi jis susirietęs būna gimdoje! Kita vertus, kabėdamas slinge ar nešynėje kūdikis negali aktyviai judinti galūnių, vartytis, kitaip treniruoti raumenų. Tad ilgai nešynėmis nepiktnaudžiaukite, nes kūdikiui reikia natūraliai judėti.
Ilgai nesėdi
Jei kūdikis serga įgimtomis nervų-raumenų ligomis, cerebriniu paralyžiumi, jis gali taip ir neišmokti pats atsisėsti.
Pediatrai, kas mėnesį matydami vaikutį, įvertina, ar jo įgūdžiai gerėja, ar įgyja naujų. Tai užtrunka keletą mėnesių. Jie tikrai pamatys, ar kažkas yra blogai. Vaiko raida vertinama kompleksiškai, o ne atskirai vien tik sėdėjimas.
Svarbu treniruoti visus kūdikio raumenis, stengtis, kad mažylis kuo dažniau keistų padėtį. Galima mankšta ant kamuolio, kuri skatina pusiausvyros reakcijų raidą.
Jei dėl kūdikio sėdėjimo kilo abejonių, būtinai pasitarkite su pediatru, šeimos gydytoju, pasikonsultuokite su vaikų neurologu, paprašykite kineziterapeuto konsultacijos.
Konslutavo Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Rūta Praninskienė
„Mamos žurnalas“
