Klinikos įkūrėja Dovilė su dukra
Neseniai rašėme apie Vaiko raidos kliniką, kurioje taikomos inovatyvios, pasaulyje pripažintos metodikos. Lietuvių šeimoms nebereikia ieškoti klinikų užsienyje, eikvoti didžiulių sumų terapijoms – viskas pasiekiama ranka, nes klinika veikia Vilniuje ir Kaune.
Viena iš Klinikos įkūrėjų Dovilė Čepulinskaitė papasakojo apie unikalią Mamos balso terapiją – vadinamąją audio-neurosensorinę stimuliaciją, kuri padeda atnaujinti arba susikurti naujoms neuronų jungtims smegenyse. Spektras, kam gali būti taikoma ši terapija, – didžiulis. Nuo sudėtingų diagnozių, pavyzdžiui, cerebrinio paralyžiaus, autizmo, gimdymo traumų, iki mokymosi ar bendravimo sunkumų.
Kokia Mamos balso terapijos esmė ir nauda?
Terapijos pradininkas profesorius otorinolaringologas Alfredas Tomatis savo tyrinėjimus pradėjo bene prieš šimtą metų. Po mokslininko mirties veiklą tęsė jo mokiniai.
Daugybė sudėtingų tyrimų įrodė, kad per garsą vyksta neurosensorinė stimuliacija. Garsas yra pirmasis žmogaus pojūtis, kurį pradeda jausti dar labai anksti, mamos įsčiose. Jau ketvirtą nėštumo mėnesį, apie 20 savaitę, vaisiaus klausos organai susijungia su smegenimis, ir nuo to momento prasideda jų stimuliacija garsu.
Mamai kalbant, garsas sklinda jos kaulais, pasiekia dubens kaulus ir perduodamas vaisiui, tik jis girdi ne realų mamos balsą, o aukštus mamos balso dažnius. Ne veltui raminant ar migdant kūdikius naudojamas baltasis triukšmas – jis primena mamos balsą, kurį girdėjo įsčiose, nes irgi yra aukštų dažnių garsas.
Smegenys stimuliuojamos žemo ir aukšto garso dažnių kaita, kurių stiprumas yra nuolat mažinamas arba stiprinamas, neleidžiant smegenims atsipalaiduoti. Per ausį perduodami impulsai keliauja į smegenis ir suaktyvina jų veiklą.
Mamos balso terapija sukuria saugumo jausmą, nuramina. Vaikai, kurie yra užsidarę savo vidiniame pasaulyje, po terapijos tampa atviresni kitiems ir labiau pasitikintys savimi. Jų komunikaciniai mechanizmai yra suaktyvinami. Tuo tarpu vaikai, kurie nuolat lekia ir yra hiperaktyvūs, geba geriau paskirstyti savo energiją ir kur kas pagerėja jų kasdienis funkcionavimas. Taip turintys autizmo spektro sutrikimą vaikas pamažu atsiveria pasauliui, o patyrę dvasinę traumą, pavyzdžiui, tėvelių skyrybas, lengviau įveikia sunkumus.
Kaip tai vyksta techniškai?
Pirmiausia vaikučiui atliekamas specialus testas, labai primenantis klausos testą. Taip sužinoma, kaip vaikutis girdi, – kaip jis priima garsą per ausį, per kaulą, kokia jo emocinė ir psichologinė būklė. Kartais testo nepavyksta atlikti, tuomet programa parenkama individualiai pagal bendrą vaiko būklę ir diagnozę.
Pirmąją dieną vaikas susipažįsta su terapija, vėliau jam duodama klausytis aukštų dažnių įrašų, o tada per ausines jungiamas įrašytas mamos balsas. Mamos balso įrašas yra specialiai apdorotas – iš balso išimami žemi dažniai, paliekami tik aukšti, kaip vaikas ir girdėjo augdamas mamos gimdoje.
Mamos balsas įrašomas Klinikoje esančioje įrašų studijoje per specialų aparatą. Įrašas trunka apie pusvalandį. Mama įrašo metu skaito pasaką, taip pat gali perduoti vaikui asmeninę žinutę, pasakyti, kad jį myli. Vaikutis šio įrašo klausosi 4,5 valandos per dieną, po 1,5 val. Kadangi garsas yra išfiltruojamas iki aukštų dažnių, vaikas negirdi mamos žodžių ir, žinoma, pasakos turinio. Jis girdi tik švelnų šnypštimą, todėl gali su ausinėmis užsiimti kita veikla. Paprastai per tą laiką, kol ausinės transliuoja mamos balsą, vaiku užsiima ergoterapeutas, vaikas lipdo, piešia, dėlioja dėliones. Nemažai vaikučių užmiega mamos glėbyje, nes juos užplūsta ramybė.
Pirmojo ciklo metu vaikučiai mamos balso klauso tik dieną, o antrojo ciklo metu prisideda ir naktiniai klausymai. Visą naktį vaikutis miega su ausinėmis (jie primena mūsų įprastas ausines, tik turi papildomą kaulinį detektorių). Ausinės perduoda garsą ir per ausį, ir per kaulą, taip vyksta smegenų stimuliacija.
Stimuliuojamos trys smegenų sritys. Pirmoji sritis atsakinga už mūsų motorinius įgūdžius, pusiausvyrą, kūno kontrolę, matematines žinias, loginį mąstymą, laiko suvokimą. Antroji sritis atsako už mūsų komunikaciją, už tai, kaip mes suvokiame kalbą, bendraujame. Trečioji sritis atsako už intelektualumą, kūrybiškumą, atmintį, fantaziją, vaizduotę ir problemų sprendimą.
Terapija vyksta 6 dienas, rekomenduojami 4 ciklai. Antrojo ciklo metu šeimos apsigyvena Vaiko raidos klinikos viešbutyje, nes mamos balso vaikutis klausosi naktimis, o dieną jam įjungiami specifiniai, tik jam reikalingi dažniai, priklausomai nuo problemos.
Kokie terapijos rezultatai?
Jie akivaizdūs. Tėvai pastebi, kad sunkią diagnozę turintis vaikutis, kuris vargiai nusišypsodavo kartą per mėnesį, po terapijos šypsosi kiekvieną dieną. Vaikas keičiasi, su juo galima užmegzti emocinį ryšį. Turinys Dauno sindromą vaikučiai gali atvykti nekalbėdami, o po kelių terapijų išvyksta atsisveikindami žodžiais – ate, iki. Kai mamos balso terapija apjungiama su kitomis – kineziterapeuto, logopedo, ergoterapeuto – įvyksta tikrai pastebimų dalykų.
Per mėnesį Vaiko raidos klinika priima apie 40 vaikučių, kuriems taikoma Mamos balso terapija. Jau keliems šimtams vaikų ji taikyta ir nebuvo nė vieno atvejo, kad nebūtų pastebėta teigiamų pokyčių.
Ši terapija tinka visiems, ją galima taikyti jau 2 mėnesių kūdikiui.
Ši terapija tinka visiems, ją galima taikyti jau 2 mėnesių kūdikiui
Kiek trunka ši terapija?
Mamos balso terapija gali būti kartojama tol, kol pastebima pozityvių pokyčių. Tai gali trukti ir kelerius metus su įvairaus ilgio pertraukomis. Terapijos neįmanoma perdozuoti. Lenkijoje ši terapija integruota į bendrojo lavinimo mokyklas, ji taikoma vaikams, kurie turi emocinių ar mokymosi sunkumų. Vaiko raidos klinikos svajonė ir vizija – tą patį padaryti Lietuvos mokyklose.
Kaip terapija atkeliavo į Lietuvą?
Istorija jautri ir labai žmogiška. Klinikos įkūrėjos Dovilės dukrytei Lukrecijai buvo 3,5 metų, kai mergaitė susirgo itin reta liga – autoimuniniu encefalitu prieš NMDA receptorius. Tai liga, kai pats organizmas naikina savo nervų sistemą. Liga atėmė viską: mergaitė nustojo vaikščioti, kalbėti. Gydytojai ilgai nenustatė diagnozės, o aktyvi kova su liga truko 4 metus.
Po gydymo prasidėjo antrasis etapas – reabilitacija, kuri vyko įvairiausiose pasaulio klinikose. Visa reabilitacija (daug pinigų buvo surinkta per TV3 „Išsipildymo akciją“) kainavo apie 70 000 eurų. Viename iš centrų Belgijoje Lukrecija išbandė ir Mamos balso terapiją.
Dovilė pasakoja: „O kiek kitų terapijų išbandyta! Būdavo, kad su Lukrecija į Belgiją skrendame dėl Mamos balso terapijos, į kitą šalį vykstame neuronų (kuriuos įgijo Belgijoje) sustiprinimo terapijai. Po mamos balso terapijos reikėdavo lankyti aktyvias kineziterapijas, logopedo užsiėmimus. Labai norėjau visas šias terapijas atvežti į Lietuvą ir apjungti, kad mamai ir vaikui nereikėtų lakstyti per 5 šalis ir klinikas. Mes su Lukrecija gyvenome ant lagaminų – 2 savaitės reabilitacijoje užsienyje, 3 savaitės Lietuvoje, ir taip kelerius metus. Reabilitacija vyko Čekijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Matydavau tuos centrus ir imdavo apmaudas, kodėl mes tokio negalime turėti Lietuvoje. Ir štai rezultatas – turime viską!“.
Kad reabilitacija yra gyvybiškai svarbi, abejonių nekilo. Prieš reabilitaciją Lukrecija negalėjo savo kojomis nueiti 50 metrų. Po reabilitacijos Lukrecija be vargo nueina 4 km, skaičiuoja iki 10, kuria planus, moka išreikšti mintis.
Dabar Lukrecijai 12 metų, o Dovilė, kuri prieš dukros ligą dirbo banke, dabar yra Vaiko raidos klinikos vadovė ir audiologė.
Neila Ramoškienė
Susiję straipsniai
