Dvyliktasis mėnuo. Kūdikio raida psichologo akimis

12 mėnesių kūdikis

12 mėnesių kūdikis

Konsultuoja gydytoja psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė, www.psichoterapija-jums.lt, Tel. 8*652 43939

Štai ir beveik prabėgo pirmieji mažylio metai, greitai švęsite pirmąjį gimtadienį. Nė vienas amžiaus tarpsnis neatneš tiek daug pokyčių, kaip dabar atnešė pirmieji metai, kai iš ramiai gulinčio, daug miegančio (arba ne tokio ramaus, bet vis tiek dar mažai kuo besidominčio) naujagimio išauga judrus, galintis pats sėdėti, ropoti, stovėti ir net nueiti ten, kur nori, vaikas, su kuriuo galima pasikalbėti, paskaityti knygutę ir pažaisti. Jūs patys tikriausiai irgi daug išmokote ir sužinojote, įgijote naujų įgūdžių ir nebesate tokie „žali“, kokie buvote tik susilaukę mažylio. Net jei tai nebe pirmas jūsų kūdikis, o antras ar trečias, vis tiek teko prisitaikyti prie naujojo šeimos nario ir išmokti gyventi šiek tiek kitaip bei sužinoti šio to naujo.

Pirmieji žingsniai

Savarankiškas kūdikio vaikščiojimas – tai tas įgūdis, kurio paprastai tėveliai labai laukia ir ypač didžiuojasi, kai pagaliau sulaukia. Gebėjimu savarankiškai vaikščioti labai džiaugiasi ir mažylis. Kai kurie kūdikiai vaikščioti mokosi nedrąsiai, neužtikrintai, pradėję žingsniuoti vis grįžta prie ropojimo.

Kiti nebijo vaikščioti net ir tuomet, kai kartkartėmis nukrenta. Vienaip ar kitaip, vaikščiojimas suteikia ir didelių psichologinės raidos pokyčių: sulig savarankišku judėjimu vertikaliai atsiranda vaiko noras būti savarankiškam ir visomis kitomis aplinkybėmis.

Todėl nenustebkite, jei tuomet, kai jūsų vaikutis išmoks pats pereiti kambarį, greitu metu jūs išgirsite žodelį „ne“ ir vis dažniau sužinosite, kad tai, ką jūs siūlote, vaikui gali visiškai nepatikti. Iš pradžių, žinoma, retai, bet sulig kiekviena savaite ir mėnesiu – vis ryžtingiau ir atkakliau vaikas kovoja už savo nepriklausomybę, ir tėvams tai tampa tikru kantrybės išbandymu… Ši kova vėliau taps vadinamaisiais „baisiaisiais antraisiais metais“ (terrible two‘s, kaip sakoma anglakalbėse šalyse), arba trečiųjų metų krize. Tikriausiai nesuprasite: kodėl apie tai kalbame dabar, kai vaikas dar tik artėja prie pirmojo gimtadienio? Nieko keisto – dėl to „kaltas“ būtent vaikščiojimas, kuris padeda vaikui suprasti, jog pats gali padaryti bet ką, ko įsigeidė, pasiimti net ir aukščiau padėtą daiktą, apskritai – judėti taip, kaip tai daro suaugusieji.

Patarimas

Dalia Mickevičiūtė

Vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė, www.psichoterapija-jums.lt

Pasistenkite nekovoti su vaiku, kai jo savarankiškumas vis didėja, geriau stenkitės nukreipti tinkama kryptimi, padrąsinkite ir pasidžiaukite naujai įgautais įgūdžiais.

Ankstyvojoje vaikystėje, kai vaikas atranda pasaulį ir savo gebėjimus, jam viskas labai įdomu ir smagu. Jei stengsitės jį apriboti, galite per daug užgniaužti vaiko iniciatyvą, ir vėliau toks vaikas gali ne stengtis domėtis tuo, kas jam iš tiesų rūpi, bet prisitaikyti prie jūsų ar kitų žmonių, paprasčiausiai tapti pasyvus ir neieškoti nieko naujo.

Tėvams tai nelengvas metas, bet šis laikotarpis yra labai svarbus mažylio raidai ir gali daug ką lemti – net ir tai, koks bus suaugusio žmogaus charakteris ateityje.

Kiti įgūdžiai

Ką dar moka beveik metukų sulaukęs mažylis? Ogi labai daug ką: pavyzdžiui, žaisti įsivaizduojamus žaidimus („gerti“ iš tuščio puodelio), pamojuoti ranka atsisveikindamas, atsiliepti kviečiamas vardu, pasakyti „mama“, „tete“ ir dar vieną kitą žodį, atsiliepti į paprastus prašymus (ką nors atnešti, paduoti), pirštu parodyti, ko nori, bandyti mėgdžioti gyvūnų skleidžiamus garsus („au-au“, „miau“).

Vis dar stipri nepažįstamų žmonių baimė. Susidūręs su žmonėmis, kurių nėra matęs ar mato rečiau, mažylis pirmiausia „gaudo“ mamos reakciją, tuomet pagal ją reaguoja ir pats: išdrąsėja, kai mama šypsosi arba susigūžia, slepiasi už mamos, kai mama nepažįstamuosius sutinka ne taip palankiai. Tai normali reakcija, dėl kurios vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie kito prižiūrinčio žmogaus, jei mama turi grįžti į darbą, pavyzdžiui, vaikui sulaukus vienerių metų: gali prireikti daug kantrybės, nuoseklumo, palaipsniui padedant vaikui susipažinti su kitu globėju ir užmezgant su juo saugų ryšį.

Patarimas

Jei yra galimybių pasirinkti, – būtų puiku, jei pati mama (ar kitas iki šiol kūdikį prižiūrėjęs žmogus) dar galėtų būti su mažyliu, kol jam sueis 15–18 mėnesių, ir nepažįstamų žmonių baimė susilpnės. Daug padėti gali vaikučio mylimas žaisliukas, kurį jis mėgsta nešiotis ir pasiima miegoti: psichologiniu požiūriu šis žaisliukas yra mamos simbolis ir gali ją pakeisti, kai kurį laiką mamos nėra šalia. Todėl nedrauskite mažyliui turėti šį žaisliuką ir nešiotis bei žaisti tiek, kiek reikia, kad jaustųsi saugus, ypač išsiskyrimų metu.

***

Kartu perėjome per visus pirmuosius gyvenimo metus. Vieni mėnesiai „atnešė“ daugiau kūdikio mąstymo ir elgesio pasikeitimų, kiti buvo „ramesni“, skirti užtvirtinti ir praktikuoti tai, kas išmokta anksčiau. Kai kuriems tėveliams pirmieji metai galbūt atrodė sunkūs, kitiems – lengvesni, tačiau tikriausiai buvo daug dalykų, kurie stebino ir džiugino. Iki pasimatymo antraisiais metais, kur toliau bandysime stebėti, kas svarbaus vyksta vaiko gyvenime tam tikrais laikotarpiais.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ šeši = 10

Kitos temos: