Kūdikio raida. 12 mėnesių

12 mėnesių

12 mėnesių kūdikis. Studijos „G foto“ nuotr.

Dvyliktąjį mėnesį mažiuko statusas pasikeičia iš esmės. Kūdikio jau nebėra. Užtat turite tikrą mažą vaiką.

Kaip vystosi kūdikis

Ropojimas – pasiekta tobulybė. Metų kūdikis vis dar mėgsta ropoti – juk tokiu būdu jis gali greitai įveikti norimą atstumą. Priropojęs, kur jam patinka, vaikutis nesunkiai atsistoja ir gali įsikibęs tęsti kelionę toliau, tik jau žengdamas kojomis. Kuo toliau, tuo labiau vaikas ropoja tik žaisdamas (pavyzdžiui, gaudynes). Pamažu padėtį keturiomis keičia padėtis stačiomis.

Sėdėjimas – tobula jau seniai. Naujų įgūdžių sėdėjimo srityje nėra, nes ir nebegali būti – vaikutis jau seniai moka sėdėti tiesia nugara, atsipūtęs ir daryti sėdėdamas ką tik nori.

Eina tik šiek tiek įsikibęs. Pirmuosius metukus baigiantis vaikas labai nori eiti pats, beje, dalis jau ir moka vaikščioti be niekieno pagalbos. Nedrąsiausi nori eiti įsikibę. Pirmieji žingsniai netvirti, vaikutis žengia išsižergęs, lengvai netenka pusiausvyros, svirduliuoja. Bet kiek ekspresijos akyse, kiek noro veržtis pirmyn ir tik pirmyn!

Nėra būtina iki metų išmokti vaikščioti, vaikutis turėtų pradėti eiti palei baldus ar vedamas už rankų. Atsistoja, pasilenkia, vėl išsitiesia, atsisėda iš stovimos padėties (gali prisilaikyti). Gali pradėti lipti laiptų pakopomis laikydamasis.

Paduoda daiktą į ranką. Dvylikos mėnesių vaikutis sąmoningai gali paduoti daiktą kitam žmogui arba įdėti jį į dėžutę. Galima mokyti daiktą paduoti ištarus žodelį „duok“. Vos pamatęs kito žmogaus atgniaužtą delną, vaikutis tiksliai įdeda į jį laikomą žaisliuką. Tik nenorėkite šio triuko pakartoti su maisto produktu, ypač jei vaikutis valgus – sausainio ar obuolio į jūsų ranką jis neįdės.

Įmeta mažą daikčiuką pro siaurą plyšiuką. Tai tik mums atrodo lengvas darbas. Kad įmestų, pavyzdžiui, sagą pro butelio kakliuką, mažylis turi daug ko mokėti: tiksliai ir tvirtai paimti sagą, pataikyti į butelio kakliuką, reikiamu momentu pirščiukus atgniaužti. Rankų ir akių darbas turi būti tikslus ir koordinuotas, kūdikis turi suvokti erdvinius santykius.

Daiktus ima dar tobuliau – „replytėmis“ – sulenktu nykščiu ir smiliumi. Pasuka dilbį plaštaka aukštyn. Deda mažus daiktelius į dėžutę, stumdo pirmyn atgal mašinytę, išvynioja daiktą iš popieriaus. Varto knygutę, mėgsta žiūrėti paveikslėlius. Bando piešti ant popieriaus – taškus, brūkšnius.

Žaidžia gaudynes. Kol kas greitai judėti vaikutis moka tik ropodamas, tad surenkite gaudynes keturiomis. Bendravimas su suaugusiaisiais ar kitais vaikais kūdikiui vis svarbesnis, jam daug įdomiau ne knebinėti žaisliuką, o būti kalbinamam, žaidinamam. Jei mama ar tėtis atsistoja ant keturių ir bando lenktyniauti, kūdikis leipsta juokais. Ir sprunka.

Pirmieji vaikiški žodžiai. Kūdikio kalba dar nelabai panaši į žmogiškąją, bet jau atsiranda pirmieji kūdikiški žodeliai, pavyzdžiui, di-di (važiuoti), ti-ti (eiti), au-au (šuniukas) ir t.t. Dalis vaikų „tėte“ ir „mama“ jau vartoja tikslingai tam asmeniui.

Užtat vaikutis jau daug ką supranta. Pasakius „ateik čia“, jis prieina, prašant „duok žaisliuką“, paduoda. Nenusiminkite, jei treniruotė ne visada pavyksta, paprašytas atnešti batą, atneša plaukų šepetį arba visai nieko neatneša. Vienerių metų vaikas labai dažnai pamiršta, kas jam liepta. Juk atliekant užduotį jo dėmesį vis patraukia kiti įdomūs dalykai. Gal eidamas į koridorių atnešti prašyto bato jis pamatė veidrodyje savo atvaizdą. O juk tai kur kas įdomiau.

Maži, bet svarbūs laimėjimai. Gali reaguoti į pagyrimus ir draudimus (nebūtinai jų paiso). Padeda savo judesiais rengiant, gali nusiauti atsegtus batukus, nutraukti kepurę. Kai kurie pradeda kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi. Demonstruoja nepriklausomą elgesį, priešinasi suaugusiųjų kontrolei, dažnai sako ar rodo „ne“. Dažnai keičiasi nuotaika. Daugiau veiksmų atlieka viena (vyraujančia) ranka. Nevienodai pasitiki žmonėmis – turi savo favoritus, pavyzdžiui, brolį ar tetą. Pastato bokštą iš dviejų ar trijų kaladėlių. Išmoksta verkti iš pykčio, įniršio („dygsta ragai“).

Būtina pasitarti su gydytoju, jei 12 mėnesių kūdikis:

  • Dar nemoka tvirtai sėdėti, dar nepastovi arba stovi ant pirštų galų.
  • Vis dar neįstengia pirštais kaip replytėmis suimti mažo daikčiuko arba siūlo.
  • Nesidomi mažomis detalėmis, nenori pakrapštyti lėlės akių.
  • Aiškiai neskiria svetimų nuo savų.
  • Netaria jokių skiemenų (priebalsio su balsiu).
  • Nežino jokio žmogaus ar daikto pavadinimo.
  • Nežengia kelių žingsnių įsikibęs į mamos ranką.
  • Viena ranka neišlaiko 2 nedidelių kaladėlių arba suaugusiajam nepaduoda žaislo.

Šis tas svarbaus apie dvyliktąjį mėnesį:

Dvyliktąjį mėnesį kūdikis paauga maždaug 1 cm ir pasunkėja apie 350 g. Metukų mergaitės sveria 8,2–12,6 kg (vidutiniškai 10,5 kg), berniukai – 9–13 kg (vidutiniškai 11 kg). Metukų mergaitės ūgis būna 70-81 cm (vidutiniškai 76 cm), berniuko – 72–82 cm (vidutiniškai 77 cm).

Metukų gimtadienį vaikutis pasitinka turėdamas 8 dantukus: 4 viršutinius ir 4 apatinius kandžius.

1 metų vaikas miega vidutiniškai 13–14 val. per parą: apie 11 val. naktį ir 2 val. dieną. Net ¼ vaikų iki 2 metų dar kelis kartus per savaitę naktį prabunda. Kai kurie dieną dar miega ir 2 kartus.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − = 2

Kitos temos: